Juozas Karosas

Biografija

Kompozitorius, vargonininkas, dirigentas Juozas Karosas gimė 1890 m. liepos 16 d. Spraguityje (Anykščių r.), mirė 1981 m. birželio 6 d. Vilniuje.

Muzikos mokė tėvas, vargonininkai K. Treinys ir A. Tamošiūnas, vėliau kompozitorius J. Gruodis. 1915–1921 m. J. Karosas vargonininkavo, dirbo mokytoju, koncertmeisteriu ir chorų vadovu Jarceve (Rusija). 1921–1927 m. Rygos konservatorijoje studijavo vargonavimą (pas prof. P. Jozuus´ą), kompoziciją ­pas prof. J. Vītolą ir dirigavimą pas P. Jozuus´ą ir E. Kuperį. Studijuodamas dėstė muziką ir dainavimą Rygos lietuvių gimnazijoje, vadovavo lietuvių ir latvių chorams, rengė koncertus.  

Grįžęs į Lietuvą, nuo 1930 m. dėstė muziką ir vadovavo įvairiems chorams, dirigavo Kauno radiofono simfoniniam orkestrui. Aktyviai dalyvavo Filharmonijos draugijos veikloje, nemažai rašė „Muzikos baruose“.

1937–1939 m. ir 1945–1956 m. – Klaipėdos muzikos mokyklos, 1939–1945 m. – Šiaulių muzikos mokyklos direktorius, choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas bei chorų vadovas. Nuo 1956 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) choro dirigavimo ir kitų muzikos disciplinų pedagogas (nuo 1977 m. – profesorius). Lietuvos dainų švenčių konsultantas ir vyr. dirigentas.
Parašė muzikos vadovėlį „Garsų keliais“ (1937), atsiminimų knygą „Nueitas kelias“ (1976, 2001 m.).

Sukūrė dainų chorams, solistams ir vaikams, stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė muzikos fortepijonui ir kitiems instrumentams bei ansambliams. Surengė daug savo kūrybos koncertų.
1954 m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, o 1960 m. – liaudies artisto garbės vardas, 1972 m. jis apdovanotas Lietuvos valstybine premija.

Daugiau >>>​