Bendraukime
 

Lietuvos kamerinis orkestras

Rūšiuoti pagal:

Biografija

Lietuvos kamerinis orkestras

Profesoriaus Sauliaus Sondeckio (1960–2004 m. meno vadovas ir dirigentas) įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos orkestrų. 1960 m. balandžio 23-iąją į pirmą repeticiją susirinkęs ir tų pačių metų spalio 30-ąją į savo pirmąjį koncertą pakvietęs Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) netruko pelnyti publikos bei kritikų pripažinimą ne vien gimtojoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

Subūręs orkestrą ir formuodamas jauno kolektyvo griežimo manierą bei repertuarą, prof. S. Sondeckis ėmė ieškoti naujų nišų jo veiklai. Ilgainiui šie kūrybiniai ieškojimai virto gyvybingomis Lietuvos kultūrinio gyvenimo tradicijomis. Ypač išpopuliarėjo 1966 m. gruodžio 31 d. pirmąkart anuomet Paveikslų galerija paverstoje Vilniaus arkikatedroje pradėti rengti naujamečiai koncertai. Juose palydint senuosius metus ir gęstant žvakėms, iki šiol Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje skamba Josepho Haydno „Atsisveikinimo“ simfonija. 1967 m. orkestras pirmasis pradėjo rengti koncertų ciklus neseniai atstatytoje Trakų salos pilyje (šią tradiciją nuo 2009 m. tęsia Nacionalinės filharmonijos kamerinių koncertų ciklas „Muzika Trakų pilyje“). O nuo 1971 m. Palangos gintaro muziejaus terasoje skambančios „Nakties serenados“ tapo išskirtine LKO tradicija ir traukos centru tūkstančiams poilsiautojų, vasaros vakarais plūstančių į Palangos botanikos sodą pasigėrėti klasikine muzika atvirame ore.

LKO pirmajam iš Lietuvos orkestrų pavyko išvykti gastrolių už Sovietų Sąjungos ribų: 1966 m. surengti koncertai tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Jau tuomet jauną ir energingą pajėgiausių Lietuvos stygininkų kolektyvą pastebėjo muzikos įrašų leidėjai bei festivalių rengėjai. Tačiau intensyvesnė koncertinė veikla tarptautinėje arenoje prasidėjo po dešimties metų, kai kritika labai palankiai atsiliepė apie LKO pasirodymą 1976 m. Echternacho festivalyje Liuksemburge. Iš šios garbingos scenos kolektyvui atsivėrė garsiausių salių durys.

Šiandien jo gastrolių maršrutai yra išraižę beveik visas Europos šalis, pasiekę Šiaurės ir Pietų Ameriką, Kubą, Egiptą, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtinius Arabų Emyratus, Australiją, Kiniją, net šešis kartus – Japoniją. Šiandien jo gastrolių maršrutai yra išraižę beveik visas Europos šalis, pasiekę Šiaurės ir Pietų Ameriką, Kubą, Egiptą, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtinius Arabų Emyratus, Australiją, Kiniją, net šešis kartus – Japoniją.Echternacho festivalyje LKO dalyvavo jau septynis kartus ir buvo apdovanotas „Didžiojo liūto“ medaliu. Orkestrui daugybę kartų plojo Berlyno filharmonijos, Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“, Romos „Santa Cecilia“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Pleyel“, Leipcigo „Gewandhaus“ ir dar daugelio įspūdingiausių Europos koncertų salių klausytojai. Keturis kartus kolektyvas griežė įžymiajame Šlėzvigo-Holšteino, po keletą kartų – Bacho savaitėje Ansbache, Sviatoslavo Richterio „Gruodžio muzikiniuose vakaruose“ Maskvos Puškino muziejuje, Reino krašto, Ivo Pogoreličiaus, Yehudi Menuhino Gštad-Zane, Zalcburgo, Liucernos, Berlyno, Liudvigsburgo ir kituose festivaliuose.

Iš gausybės įvairių kartų ir kraštų batutos meistrų, dirigavusių LKO koncertams, išsiskiria didysis humanistas lordas Yehudi Menuhinas. Nuo pirmųjų Händelio „Mesijo“ repeticijų Ispanijoje 1992 m. iki pat mirties 1999-aisiais jis kasmet dirigavo LKO įvairiose šalyse – nuo Bergeno iki Kairo. Su maestro surengta beveik 60 koncertų, įrašytos trys kompaktinės plokštelės – G. F. Händelio „Mesijas“, J. Haydno „Pasaulio sukūrimas“ ir F. Schuberto Mišios Nr. 4 ir Nr. 5 („Apex“). Koncertų Lietuvoje ir gastrolių metu orkestras ne sykį bendradarbiavo su tokiomis muzikos garsenybėmis, kaip smuikininkai Gidonas Kremeris, Tatjana Grindenko, Igoris Oistrachas, Sergejus Stadleris, Olegas Kaganas, Vladimiras Spivakovas, Gilas Shahamas, Danielis Hope‘as,  Julianas Rachlinas, Vadimas Repinas, Saša Roždestvenskis, Sarah Chang, Tamski Kawakubo, Arabella Steinbacher, Janine Jansen; violončelininkai Mstislavas Rostropovičius, Natalija Gutman, Natalija Šachovskaja, Karina Georgian, Davidas Geringas, Markas Drobinskis, Mischa Maiskis, Aleksandras Kniazevas, Danjulo Ishizaka, Denisas Šapovalovas; altininkai Jurijus Bašmetas ir Maksimas Rysanovas; pianistai Justusas Frantzas, Jevgenijus Kissinas, Tatjana Nikolajeva, Eliso Virsaladze, Aleksejus Liubimovas, Dmitrijus Baškirovas, Vladimiras Krainevas, Sergejus Babajanas, Barry’s Douglasas, Denisas Macujevas, Aleksejus Volodinas; trimitininkai Timofejus Dokšiceris, Guy Touvronas, Reinholdas Friedrichas, Gáboras Boldoczkis ir Sergejus Nakariakovas; fleitistai Aurele Nicolet, Jeanas Pierre‘as Rampalis ir Camilla Hoitenga; obojininkas Aleksejus Ogrinčiukas; dainininkai José van Damas, Jelena Obrazcova, Virgilijus Noreika ir daugelis kitų. Ne vieną programą su LKO dainavo puikūs chorai: Rygos kamerinis „Ave sol“ (vadovas Imantas Kokaras), Vladimiro Minino vadovaujamas Maskvos kamerinis ir Kauno valstybinis, vadovaujamas Petro Bingelio.

Pusę šimtmečio gyvuojantis orkestras artimai bendradarbiavo su garsiais solistais, dirigentais ir chorais ne tik nesuskaičiuojamų koncertų metu, bet ir daugybę kartų įrašų studijoje. Jis įrašė daugiau kaip 100 įvairiausio repertuaro vinilinių ir kompaktinių plokštelių, daugiausia dėmesio skirdamas Bacho ir Mozarto kūriniams. Pastarojo kompozitoriaus muzika užima ypatingą vietą LKO repertuare: įrašytos jo simfonijos ir opera „Don Žuanas“ („Melodija“), griežti visi instrumentiniai koncertai. Publikos pripažinimo ir puikaus kritikų įvertinimo sulaukė teatralizuotas operos „Così fan tutte“ pastatymas 1998 m. Vilniaus festivalyje, Nacionalinės filharmonijos salėje. Iš milžiniško Bacho kūrybinio palikimo orkestro repertuare įsitvirtino instrumentiniai koncertai, siuitos, pasijos ir daugybė kantatų; „Didžiosios mišios“ skambėjo Lietuvos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Rusijos ir daugelio kitų Europos šalių miestuose. Frankfurto „Senojoje operoje“ buvo atliktas „Fugos menas“. Įsimintini 2000, 2001 m. LKO koncertiniai turai Vokietijoje su garsiuoju britų aktoriumi Peteriu Ustinovu, kuriuose buvo atliekami fragmentai iš Beethoveno muzikos baletui „Prometėjo kūriniai“ su aktoriaus rečituojamais tekstais. Su juo ir dirigentu Karlu Antonu Rickenbacheriu įrašyta kompaktinė plokštelė „L. van Beethoveno „Prometėjo kūriniai“ tapo vienu korporacijos BMG bestselerių. O po 2001 m. orkestro turo Japonijoje su garsiuoju trimitininku Sergejumi Nakariakovu išleistas Hummelio, Mozarto, Weberio ir Saint-Saënso koncertų transkripcijų trimitui solo ir kameriniam orkestrui albumas „Praeities atgarsiai“ („Teldec Classics“, 2002) įvertintas „Classic CD“ 5 žvaigždutėmis.

LKO koncertų programose bei įrašų leidiniuose šalia baroko ir klasicizmo šedevrų svarbią vietą užima šiuolaikinės muzikos interpretacijos. Orkestras dėmesingas lietuvių kompozitorių kūrybai, jis pirmas atliko per 200 M.K.Čiurlionio, Balio Dvariono, Stasio Vainiūno, Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno, Teisučio Makačino, Vytauto Barkausko, Algimanto Bražinsko, Jono Tamulionio, Arvydo Malcio, Algirdo Martinaičio, Mindaugo Ubaičio, Ramintos Šerkšnytės, Justės Janulytės kūrinių. Taip pat jis grojo garsių kompozitorių Rodiono Ščedrino, Edisono Denisovo, Sergejaus Slonimskio, Sofijos Gubaidulinos, Gijos Kančeli, Alfredo Schnittke’s, Arvo Pärto, Pēterio Vasko opusų pasaulines premjeras. Kai kurie iš šių naujų kūrinių sukurti glaudžiai bendradarbiaujant su LKO ir jam dedikuoti. Čia galima paminėti orkestro 25-mečiui 1985 m. sukurtą Schnittke’s Concerto grosso Nr. 3 (1998 m. kūrinio įrašą, kuriame klavesino partiją su orkestru atlieka pats autorius, išleido firma „Triton“) ar tragiškų Sausio 13-osios įvykių įkvėptą ir visiems Lietuvos žmonėms skirtą kompoziciją „Sutartinės“ (šis kūrinys davė impulsą nuo 1992 m. rengti koncertus „Sausio 13-osios aukoms atminti“ Šv. Jonų bažnyčioje). Prie ryškiausių kolektyvo kūrybinės biografijos momentų taip pat priskirtinas 2000 m. Pärto autorinis koncertas Berlyno filharmonijoje, kur LKO griežė jam dedikuotą kūrinį „Orient&Occident“. Kompanijos ECM naujosios muzikos kataloge yra keletas puikiai įvertintų orkestro įrašytų šio kompozitoriaus kūrinių („Tabula rasa“, „Trisagion“).

Šiandien LKO ne tik stengiasi išlaikyti pasiektą aukštą meistriškumo lygį, bet atkakliai ieško ir randa naujų kūrybinių išteklių, džiugina originaliomis programomis, gyvomis klasikinių kūrinių interpretacijomis. „Lietuvos kamerinis orkestras savo skambesiu, interpretavimo tradicijomis yra lyg aukščiausios kokybės muzikos instrumentas. Manau, tai vienas savo žanro lyderių. 50 metų – ilga istorija. Europoje ne tiek daug orkestrų šiandien gali didžiuotis tokia praeitimi“, – taip apie LKO atsiliepia smuikininkas Sergejus Krylovas, po kelių sėkmingų koncertinių pasirodymų Lietuvoje 2008 m. gruodį pakviestas eiti LKO meno vadovo pareigas. Platus tarptautinis Sergejaus Krylovo akiratis bei ryšiai, puikus muzikinis išsilavinimas ir sukaupta sceninė patirtis, interpretatoriaus talentas jo vadovaujamą LKO tarsi pakėlė į naują profesinį lygmenį. Kritikai pažymi gyvą kolektyvo ir jo vadovo muzikinę partnerystę: „darniai suokalbiškas bendradarbiavimas su orkestru“, „smuikininko-dirigento ir orkestro absoliuti dermė“, „aristokratiškai žavus tarpusavio flirtas neperžengiant familiarumo ribų, tačiau visiškai pasitikint vieni kitais“ (atgimimas.lt).

„Iš orkestro noriu to, ko siekiu ir pats: instrumentinės, techninės atlikimo kokybės, nuolatinių interpretacinių paieškų, kurioms peno teikia visą gyvenimą trunkantys tyrinėjimai. Tikiu, kad to įmanoma pasiekti, nes LKO vertas būti Europos kamerinių orkestrų dešimtuke,“ teigia meno vadovas, kurio ambicingi užmojai skatina orkestro narius telkti jėgas naujiems kūrybiniams iššūkiams.

Meno vadovas ir dirigentas  – Sergej KRYLOV
Direktorius - Egidijus MIKŠYS

AUKSINIS DISKAS 2003, Geniušas, Juozapaitis, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Buožis
LMS
Petras Geniušas (fortepijonas), Vytautas Juozapaitis (baritonas), Valstybinis Vilniaus kvartetas,
AUKSINIS DISKAS 2004, Smolskus, Čiurlionio kvartetas, Čepinskis, Janutas, Kanevičius
LMS
Antanas Smolskus (birbynė), Čiurlionio kvartetas, Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Algirdas Janutas
AUKSINIS DISKAS 2006, Zelenkauskaitė, Budrys, Klaipėdos Brass kvintetas, Kauno bigbendas
LMS
Irena Zelenkauskaitė (sopranas), Algirdas Budrys (klarnetas), Klaipėdos Brass kvintetas, Kauno
AUKSINIS DISKAS 2010: Urmana, Geringas, Ganelinas, Kauno valstybinis choras
LMS
Violeta Urmana, Davidas Geringas, Viačeslavas Ganelinas, Kauno valstybinis choras, Petras Bingelis
AUKSINIS DISKAS 2012, Irena Milkevičiūtė, Vytautas Sondeckis, Pranas Narušis
LMS
Irena Milkevičiūtė, Vytautas Sondeckis, Pranas Narušis
Johann Sebastian Bach, Klavyriniai koncertai
Bach
J. S. Bacho klavyriniai koncertai
Didysis muzikų paradas '99
LMS
10 valandų koncerto rinktinė Didysis muzikų paradas
Kauno valstybinis choras, „Lietuva brangi”
Juozas Gruodis
Kauno valstybinis choras; diriguoja Petras Bingelis, Algimantas Mišeikis, Juozas Domarkas,
2017 Rugsėjis
P A T K Pn Š S
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Perkamiausios prekės
AUKSINIS DISKAS 2015, Beinaris, Prudnikovaitė, Šv. Kristoforo orkestras, NIKO
LMS
Robertas Beinaris (obojus), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, meno vadovas Donatas Katkus, Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO, meno vadovas Gediminas Gelgotas
8.00 €
Giuseppe Verdi. TRAVIATA (seansas)
Giuseppe Verdi
Medijų opera, spektaklis