Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas

Biografija

Lietuvių muzikos ir dailės klasikas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 - 1911) muzikos mokėsi Varšuvos (1894-1899) ir Leipcigo (1901-1902) konservatorijose. 1904-1906 m. studijavo tapybą Varšuvos dailės mokykloje, o nuo 1907 m. savo muziko ir dailininko veiklą tęsė Lietuvoje.

Tarp svarbiausių M.K.Čiurlionio kūrinių - simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra”, simfoninė uvertiūra “Kęstutis”, kantata “De profundis” chorui ir simfoniniam orkestrui, styginių kvartetas, giesmės ir dainos chorui, kūriniai fortepijonui.

Tačiau pasaulyje M.K.Čiurlionio vardą išgarsino jo tapyba. Iš pradžių dailėje M.K.Čiurlionis reiškėsi kaip simbolistas, bet greitai išsiugdė savitą sudėtingą mąstyseną ir stilių, atitinkantį jo originalius siekius. M.K.Čiurlionio tapybai būdingas apibendrintas ir siluetinis gamtos traktavimas, laisvas jos motyvų perkomponavimas, stiprus ritminis erdvės ir kompozicijos pojūtis, subtilus koloritas. Lietuvoje M.K.Čiurlionį stengiamasi suvokti visos jo veiklos kontekste - paveikslų atspalvius praturtinant skambančios muzikos garsais, muziką - lanksčia tapybos kūrinių forma.

1899 m. pavasarį sukurta kantata “De profundis” mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui - diplominis M.K.Čiurlionio darbas Varšuvos muzikos institute. Tai vienintelis kompozitoriaus kūrinys chorui su pritarimu. Kantata sukurta pagal 129-ąją Dovydo Psalmę.

1900 m. Varšuvoje M.K.Čiurlionis sukūrė pirmąją lietuvišką simfoninę poemą “Miške”. Poemoje užfiksuoti subjektyvūs gamtą sudvasinančio menininko panteisto pojūčiai, ypatinga emocinė būsena. Poema “prasideda tyliais, plačiais akordais, kaip kad tylus ir platus yra mūsų lietuviškų pušų ošimas”, - rašė savo bičiuliui M.K.Čiurlionis poemos kūrimo metu. Pirmą kartą poema atlikta 1912 m. Sankt Peterburge, minint pirmąsias kompozitoriaus mirties metines.

Vienas esminių, vyraujančių M.K.Čiurlionio kūrybos motyvų yra jūra - amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora: “Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra! Naktį į tave žiūri pusė pasaulio, tolimos saulės tavo gelmėse skandina savo mirkčiojantį, paslaptingą, miegūstą žvilgsnį, o tu, amžinoji milžinų karaliene, alsuoji ramiai ir tyliai, /nes/ žinai, jog tu viena esi, ir niekas tau ne vadovas […]”(M.K.Čiurlionis).

Tai M.K.Čiurlionio poeto jūros vaizdinys, ryškiai atsiskleidžiantis ir dailės kūriniuose. Jūros ir sausumos, jūros ir saulės, jūros ir dangaus dialogas, dalijantis vaizduojamąją erdvę į dvi dalis, persmelkia daugumą šia tematika grįstų paveikslų.

Simfoninė poema “Jūra” - monumentalus kūrinys (1907 m.) dideliam simfoniniam orkestrui su vargonais.