Žemiau pateikiame CD garso įrašų sąrašą.
Nusipirkę šios kompaktinės plokštelės garso įrašus mūsų elektroninėje parduotuvėje, galėsite juos perklausyti tiesiog šioje svetainėje (tinklalapyje).
Šiuo metu galite perklausyti tik pirmąjį garso įrašą, kuris reprezentuoja visą kompaktinę plokštelę.
Norėdami įsigyti šiuos CD garso įrašus, įsidėkite prekę į pirkinių krepšelį ir įvykdykite užsakymą.
Kai užsakymo statusas (po sėkmingo apmokėjimo) bus pakeistas į įvykdytas, Jūs galėsite parsisiųsti visus CD garso įrašus mp3 formatu.
Įsigiję CD garso įrašus, galėsite bet kada juos perklausyti mūsų parduotuvėje prisijungę su savo vartotojo duomenimis arba parsisiuntę į savo laikmeną.

Lietuvos muzikų sąjunga ir UAB Baltic Optical Disc 2001 m. įsteigė „Auksinio disko“ prizą (skulptūrinę kompoziciją ir specialų CD), skirtą geriausiems metų atlikėjams.

„Auksinio disko 2003“ laureatais paskelbti:

Petras Geniušas (fortepijonas)

Valstybinis Vilniaus kvartetas

Vytautas Juozapaitis (baritonas)

Egidijus Buožis (džiazo pianistas)

Petras Geniušas

Ludwig van Beethoven Patetinė sonata Op. 13 c-moll

1 – Grave. Allegro di molto e con brio (8‘58)

2 – Adagio cantabile (5‘19)

3 – Allegro (4‘27)

Valstybinis Vilniaus kvartetas

Ludwig van Beethoven Kvartetas Op. 95 „Serioso“ f-moll

4 – Allegro con brio (4‘52)

5 – Allegretto ma non troppo (7‘36)

6 – Allegro assai vivace ma serioso (5‘17)

7 – Larghetto espressivo; Allegretto agitato (4‘44)

Vytautas Juozapaitis

8 – Giuseppe Verdi Renato arija („Kaukių balius“ 3 v.) (5‘45)

LNOBT orkestrui diriguoja Gintaras Rinkevičius

9 – Gioachino Rossini Figaro kavatina („Sevilijos kirpėjas“) (4‘54)

Lithuanian National Opera and Ballet Theatre Orchestra

Conductor Martynas Staškus

10 – Wolfgang Amadeus Mozart Don Žuano serenada („Don Žuanas“) (2‘13)

11 – Wolfgang Amadeus Mozart Don Žuano arija („Don Žuanas“) (1‘42)

Lithuanian Camber Orchestra

Conductor Saulius Sondeckis

12 – Ferencz Lehar Paganinio dainelė (operetė „Paganinis“) (3‘06)

Kauno muzikinio teatro orkestrui diriguoja Julius Geniušas

Egidijus Buožis

13 – Don Raye ir Gene DePaul Tu nežinai, kas yra meilė 5‘55)

14 – Johny Mercer, Jaques Prevert, Joseph Kosma Rudens lapai (5‘17)

15 – Dizzy Gillespie Con Alma (6‘20)

16 – Egidijus Buožis Ratu (2‘53)

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Petras Geniušas LMA studijavo prof. J. Karnavičiaus klasėje, vėliau tęsė studijas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos prof. V. Gornostajevos klasėje.

P. Geniušas gastroliavo Japonijoje, JAV, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitur; skambino Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje, Niujorko Linkolno centro „Alice Tully“ salėje ir „Avery Fisher“ salėje, Tokijo „Geijitsu Geikijo“ ir Vienos „Musikverein“ Didžiojoje salėje. Jis sėkmingai pasirodė daugelyje žymių festivalių: Šlėzvigo-Holšteino, Liucernos „Musik Woche“, „Festival in Tours“ (Prancūzija), „Talentų iš Maskvos“ ir kituose.

P. Geniušas – daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Žymesni iš jų: 1989 m. Pilar Bayona pianistų konkursas Saragosoje (antroji vieta), 1991 m. YCAA tarptautinis pianistų konkursas Oberline (pirmoji vieta), AMSA pasaulio pianistų konkursas Sinsinatyje (trečioji vieta) ir 1992 m. kviestinis tarptautinis pianistų konkursas Palm Biče (pirmoji vieta).

P. Geniušas kviečiamas dėstyti Tokijuje ir Osakoje, vedė Švedijos–Baltijos meistriškumo klases Academia Baltica ir Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Pianistas nuolatos dėsto LMA ir YAMAHOS pagrindinėje muzikos mokykloje Tokijuje. 1996–1998 m. jis buvo Londono karališkosios muzikos akademijos Fortepijono fakulteto narys.

P. Geniušui savo kūrinius dedikavo A. Schnittke, B. Kutavičius, O. Balakauskas, L. Desiatnikovas. Jis skambina su žymiais solistais, tarp kurių – A. Kniazevas, D. Geringas ir M. Stockhausenas.

P. Geniušas įrašė kelis CD Vokietijoje, Japonijoje ir Lietuvoje.

Valstybinis Vilniaus kvartetas debiutavo 1965 m. Po trejų metų, kvarteto nariams baigus Maskvos konservatorijos aspirantūrą prof. V. Gvozdeckio klasėje ir stažuotę Budapešte pas prof. A. Mihaly, prasidėjo intensyvi veikla. 1972 m. ansamblis laimėjo aukščiausią kvartetų konkurso Lieže (Belgija) apdovanojimą, 1973 m. jam suteiktas Vilniaus kvarteto vardas. 1979 m. kolektyvui paskirta Valstybinė premija, 2002 m. – Lietuvių fondo kultūrinė muzikinė dr. Antano Razmos premija (JAV).

Vilniaus kvartetas, apkeliavęs daugiau kaip 30 pasaulio šalių, kasmet surengia po 80 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Šalies muzikinę kultūrą jis garsina tarptautiniuose festivaliuose ir kituose prestižiniuose renginiuose: „Gruodžio vakarų“ (Maskva), Bregenco (Austrija), Echternacho (Liuksemburgas), Cervanteso (Meksika), Kuhmo (Suomija), „Liturginio kalendoriaus“ ciklo (Roma), „Schreyahner Herbst“, „Musica viva“ (Miunchenas), Ohajo (JAV) universiteto, „Gaidos“ (Vilnius) festivaliuose, „Festival 38e Rugissants“ (Grenoblis), „Kaskados“ (Kaselis), „Rencontres musicales le Preé“ ir „Vakarų–Rytų“ (Prancūzija), visuose styginių kvartetų Vilniaus festivaliuose. Aukšta atlikimo kultūra pasižymintis Vilniaus kvarteto menas visur sulaukia kritikų ir klausytojų pripažinimo.

Vilniaus kvartetas koncertavo Niujorko „Merkin Concert Hall“, „Carnegie Hall“, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Vienos „Musikverein“, Miuncheno „Bayerische Rundfunk“, Toronto „Glen Gould Studio“, Grenoblio „Salle Olivier Messiaen“, Zalcburgo „Mozarteum“ ir kitose garsiose pasaulio salėse. Yra griežęs ir griežia su žymiais lietuvių ir užsienio atlikėjais: pianistais T. Nikolajeva, M. Pletniovu, M. Rubackyte, G. Vainberg-Tatz, E. M. Srabbioli, smuikininkais L. Isakadze, R. Katiliumi, V. Tretjakovu, klarnetininkais A. Budriu, M. Lethiec, E .Vannosthuyse’u, violončelininku P. Mulleriu, altininku P. H. Xuerebu, dirigentais J. Domarku, V. Fedosejevu. Kvartetas yra atlikęs koncertų ciklus „Jaunieji Lietuvos talentai ir Vilniaus kvartetas“, „Pasaulio meno meistrai ir Vilniaus kvartetas“. 2000 m. gruodį ansamblis baigė fundamentalų 8 koncertų ciklą „Vėlyvieji L. van Beethoveno styginių kvartetai“, o 2001 m. – 6 koncertų ciklą „Romantinės ir lietuvių šiuolaikinės muzikos vakarai“, 2003 m. – unikalų 15 koncertų ciklą „Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai“. Turintis gausų repertuarą kvartetas nuolat kviečiamas į įvairių šalių įrašų studijas, yra padaręs daugybę fondinių įrašų. Lietuvoje, JAV, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje išleista daugiau kaip 30 jo plokštelių ir CD.

Klausytojams ansamblis kasmet pateikia naujų partitūrų. Didžiuliame – 400 kūrinių – jo repertuare yra per 100 šiuolaikinių užsienio autorių, apie 80 Lietuvos kompozitorių kūrinių (40 dedikuota Vilniaus kvartetui). Muzikantai griežė visus 83 J. Haydno kvartetus, ciklus „W. A. Mozarto styginių kvintetai“, „Visi M. K. Čiurlionio kvartetiniai kūriniai“, „Lietuvos kompozitorių kvartetinė muzika“. Kvartetas aktyviai propaguoja ir šiuolaikinių užsienio autorių muziką – amerikiečių, austrų, belgų, čekų, estų, latvių, rusų, slovakų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių kūrinius. Jo atliekama žydų kompozitorių muzika skambėjo Holokausto muziejuje Vašingtone (1997), taip pat Vilniuje – jidiš kultūrai skirtame Europos tarybos kolokviume (1995). Kvartetas bendradarbiavo su kompozitoriais H. Ederiu, G. Humeliu (Austrija), I. Kurzu (Čekija), J. Radzynskiu (JAV), K. Pendereckiu (Lenkija), M. Hegdalu, A. R. Vigulfu (Norvegija), B. Čaikovskiu, M. Vainbergu (Rusija), P. H. Nordgrenu (Suomija), M. Edlundu, J. Grandertu (Švedija).

Daugiau kaip trijų dešimtmečių Vilniaus kvarteto kūrybinė veikla paliko ryškų pėdsaką kultūriniame Lietuvos gyvenime. Ansamblis suformavo savitą interpretavimo tradiciją. Gebėjimas įsigilinti į įvairių epochų ir stilių muziką leidžia kvartetui atskleisti plačią raiškos priemonių skalę interpretuojant Haydną, Beethoveną, Brahmsą ar Schulhoffą, Schnittkę, Schönbergą ir Cage’ą.

Vilniaus kvartetas griežia puikiais italų meistrų instrumentais, naudoja G. Fröjelio (Stokholmas) firmos stygas „Prim“.

Šiuo metu kvartete griežia Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas) ir Augustinas Vasiliauskas (violončelė).

Audronė VAINIŪNAITĖ – kompozitoriaus Stasio Vainiūno duktė. Mokėsi LMA prof. V. Radovičiaus ir Maskvos konservatorijoje D. Oistracho klasėse. Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Kvartete griežia nuo 1965 m.

Artūras ŠILALĖ mokėsi LMA prof. J. Urbos klasėje. Kvartete griežia nuo 1999 m.

Girdutis JAKAITIS mokėsi LMA pas E. Vyčiną ir prof. P. Radzevičių, stažavo Zalcburge pas prof. T. Rieblį. Kvartete griežia nuo 1996 m.

Augustinas VASILIAUSKAS mokėsi LMA prof. D. Svirskio ir Maskvos konservatorijoje prof. A. Zybcevo klasėse. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Kvartete griežia nuo 1970 m.

Visi kvarteto nariai koncertuoja ir kaip solistai, ir įvairiuose kituose ansambliuose. A. Vainiūnaitė ir A. Vasiliauskas yra LMA profesoriai.

Vytautas Juozapaitis 1989 m. debiutavo Kauno muzikiniame teatre Fredžio vaidmeniu F. Loewe miuzikle „Mano puikioji ledi“. 1990 m. debiutavo LNOBT Volframo vaidmeniu R. Wagnerio operoje „Tanhoizeris“. 1992–1993 m. stažavo Europos operinio ir vokalinio meno centre Belgijoje. Vytautas Juozapaitis – I jaunųjų vokalistų konkurso laureatas (1992), Tarptautinio Luciano Pavarotti konkurso diplomantas (1992, JAV).

Dar solinės karjeros pradžioje V. Juozapaitis paruošė vaidmenis (Don Žuanas, Eskamilijas ir Don Alvaras) Gento operoje (Belgija) ir Prahos nacionalinėje operoje (su šiuo teatru dainavo Don Žuaną Japonijoje). Ypač sėkmingi V. Juozapaičio Don Žuanui 2003 metai – dainininkas sulaukė didžiulio pasisekimo gastroliuodamas su „Teatro Lirico D‘Europa“ trupe Martinikos saloje Karibų jūroje (Prancūzija) ir gastrolėse JAV.

V. Juozapaitis dalyvavo festivaliuose Šlėzvige-Holšteine, Savonlinoje, oratorijų festivalyje Vroclave, Zalcburge, „Nauji ir seni keliai į Indiją“ Ispanijoje ir kitur. Gastroliavo Belgijoje, Estijoje, Indijoje, Ispanijoje, Japonijoje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Nepale, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Taivane, Vokietijoje ir kitur.

Dainininko biografiją puošia pasirodymai su puikiais dirigentais, tarp kurių – M. Rostropovičius, E. Mulleris, O. Dohnányj, P. Steinbergas, S. Sondeckis, J. Domarkas, J. Aleksa, V. Viržonis, G. Rinkevičius, L. Balčiūnas, I. Resnis, D. Agler, O. Getzy, J. Frantzas ir kt.

V. Juozapaitis įvairiose scenose sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų, dainavo šimtus koncertų, dėsto dainavimą Lietuvos muzikos akademijoje, veda muzikines televizijos laidas. Įspūdingi ir pastarųjų metų apdovanojimai: „Kristoforas“, Lietuvos kultūros ministerijos premija, „Operos švyturys“, metų operos solistas, Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžius. Specialiai V. Juozapaičiui sukurti vaidmenys naujausiose lietuvių kompozitorių operose – Grafas Šemeta ir Mindaugas B. Kutavičiaus „Lokyje“ ir „Ugnyje ir tikėjime“ (Suomijoje UNDINE leidybos firma išleido operos „Lokys“ 2 CD albumą, operos įrašas su didžiausiu pasisekimu buvo transliuotas Euroradijo bangomis daugelyje Europos šalių, išskirtinių atsiliepimų sulaukė V. Juozapaičio sukurtas vaidmuo), Žygimantas Augustas G. Kuprevičiaus „Karalienėje Bonoje“, Žilvinas A. Žigaitytės „Žilvine ir Eglėje“ (tai pirmoji lietuvių opera, parodyta užsienyje, – Torūnės (Lenkija) teatre ja buvo atidarytas X tarptautinis Baltijos šalių muzikos ir dailės festivalis „Probaltica“).

Egidijus Buožis – pianistas ir kompozitorius, M. K. Čiurlionio menų gimnazijos (1983 m. baigė mokyt. B. Karosienės fortepijono klasę) ir LMA (1988 m. baigė prof. K. Grybausko fortepijono klasę) auklėtinis. Yra surengęs nemažai solinių fortepijono muzikos koncertų, koncertavęs su Valstybiniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais. Dar mokydamasis 6 klasėje, pianistas pradėjo domėtis džiazo muzika. Studijuodamas LMA, 1984 m. laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame džiazo improvizacijos konkurse Vilniuje. E. Buožis koncertuoja ne tik solo, bet ir kartu su žymiausiais Lietuvos džiazo muzikos atlikėjais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pianistas yra Vilniaus, Kauno, Birštono džiazo muzikos festivalių dalyvis. Roko, džiazo ir avangardinės muzikos seminaro (1991 m. Danijoje), Niels-Henning Orsted Pedersono akustinio džiazo simpoziumo (1993 m. Danijoje) dalyvis, ne kartą apdovanotas įvairiais prizais ir pelnęs laureato vardą.

Dešimtus metus dėsto džiazo improvizacijos pagrindus LMA ir fortepijono specialybę Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. E. Buožis yra pirmosios lietuviškos knygos apie džiazą „Džiazo istorija“ bendraautoris.

1996 m. E. Buožis išleido jazzy pop stiliaus autorinį CD „Meilės miestas“, 2000 m. su Valerijumi Ramoška – CD „Solo ir duetai“.

• CD kompaktinės plokštelės
• CD garso įrašai mp3