Žemiau pateikiame CD garso įrašų sąrašą.
Nusipirkę šios kompaktinės plokštelės garso įrašus mūsų elektroninėje parduotuvėje, galėsite juos perklausyti tiesiog šioje svetainėje (tinklalapyje).
Šiuo metu galite perklausyti tik pirmąjį garso įrašą, kuris reprezentuoja visą kompaktinę plokštelę.
Norėdami įsigyti šiuos CD garso įrašus, įsidėkite prekę į pirkinių krepšelį ir įvykdykite užsakymą.
Kai užsakymo statusas (po sėkmingo apmokėjimo) bus pakeistas į įvykdytas, Jūs galėsite parsisiųsti visus CD garso įrašus mp3 formatu.
Įsigiję CD garso įrašus, galėsite bet kada juos perklausyti mūsų parduotuvėje prisijungę su savo vartotojo duomenimis arba parsisiuntę į savo laikmeną.

Lietuvos muzikų sąjunga ir UAB „Baltic Optical Disc“ 2001 m. įsteigė „Auksinio disko“ prizą – skulptūrinę kompoziciją ir specialų CD, skirtą geriausiems metų atlikėjams. Nuo 2003 m. prie steigėjų prisidėjo LRT.

2008 m. „Auksinio disko” laureatai:

Mūza Rubackytė (fortepijonas)

Vladimiras Prudnikovas (bosas)

Sabina Martinaitytė (sopranas)

Liudas Mockūnas (saksofonas)

Sostinės vario kvintetas

Mūza Rubackytė (fortepijonas)
F. Chopin Du etiudai op. 25

1. Nr. 1 (2‘29)

2. Nr. 2 (1‘44)

Įrašyta Wigmore Hall, Londone 2008 m.

3. W. A. Mozart Koncertas fortepijonui su orkestru Nr. 23 II d. (6’16)

Atl. M. Rubackytė ir Auvergne orkestras (Prancuzija), diriguoja Jean Jacques Kantorov

Įrašyta festivalyje „Piano à Riom“ 2000 m.  
4. D. Šostakovičius Koncertas fortepijonui su orkestru Nr. 2 II d. (7‘25)
Atl. M. Rubackytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguoja Stefan Lano

Įrašyta Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje 2004 m.

Vladimiras Prudnikovas (bosas)
5. P. Čaikovskij Romansas Laiminu jus, miškai (Blagoslavliaju vas, lesa), ž. A. K. Tolstojaus (4’48)
6. G. Sviridov Romansas Tremtinys (Izgnannik), ž. A. Isaakjano (3‘26)

Atl. V. Prudnikovas ir pianistė Nijolė Ralytė

7. M. Musorgskij Boriso mirties scena iš operos „Borisas Godunovas“ (10‘30)
Atl. V. Prudnikovas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Diriguoja Gintaras Rinkevičius 

Sabina Martinaityte (sopranas)

8. G. Puccini Baterflai arija iš operos „Madam Baterflai“ (4‘26)
9. G. Verdi Amelijos scena ir arija iš operos „Kaukių balius“ (9‘10)
10. G. Kuprevičius Bonos „Aria danza“ iš operos „Karalienė Bona“ (5‘03)
Atl. S. Martinaitytė ir Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras. Diriguoja Julius Geniušas (8, 9) ir Virgilijus Visockas (10)

Liudas Mockūnas (saksofonas)

11. Paradox (11‘27)
Atl. Liudas Mockūnas ir Marc Ducret (gitara)

Sostines vario kvintetas
12. D. Staigers Venecijos karnavalas (Carnaval de Venine), arr. V. Šilinskas (3‘32)
13. G. Rossini Figaro kavatina iš operos „Sevilijos kirpėjas“, arr. G. Kulesha (5‘17)
14. W. A. Mozart Turkų maršas, arr. A. Frackenpol (2‘31)

Mūza Rubackytė (fortepijonas)

„Fenomenali menininkė, viena talentingiausių pianisčių. Jos grojimo manieroje žaibiški bermaniški efektai stebėtinai dera su barenboimiška garsų pilnatve.“

Fanfare Magazine

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę M. Rubackytę muzikinių varžybų sėkmė lydėjo nuo ankstyvos jaunystės. Laimėjusi sąjunginį pianistų konkursą Sankt Peterburge, ji daug koncertavo buvusioje TSRS, grojo diriguojant garsenybėms – A. Chačaturianui, N. Järvi, V. Gergijevui, P. Koganui, D. Kachidzei, V. Žordanijai, E. Klassui. Pianistė parengė daugiau kaip trisdešimt solo programų, trisdešimt penkis koncertus fortepijonui ir orkestrui. Ji įspūdingai nugalėjo varžovus prestižiniuose tarptautiniuose renginiuose: Liszto ir Bartóko pianistų konkurse Budapešte laimėjo Grand prix, Paryžiuje, konkurse „Les grands mâitres français“ („Didieji Prancūzijos meistrai“) – pirmąją premiją.

Įsikūrusi Paryžiuje M. Rubackytė dažnai koncertuoja Prancūzijoje su Tulūzos, Bretanės, Paryžiaus, Overno, Lorenės, taip pat Bazelio ir Ženevos (Šveicarija) orkestrais. Jos skambinimą dažnai transliuoja „Radio-France“, „Radio-Classique“ ir „Radio Notre-Dame“. Pianistė nuolat kviečiama į pasaulinio garso koncertų sales – Londono „Wigmore Hall“, Bonos „Beethoven Haus“, Paryžiaus „Salle Gaveau“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Varšuvos Filharmoniją, Prahos „Rudolfium“, Tokijo „Casals Hall“, Ženevos „Victoria Hall“ ir daugelį kitų. Virtuozė nuolat groja Šiaurės Amerikoje – „Santiago de Chile Opera“ ją kvietė devynis kartus; su didžiausiu pasisekimu grojo Kairo ir Aleksandrijos (Egiptas) operos teatruose. M. Rubackytės pasirodymai vyko Niuporto, Portlendo, Hiustono, Mineapolio ir Bermudos festivaliuose; ji koncertavo su Nešvilio, Virginijos, Teksaso, Detroito, Vašingtono, Bafalo, Portlendo, taip pat Singapūro, Malaizijos bei kitais orkestrais. „Ši menininkė dovanojo aistrą, ugnį ir griaustinį“, – rašė Bermudos spauda.

„Pianistės grojimas ir įrašai pakelia mus iki dangaus.“

Philippe van den Bosch, CD Review

Keliolikoje M. Rubackytės kompaktinių plokštelių, kurias įrašė „Briliant Classics“, „Lyrinx“, „Marco Polo“, „Melodija“ ir „Hungaroton“ kompanijos, įamžinti D. Scarlatti, J. S. Bacho, L. van Beethoveno, F. Schuberto, F. Liszto, J. Brahmso, S. Prokofjevo, M. K. Čiurlionio ir kitų kompozitorių opusai. Daugelį metų pianistė garsėja kaip Liszto kūrinių atlikėja. Prancūzų įrašų kompanija „Lyrinx“ 2000–2004 m. išleido keturis šio kompozitoriaus kūrinių albumus („Šėtoniškasis kelias“, 2002; Koncertinių etiudų rinkinys, 2002; Kūriniai ir transkripcijos fortepijonui, 2003; „Klajonių metų“ trijų SACD rinkinys, 2004), visi jie buvo labai gerai įvertinti. „Klajonių metų“ albumas sulaukė išskirtinio dėmesio. Kritikai gyrė pianistės techniką, subtilų garso išgavimą ir ypatingą jautrumą Liszto muzikai. „Fanfare Magazine“ rašė, kad M. Rubackytė yra viena iškiliausių nūdienos Liszto interpretatorių.

„Trijuose „Klajonių metų“ sąsiuviniuose Lisztas atsiskleidžia skirtingais pavidalais: tai nutrūktgalviškas virtuozas, bardas, poetas lyrikas, bauginantis mistikas ir paslaptingas eksperimentuotojas. Ne visiems pianistams pavyksta sėkmingai atskleisti šiuos charakteringus bruožus, tačiau Mūzos Rubackytės transcendentinis muzikos įkūnijimas varžosi su pripažintomis Lazario Bermano (DG), Aldo Ciccolini (EMI) ir kitų interpretacijomis <...>. Jos „Klajonių metai“ prilygsta patiems geriausiems įrašams.“

BBC Music Magazine

„Kalbėdami apie Mūzą Rubackytę, negalvojame apie prizus, talentą ar lūkesčius, bet prisimename „Klajonių metus“; juos savitai atliko viena didžiųjų pasaulio pianisčių, tobula artistė, gimusi interpretuoti Lisztą. <...> Mūzos Rubackytės „Klajonių metai“ – unikali ir nepakartojama kelionė į Liszto šalies širdį.“

Fanfare

„Nepaprastai jautri ir inteligentiška muzikė, subtilumu ir rafinuotumu bei didžiule tembrų įvairove prilygstanti geriausiems kada nors „Klajonių metus“ įrašiusiems pianistams“

Chicago Tribune

„F. Liszto „Klajonių metų“ Mūzos Rubackytės paskambinta versija <...> tiesiog pribloškė. Tai nepamirštamas atlikimas, vertėtų jį įamžinti marmuro paminklu <…>“

CD French Review

Tarptautinį pripažinimą pelniusi pianistė, Vilniaus ambasadorė M. Rubackytė yra ir pedagogė, kultūros veikėja, tarptautinių konkursų steigėja bei žiuri narė. Vaisingai darbuodamasi šiuose veiklos baruose, ji stengiasi propaguoti Lietuvos muziką ir formuoti teigiamą mūsų valstybės įvaizdį užsienio šalyse. 1994 m. kompanijai „Marco Polo“ išleidus M. Rubackytės įgrotų M. K. Čiurlionio kūrinių dviejų CD albumą, lietuvių klasiko muzika garsinama visame pasaulyje. Pianistė parengė ir įvairiuose festivaliuose skambino Čiurlionio Styginių kvarteto transkripciją fortepijonui. Ilgametis Lietuvos kultūros garsinimas Paryžiaus tarptautinėje mugėje „Musicora“, dalyvavimas Europos projektuose, straipsniai, interviu, konferencijos,– tai talentingos asmenybės kūrybinės raiškos sritys.

2003 m. M. Rubackytė atliko koncertų ciklą „M. K. Čiurlionis ir O. Milašius“ su garsia prancūzų kino ir teatro aktore Françoise Fabian. Pianistė yra parengusi dešimties eterio valandų ciklą apie Lietuvos muziką, kurį transliavo „Radio France“. Jos vardą mini „American Music Guide“ ir „Dictionnaire des interprètes“. 2006 m. „Wigmore Hall“ buvo įgrotas bei išleistas Beethoveno ir Skriabino kūrinių rečitalis, taip pat Šostakovičiaus 24 preliudų ir fugų dvigubas albumas („Brilliant Classics“).

„Mūza Rubackytė yra fortepijono poetė. Jos skambinimas gali virsti tikru siautuliu. „Appassionatoje“ ji savo jautria ranka tarsi maišo kunkuliuojantį raganos puodą <…> Kalbančiais klavišais pianistė perteikia sielos dramą, kurios atgarsiai juntami ir antrojoje dalyje.“

Berliner Morgenpost

Pianistė dalyvauja Lietuvai svarbiuose renginiuose visoje Europoje. Ji apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, 2005 m. pelnė Vyriausybės premiją ir „Lietuvos tapatybės“ projekto  „Lietuvos Mūzos“ titulą. 2006 m. už profesinį meistriškumą, nacionalinės kultūros propagavimą, koncertinę bei visuomeninę veiklą M. Rubackytei suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

2007 m. „Lyrinx“ išleido keturioliktą CD „Mūza Rubackytė „Live“ in Marseille“ („Mūzos Rubackytės koncertas Marselyje“). Sėkmingi metai džiugino gastrolėmis, tarp kurių įsimintina kelionė į Argentiną, koncertas milžiniškoje keturių tūkstančių vietų „Teatro Grand Rex“ salėje; čia su „Teatro Colόn“ orkestru ji atliko abu Liszto fortepijoninius koncertus.

2008 metų pianistės veikla įspūdinga: rečitaliai Paryžiaus „Salle Gaveau“ ir Dvořáko salėje Prahoje, Didžiosios Britanijos miestuose ir „Wigmore Hall“ Londone, solo pasirodymai ir F. Chopino Pirmasis fortepijoninis koncertas su Oklendo simfoniniu orkestru Naujojoje Zelandijoje. Tai ir gastrolės Pietų Amerikoje – Peru bei Argentinoje, koncertai su Buenos Airių „Teatro Colón“ orkestru, Liszto fortepijoniniai koncertai gastroliuojant po Europą su Prancūzijos Prezidento orkestru („La garde Républicaine“) ir paryžiečių pamėgtoje „Chapelle des Invalides“ salėje. Liszto kūrinių vakarai su Lozanos simfoniniu orkestru Viktorijos salėje Ženevoje, koncertai kituose Šveicarijos miestuose. Pianistės vadovaujami meistriškumo kursai bei koncertai vyks Pirėnų „Piano Pic“ festivalyje ir Portugalijos Vianoje, ji taip pat skambins daugelyje kitų vasaros renginių. Svarbios atlikėjos gastrolės planuojamos rugpjūtį; sudarytas kontraktas su Detroito (JAV) simfoniniu orkestru ir įžymiuoju dirigentu L. Slatkinu. Sezono pabaigoje klausytojus nudžiugino nauja C. Francko fortepijono ir kamerinės muzikos kompaktinė plokštelė, drauge su Valstybiniu Vilniaus kvartetu įrašyta „Brilliant Classics“.

Pavasarį M. Rubackytė grįžo iš tarptautinio F. Liszto pianistų konkurso Olandijoje. Jo vertinimo komisijos narei teko keliauti per tris žemynus, nes 2007 m. rugsėjį pradėta pasaulinė dalyvių atranka vyko Šanchajuje, Utrechte ir Niujorke. Beje, šių F. Liszto varžybų nugalėtojo viešnagė numatyta ir mūsų šalyje, koncertas įtrauktas į „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ renginių programą.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladimiras Prudnikovas – vienas žymiausių visų laikų Lietuvos bosų. Jis – tarptautinio M. Callas konkurso Atėnuose laureatas (1981 m.), LMTA profesorius. Vaikystėje dainavo H. Perelšteino vadovaujamame berniukų chore „Ąžuoliukas“. Dainavimo mokėsi pas prof. Zenoną Paulauską. 1979 m. baigęs LMTA buvo pakviestas dainuoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Vladimiro Prudnikovo repertuaras itin gausus. Per daugiau nei tris dešimtmečius jis parengė ir dainavo visas įdomiausias boso repertuaro partijas. Tarp įsimintiniausių V. Prudnikovo vaidmenų minėtini Borisas ir Pimenas (M. Musorgskis „Borisas Godunovas“), Osminas ir Leporelas (W. A. Mozartas „Pagrobimas iš seralio“ ir „Don Žuanas“), Don Bazilijas (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“),  Dalandas (R. Wagneris „Skrajojantis olandas“), Končakas (A. Borodinas „Kunigaikštis Igoris“), Mefistofelis (Ch. Gounod „Faustas“), Kasparas (C. M. Weberis „Laisvasis šaulys“), Tyzenhauzas (B. Dvarionas „Dalia“), Mažvydas ir Andrius (A. Žigaitytė „Mažvydas“ ir „Praregėjimas“), Kristijonas (A. Bražinsko „Kristijonas“) ir kt.

Ne menkesnis ir kamerinės muzikos, mišių bei oratorijų repertuaras. Lietuvoje ir svetur solistas koncertavo su žymiais dirigentais, tarp kurių – Lordas Yehudi Menuhin, Justus Franz, Cyril Diederich, Vladimir Spivakov, Dmitrij Kitajenko, Vladimir Fedosejev, Jonas Aleksa, Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius. Kamerinės muzikos koncertuose solistą lydi nuolatinė jo partnerė pianistė Nijolė Ralytė.

V. Prudnikovas nuolat kviečiamas dainuoti Europos, JAV, Japonijos teatruose bei koncertų salėse. Dainininkas dažnai gastroliuoja Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje, dainavo Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir kitose šalyse. Solistas dalyvavo tarptautiniuose muzikos festivaliuose. Tarptautinį pripažinimą dainininkas pelnė atlikęs Boriso vaidmenį M. Musorgskio operoje, kuri skambėjo Sankt Peterburgo operos teatro, Niujorko City Opera, Paryžiaus Theatre des Champs Elysees scenose, Japonijoje bei Italijoje. „Vladimiro Prudnikovo sukurtas Boriso vaidmuo be abejonės prilygsta legendiniam Petrovo, Christoffo, Ghiaurovo bosų trjetui…” rašė Nouvelle Republique 1991 metais.

Vladimiras Prudnikovas – pedagogas, LMTA profesorius, dainavimo katedros vedėjas (1992 – 2005), daugelio Lietuvos muzikinių renginių, vokalistų konkursų įkvėpėjas, organizatorius, žiuri narys. 1996 m. dainininkas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, 1997 – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

2005-06 metais Vladimiras Prudnikovas buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministras.

Tarptautinių konkursų laureatė Sabina Martinaitytė dainuoja Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (nuo1987) ir dėsto dainavimą LMTA Kauno fakultete (nuo 1990 ) – yra Dainavimo katedros docentė (nuo 2008). Sabina – aktyvi visuomenininkė. Ji – Lietuvos muzikų sąjungos narė, dalyvauja tarptautinės pedagogų asociacijos „XXI amžiaus menas“ veikloje ir yra tarptautinės asociacijos „Užmiršta opera“ narė.

Martinaitytė mokėsi pas prof. Vladą Mikštaitę. Ji – daugybės tarptautinių konkursų laureatė. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje bei Lietuvoje vykstančiuose Vilniaus, Pažaislio,  Tytuvėnų, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ (Klaipėda) ir kt. Martinaitytė dainavo Lietuvos, Minsko, Tartu, Talino, Rygos, Kazanės ir Čikagos lietuvių operos teatruose. Koncertavo Lenkijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje (Maskvoje, Sankt Peterburge, Kazanėje), Azerbaidžiane, Moldavijoje, Vokietijoje, JAV, Suomijoje ir kt.

Tarp pagrindinių S. Martinaitytės sukurtų vaidmenų – visas soprano repertuaro aukso fondas: Violeta ir Džilda (G. Verdi „Traviata“ ir „Rigoletas“), Baterflai (G. Puccini „Madam Baterflai“), Dona Ana ir Fiordilidži  (W. .A. Mozarto „Don Žuanas“ ir „Visos jos tokios“), Marta  (F. Flotow „Marta“), Margarita (Ch. Gounod „Faustas“), Moteris (A. Schoenbergo monodrama „Laukimas“) ir kt. Sabina – aktyvi nacionalinės operos propaguotoja. Ji dainavo Eglę V. Klovos operoje „Pilėnai“ ir Jūratę K. V. Banaičio operoje „Jūratė ir Kastytis“, Burtininkė T. Kutavičiaus „Nykštukas Nosis“. Kompozitorius Giedrius Kuprevičius specialiai jai sukūrė Karalienės Bonos partiją operoje „Karalienė Bona“, o sužavėta temperamentinga dainininke-aktore šiame vaidmenyje, kolega Kuprevičiumi pasekė ir A. Žigaitytė, skirdama dramatiškiausią Kotrynos vaidmenį savo operoje-misterijoje „Praregėjimas“ Sabinai Martinaitytei.

S. Martinaitytės repertuare ir vokalinės-simfoninės muzikos kūriniai. Nuo 1987 m. dainininkė surengė virš 1000 koncertų, parengė apie 30 įvairių solinių programų  su pianistais A. Eitmanavičiūte ir R. Zubovu, aktoriais A. Rubinovu, R. Staliliūnaite ir E. Stanciku, obojininku R. Beinariu, klarnetininku A. Budriu, M. K. Čiurlionio styginiu kvartetu, Kauno styginiu kvartetu, bei savo mokiniais L. Mikalausku, E. Bavikinu ir kt. Sabina dainavo su visais Lietuvos orkestrais, o taip pat Čikagos (JAV) „Lyric opera“, Estijos ir Latvijos Valstybiniais simfoniniais orkestrais.

Martinaitytė – įvairių tarptautinių ir respublikinių dainavimo konkursų komisijos narė, vedė meistriškumo kursus Lietuvoje, JAV, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje. Sabinai suteiktas Įsimintiniausio Kauno menininko vardas (2000), ji apdovanota prizu „Fortūna“ už Violetos („Traviata“), Madalenos (U. Gordano „Andrė Šenjė“) ir Bonos (G. Kuprevičiaus „Karalienė Bona“) vaidmenis ir yra pelniusi 2002 metų Lietuvos Kultūros ministerijos premiją „Už geriausią 2001 - 2002 m. sezono operinį vaidmenį” („Karalienė Bona“).

Liudas Mockūnas propaguoja modernųjį džiazą ir laisvąją avangardinę muziką. Jam muzikuojant išnyksta ribos tarp džiazo ir šiuolaikinės akademinės muzikos. Įsigilinęs į garso prigimtį bei obertonų galimybes, jis sukūrė individualų grojimo pučiamaisiais stilių, prisodrintą multifoninių technikų. Pasak kritikų, jis išsiskiria „neortodoksiškais išraiškos priemonių deriniais – nuo kinematografiškai ekspresyvių garso masių proveržių iki apokaliptinių himnų ar transcendentiško varpų gaudesio. Dažnai nenuspėjama jo muzika – tai energizuojantis free džiazo, lyriškumo ir Vidurio Europai būdingo ekspresionizmo mišinys“.

Liudas Mockūnas įgijo ir džiazo, ir akademinį muzikinį išsilavinimą. Muzikos mokėsi LMTA pas V. Čekasiną bei Kopenhagos ritmo muzikos konservatorijoje. Gilino žinias įvairiuose meistriškumo kursuose ir privačiai.

Liudas Mockūnas pelnytai vadinamas Lietuvos džiazo ambasadoriumi. Jis nuolat muzikuoja tarptautinėse sudėtyse, yra įvairių tarptautinių projektų iniciatorius. Tarptautinė saksofonininko karjera ypač suaktyvėjo 1999 m. pradėjus studijas Kopenhagoje. Su danų būgnininku Stefanu Pasborgu jis 2000 m. suformavo puikiai įvertintą grupę „Toxikum“, to paties pavadinimo albumas Danijoje buvo pripažintas 2004 metų džiazo atradimu (Jazz Discovery of the Year 2004). Mockūnas taip pat yra ansamblių „Megaphone“, „Red Planet“, „Baltic Trio“, „Artomis“, „Saga Quartet“, „Traffic“ ir „Revolver“ bendralyderis; muzikuoja su „Copenhagen Art Ensemble“, „Chordos“ styginių kvartetu, naujos muzikos ansambliu „Gaida“, Pierre'u Dørge'u ir „New Jungle Orchestra“, yra grojęs „Swinging Europe Big Band“, tarptautinio „La Villet Jazz Festival“ bigbendo projekte su „World Saxophone Quartet“. Su įvairiais kolektyvais Liudas Mockūnas muzikavo bemaž visoje Europoje, JAV, Kinijoje.

Mockūno diskografiją sudaro 7 bendraautoriniai albumai. Jis yra dalyvavęs įrašant daugiau nei 12 kompaktinių plokštelių, yra vienas iš „No Bussines Records“ įrašų kompanijos įkūrėjų, kuri propaguoja improvizacinę ir jai artimą muziką. Be džiazo Liudas Mockūnas atlieka ir šiuolaikinę akademinę muziką (B. Kutavičiaus, A. Martinaičio, R. Merkelio ir kitų kūrinius), yra grojęs su Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniais bei Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais, naujosios muzikos ansambliu „Gaida“. Jis taip pat komponuoja teatrui ir kinui. Nuo 2004 m. dėsto LMTA Džiazo katedroje.

Sostinės vario kvintetas

Algirdas Januševičius, Domas Memėnas (trimitai), Marius Rancovas (valtorna), Vygantas Šilinskas (trombonas), Darius Bažanovas (tūba)

Sostinės vario kvintetas – šaunių ir linksmų vyrukų kompanija, kurių nuoširdus draugiškumas ir aukščiausio profesinio lygio muzikavimas nuostabiai dera. Tokiomis vertybėmis apdovanoti šie muzikantai suranda kelia į bet kokio klausytojo širdį. Nuolatos bendraudami jauni, talentingi orkestro artistai, siekdami ansamblinio muzikavimo tobulumo bei individualaus meninio lygio kėlimo, įkūrė šį ansamblį – „Sostinės vario kvintetą“. Taip nuo 1997 metų kolektyvas aktyviai įsitraukė į Lietuvos kultūrinio gyvenimo veiklą. Per devynerius kūrybinio gyvavimo metus sėkmingai surengta beveik 300 koncertų Lietuvos ir užsienio klausytojams.

„Sostines vario kvintetas“ – nuolatinis stambiausių Lietuvos kultūros renginių dalyvis. Be šio kolektyvo neapsieina „Didysis Muzikų paradas“, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro kamerinės muzikos vakarai, Alma Mater Musicalis, Klaipėdos varinių pučiamųjų instrumentų festivalis ir kiti renginiai. Ansamblis bendradarbiauja ir su kitais Lietuvos meniniais kolektyvais – kameriniais chorais „Brevis“ ir „Psalmos“, Arkikatedros Bazilikos Grigališkojo giedojimo choru, rengia bendrus projektus su kolektyvu „Vilniaus mušamieji“, „Giunter Percussion“ ir kt. 2003 metų vasarą „Sostinės vario kvintetas“ buvo pakviestas dalyvauti pučiamųjų instrumentų muzikos festivalyje Jönköpinge (Švedija). Ansamblio programa apima įvairių epochų muziką. Daug varinių pučiamųjų muzikos įrašyta LRT fondams, išleistos dvi kompaktinės plokštelės.

Algirdas Januševičius 1961 m. gimė Klaipėdoje. Mokėsi Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje. Nuo 1991 m. groja Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, yra trimitų grupės koncertmeisteris.

Domas Memėnas taip pat klaipėdietis (gimė 1976 m.). Mokėsi LMTA pas M. Kumpį, o 1996-1997 metais – Malmö Muzikos Akademijoje (Švedija) pas prof. L. Bengtssoną. 2000 m. baigė magistratūros studijas LMTA pas A. Kontautą. Nuo 1997 m. Memėnas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantas.

Marius Rancovas gimė 1971 m. Panevėžyje. Mokėsi LMTA pas prof. E. Brazauską.

Šilutiškis Vygantas Šilinskas gimė 1966 m. Mokėsi LMTA pas doc. T. Adomavičių. 1989 m. stažavosi Veimare (Vokietija). Nuo 1989 m. dirba Lietuvos valstybiniame orkestre trombonų grupės koncertmeisteriu.

Darius Bažanovas – vilnietis (gimė 1970 m.). Mokėsi LMTA pas doc. L. Ulevičių. Šiuo metu dirba Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. 

• CD kompaktinės plokštelės
• CD garso įrašai mp3