LAT - Lietuvos ansamblių tinklas

Bendraukime
 

LAT - Lietuvos ansamblių tinklas

Žemiau pateikiame CD garso įrašų sąrašą.
Nusipirkę šios kompaktinės plokštelės garso įrašus mūsų elektroninėje parduotuvėje, galėsite juos perklausyti tiesiog šioje svetainėje (tinklalapyje).
Šiuo metu galite perklausyti tik pirmąjį garso įrašą, kuris reprezentuoja visą kompaktinę plokštelę.
Norėdami įsigyti šiuos CD garso įrašus, įsidėkite prekę į pirkinių krepšelį ir įvykdykite užsakymą.
Kai užsakymo statusas (po sėkmingo apmokėjimo) bus pakeistas į įvykdytas, Jūs galėsite parsisiųsti visus CD garso įrašus mp3 formatu.
Įsigiję CD garso įrašus, galėsite bet kada juos perklausyti mūsų parduotuvėje prisijungę su savo vartotojo duomenimis arba parsisiuntę į savo laikmeną.

Nr.
Pavadinimas
Trukmė
1
1. Baltakas. Pažeistas šešėlis

Vykintas Baltakas. Pažeistas šešėlis balsui ir fonogramai (1993)      
Atlieka Rita Mačiliūnaitė (mecosopranas), Rita Balta (sopranas, fonograma)

00:11:13
2
2. Baltakas. b(ell tree)

Vykintas Baltakas. b(ell tree) styginių kvartetui (2007)    
Atlieka styginių kvartetas Chordos: Ieva Sipaitytė (I smuikas), Vaida Paukštienė (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė)

00:11:36
3
3. Berio. Naturale

Luciano Berio. Naturale altui, mušamiesiems ir fonogramai (1968)            
Atlieka Robertas Bliškevičius (altas), Tomas Kulikauskas (perkusija), Ignas Juzokas (elektronika)

00:21:07
4
4. Montvila. Styginių kvartetas Nr. 1

Vytautas Montvila. Styginių kvartetas Nr. 1 Rankos-paukščiai (1967)
Atlieka styginių kvartetas Chordos: Ieva Sipaitytė (I smuikas), Vytautas Mikeliūnas (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugždinienė (altas)

00:07:38
5
5. Pintscher. Svelto

Matthias Pintscher. Svelto (2006) 
Atlieka trio Kaskados: Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė)

 

00:09:28
6
6. Bronius Kutavčius. Panteistinė oratorija (2000)

Bronius Kutavčius. Panteistinė oratorija (2000)        
Atlieka: Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas), Rita Mačiliūnaitė (mecosopranas), Choro Jauna Muzika vokalinis ansamblis: Andrius Bartkus, Egidijus Kaveckas, Dainius Balsys, Donatas Zakaras, Šv. Kristupo kvintetas: Giedrius Gelgotas, Justė Gelgotaitė, Andrius Žiūra, Andrius Puplauskis, Paulius Lukauskas, styginių kvartetas Chordos: Ieva Sipaitytė (I smuikas), Dainius Puodžiukas (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Rima Chačaturian (fortepijonas), Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas),Tomas Kulikauskas (mušamieji). Dirigentas Vykintas Baltakas 

00:18:55


Vykintas Baltakas, Luciano Berio, Vytautas Montvila, Matthias Pintscher, Bronius Kutavičius

LIETUVIŲ MUZIKA: RETRO ATSPINDŽIAI
CD TURINYS

http://issuu.com/lithuanian-ensemble.net/docs/retrobukletas2

1. Vykintas Baltakas. Pažeistas šešėlis balsui ir fonogramai (1993)    11´30 

Vienas ankstyvųjų kūrinių, parašytas dar Lietuvoje, prieš išvykstant į studijas Vokietijoje. Simboliška, kad šis kūrinys skambėjo ir 2012 metais Sugrįžimų festivalyje pristatant V. Baltako kūrybą.

Pažeistas šešėlis – lyg tiltas tarp praeities ir dabarties, jaunosios kartos atlikėjos Ritos Mačiliūnaitės dialogas su pirmąja kūrinio atlikėja Rita Balta, kurios balsas skamba iš fonogramos. Tai tarsi skilusios asmenybės vidinis dialogas, kupinas ryškių emocijų: nerimo, baimės, priešpriešos narciziškumui, cinizmui, vertybių nuvertinimui.

Kūrinyje panaudoti Tomo Venclovos, Vytauto Rubavičiaus ir Sigito Parulskio tekstai. 

2. Vykintas Baltakas. b(ell tree) styginių kvartetui (2007)       11´36

Styginių kvartetas Chordos yra vienas nuosekliausių aktualiosios muzikos atlikėjų Lietuvoje. Jis atlieka svarbų vaidmenį LAT veikloje, dalyvauja daugelyje projektų. 2010 metais LAT dalyvavo Europos kultūros sostinės renginiuose Duisburge, ten Chordos pirmą kartą atliko Baltako b(ell tree). Vėliau šį kūrinį įrašė studijoje. Bell tree – nedidelis mušamasis instrumentas, suvertas iš metalinių varpelių.

Kūrinio pavadinimas simbolizuoja tiek skambesį, tiek darbo procesą. Siekdamas specifinio garso kompozitorius eksperimentavo su alpių varpeliais, ieškodamas jų išraiškos styginių kvarteto skambesyje.

Kūrinys parašytas žymiam Ardíttí kvartetui Vakarų Vokietijos radijo (WDR) užsakymu. Įvairūs kvartetai b(ell tree) yra atlikę daugelyje šalių bei festivalių: Tage fuer neue Kammermusik Witten (Vokietijoje), Oslo Ultima, Briuselio Ars musica, Strasbūro Musica, Niujorko Sounds of a New Century ir kt.

3. Luciano Berio. Naturale altui, mušamiesiems ir fonogramai (1985)                21´12

2013 m. LAT festivalyje Jauna muzika pristatė vieno svarbiausių XX amžiaus kompozitorių Luciano Berio kūrybą. Luciano Berio (1925–2003) – XX a. italų kompozitorius, jo eksperimentinės idėjos ir elektroninės muzikos vizijos tapo tarsi ta konstanta, į kurią rėmėsi tolesni moderniosios muzikos projektai visame pasaulyje. L. Berio atstovauja muzikiniam avangardui, tačiau šiandien jo kūryba vertinama jau kaip šiuolaikinės muzikos klasika.

Naturale buvo sukurtas 1985 metais kaip muzika baletui, tačiau gali būti atliekamas ir koncerte. Kūrinyje ryškus kontrastas tarp meniškai perdirbtos sicilietiškos liaudies muzikos ir natūralaus, gruboko liaudies dainininko balso.

4. Vytautas Montvila. Styginių kvartetas Nr. 1 Rankos-paukščiai (1967)                  7´47

Vienas iš LAT prioritetų yra lietuviškos naujosios muzikos plėtra. LAT aktyviai dirba su jaunaisiais kompozitoriais: surengtas kompozicijos konkursas LTMA studentams (2012), britų kompozitorių kursai (2014), planuojami projektai su Pietų Vokietijos radiju (SWR; 2016). Tačiau lygiai taip pat svarbu prisiminti ryškiausius praėjusių dešimtmečių kūrinius, gražinti juos į muzikų repertuarą. Tuo tikslu LAT rengia lietuvių kūrėjų retrospektyvas.

2013 metų rudenį surengtas projektas Retro atspindžiai buvo skirtas XX a. 7–9 dešimtmečių lietuvių kamerinės muzikos kūrybai. Jame skambėjo Antano Rekašiaus (1928–2003), Vytauto Montvilos (1935–2003), Zigmo Virkšo (1946–2001), Benjamino Gorbulskio (1925–1986) ir kitų kompozitorių kūriniai. Ateityje planuojama pristatyti Juliaus Juzeliūno (2016), Osvaldo Balakausko (2017), Eduardo Balsio (2019) ir kitų kompozitorių muzikinius portretus.

Vienas entuziastingiausių XX a. 7-ojo dešimtmečio lietuvių muzikos modernizatorių –

Vytautas Montvila, naudojęs naujausias kompozicines technikas. Mikropolifoniją, aleatoriką, serializmą jis jungė su lietuvių folkloru, originaliai įkomponuodavo sutartines, išryškindamas jų melodingumą, o ne sinkopinę ritmiką ar disonansinę harmoniją. Lyriškoje Montvilos kūryboje esama programinių lietuvių dailės ir architektūros, poezijos, gamtos ar visatos įvaizdžių.

Pirmasis styginių kvartetas buvo sukurtas panašiu metu kaip ir bene ryškiausia autoriaus partitūra orkestrui Gotiškoji poema (1970), tačiau pirmą kartą jis atliktas tik 1985 metais. Ekspresyvaus intonaciškai giminingų trijų miniatiūrinių dalių kūrinio pavadinimą Rankos-paukščiai paskatino į saulę pakeltų rankų įvaizdis. Muzikos kalboje akivaizdi Antono Weberno bei to meto lenkų kompozitorių įtaka.

5. Matthias Pintscher. Svelto (2006) smuikui, violončelei ir fortepijonui                9´26

Paryžiuje ir Niujorke gyvenantis Matthiasas Pintscheris (g. 1971) yra vienas ryškiausių šių dienų muzikų. Produktyvią kūrybinę veiklą šis menininkas derina su dėstymu Miunchene ir Niujorke bei aktyviu koncertiniu gyvenimu. Nuo 2013 m. jis vadovauja garsiajam Paryžiaus moderniosios muzikos ansambliui Ensemble intercontemporain. Apibūdindami M. Pintscherio stilių ir jo muzikos skambesį kritikai atkreipia dėmesį į subtilią instrumentuotę, mėgavimąsi aukšto registro harmonijomis ir jautriai plevenančio garso virpesius.

M. Pintscherio kūryba šių metų vasario mėnesį Vilniuje buvo pristatyta kartu su kito garsaus vokiečių kompozitoriaus Wolfgango Rihmo kūriniais.

Ar gali muzika skrieti šviesos greičiu? Į tai M.Pintscheris pamėgino atsakyti 2006 m. kurdamas fortepijoninį trio Svelto – kompoziciją smuikui, violončelei ir fortepijonui, kurios pavadinimas italų kalba reiškia „šviesos greitis“. Greito tempo muzikinė miniatiūra, praskriejanti tarsi akies mirksniu, – aliuzija į elfų pasaulį ir Pako, piktąją dvasią iš garsiosios Shakespeare’o pjesės Vasarvidžio nakties sapnas.

Trio Kaskados, taip pat ir atskiri šio ansamblio nariai yra dažni LAT projektų dalyviai.

6. Bronius Kutavčius. Panteistinė oratorija (1970)                            18´58

Vienas svarbiausių LAT projektų įgyvendintas 2012 metais kartu su 43-iąja tarptautine Baltijos muzikologų konferencija. Kelių dienų renginys buvo skirtas kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui. LAT užsakymu kompozitorius parašė Magiškus kvadratus solistams ir instrumentiniam ansambliui. Tarp daugybės renginio įvykių – vieno svarbiausio B. Kutavičiaus opusų Panteistinė oratorija atlikimas ir naujas šio kūrinio įrašas. 2015 metais Belgijos leidykla Megadisc Classics išleis LAT paruoštą Broniaus Kutavičiaus kompaktinį diską.

1970 m. sukurta Panteistinė oratorija (sopranui, skaitovui, vokaliniam vyrų kvartetui ir instrumentiniam ansambliui) tapo savotišku riboženkliu Lietuvos muzikos istorijoje. Dabar ši kompozicija laikoma modernios lietuviškos muzikos atspirties tašku bei vienu svarbiausių ir įtakingiausių lietuvių šiuolaikinės muzikos opusų. Tačiau tada, anot Šarūno Nako, kūrinys dėl savo naujoviškos kalbos po perklausos Kompozitorių sąjungoje buvo pasmerktas dvylikai metų tylos. Panteistinė oratorija yra pirmoji iš keturių oratorijų ciklo Pasaulio medis (kitos oratorijos: Iš jotvingių akmens, Paskutinės pagonių apeigos ir Pasaulio medis), kuriame kompozitorius sumanė atskleisti esminius lietuvių etninės kultūros klodus.

Panteistinėje oratorijoje kompozitorius, pasitelkdamas teatrališkumą, tarsi perteikė jokio kultūrinio šleifo dar nelydimą pirmykščio žmogaus aplinką. Kūrinį inspiravo Sigito Gedos poezija, todėl ir muzikiniam audiniui būdinga tiesioginė kalbos struktūrų asimiliacija. Oratorija konstruojama serializmo principais, girdėti minimalizmo technikos elementų. Tačiau visumos skambesys skleidžia ekspresionistinį atspalvį, kurį lemia ryškūs kontrastai sudėtingose vokalinėse ir instrumentų partijose bei pati oratorijos stambios formos interpretacija, nes joje, anot Kutavičiaus, nėra kokios nors nuoseklios siužetinės linijos, viskas paklūsta laisvai fantazijai.

Šiuo renginiu prasidėjo LAT bendradarbiavimas su Vilniaus savivaldybės choru Jauna muzika.

 

 

 

 

<p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif; font-size:16px">Jonės Fridmanaitės pakalbis su kompozitoriumi, dirigentu, Lietuvos ansamblių tinklo kūrėju, programų kuratoriumi Vykintu Baltaku (Bieliausku)</span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Amsterdame karšta saulė neišbaidė nei kanalų krantinėmis judančios minios, nei valandą prie kasų į Vincento van Gogho muziejų stovinčios eilės. Kupini įspūdžių vakarop grįžtame į Belgiją, į Lioveną, kur Vykinto jau laukia šeima.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Prieš numatytą ilgą pokalbį mintimis greitosiomis perbėgu kelią, kuris Vykintą vedė link kompozitoriaus, dirigento, tiesiog muziko profesijos.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Stojant į Lietuvos konservatoriją vienas iš priėmimo komisijos narių protestavo, kad jaunuolis studijuotų dvi specialybes. Niekuo nepasižymėjęs chorvedys sakė: „Kur tai matyta!“ Bet studijuoti pradėjo pas vieną muzikaliausių dirigentų Lionginą Abarių (nepraleido progos padirbėti ir su Jonu Aleksa), kompoziciją – Vytauto Barkausko klasėje. Atrodo, kad toks pasirinkimas pasiteisino.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Nespėjęs apšilti kojų, pelnė antrąją vietą Respublikiniame jaunųjų dirigentų konkurse Kaune, papildė ankstyvųjų kompozicijų kraitį, su seserimi Rita (dabar Rita Balta) savo amžiaus jaunuolius profesionalus subūrė į vokalinius ansamblius „Aidija“, „Penki vėjai“, koncertavo, dainavo lietuvių kompozitorių harmonizacijas, Renesanso epochos autorių, J.&nbsp;S.&nbsp;Bacho kūrinius, pirmą kartą Lietuvoje atliko Karlheinzo Stockhauseno „Stimmung“ ir panašias partitūras.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Sesuo Rita jau studijavo Vokietijoje. Vieną dieną ir Vykintas apsisprendė: tęs mokslus Vokietijoje. Lietuvoje dar sunkus metas, bet ten mokslas nemokamas, gyvens iš stipendijos, privačių pamokų, pripuolamų darbų. Kartais po naktinių partitūrų studijų akys lipdavo sėdint parduotuvės kasoje ar kabinant paltus drabužinėje.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif; font-size:16px">Jonė Fridmanaitė: Lietuvoje gerai sekėsi, tai kodėl 1993-iaisiais, baigęs trečią kursą, nutarei išvykti?</span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Vykintas Baltakas: Norėjau intensyviai kurti. Pasaulis labai platus, jaučiau, kad egzistuoja daug kompozitorių, daug man nepažįstamų muzikos krypčių. Lietuviška muzika turėjo ir turi savo veidą, tačiau nesinorėjo nieko mėgdžioti, atkartoti, vėl mąstyti apie tylą, medituoti... Reikėjo praplėsti muzikos, meno supratimą ir pamatyti, kas naujo, įdomaus pasaulyje. Vedė savotiškas alkis. Nuo 1993 m. likimas suvedė su vienomis ryškiausių to meto muzikos asmenybių – kompozitoriumi Wolfgangu Rihmu ir dirigavimą dėsčiusiu Andreasu Weissu, o nuo 1994-ųjų Karlsrūhės konservatorijoje – su save mano krikštatėviu vadinančiu vengrų kilmės kompozitoriumi ir dirigentu Peteriu Eötvösu. Kitais metais konservatorijoje tapau jo asistentu, tai buvo ypatinga šiuolaikinės muzikos studijų pakopa. Iki 1997 metų aktyviai dalyvavau ir tarptautinio Peterio Eötvöso instituto veikloje.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Nemigo naktys nenuėjo vėjais. Veronika Krausas savo esė pastebėjo: „Jo išvykimas į Vokietiją buvo motyvuotas sukilėliškų nuotaikų, išreiškusių prieštaras to meto tradicinei lietuviškai estetikai“. Gal ir tikrai taip. Vokiečių pastangomis tobulinaisi Paryžiaus nacionalinėje aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje (Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Paris), kompoziciją studijavai pas Emmanuelį Nunesą. 1994–1996 m. dalyvavai Darmštato vasaros kursuose (1996-aisiais ten premijuotas už „Pasaką“ fortepijonui solo). Dirbai su Karlheinzu Stockhausenu. 2003 m. buvai vienas dirigentų, vadovavęs Vakarų Vokietijos radijo simfoniniam orkestrui (WDR) Kelno filharmonijoje atliekant K.&nbsp;Stockhauseno „Hoch-zeiten“ chorui ir orkestrui premjerą. 1999–2000 m. dirbai Akustinės muzikos mokslinių tyrimų ir koordinavimo institute (IRCAM). Heinricho Strobelio fondas, Edenkobeno Herrenhausas bei Nadios ir Lili Boulanger fondas yra skyrę kompozitoriaus stipendijas. Sukaupta daug patirčių...</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif; font-size:16px">V. B.: Bet jas kiekvieną kartą reikia iš naujo įprasminti – tai pats sunkiausias uždavinys gyvenime. Privalai taip dirbti, kad kiekvieną kartą parodytum tai, ką šiandien gali geriausia. Atlikėjai nenori groti prastos muzikos ar dirbti su atsitiktiniu dirigentu.</span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Bet matyti, kad pastangos, kūrybiškas darbas nenueina vėjais. Vienos „Konzerthaus“ salėje teko būti Tavo autoriniame koncerte, kai buvai apdovanotas Claudio Abbado premija (2003 m.), ir Miunchene labai iškilmingai įteikiant Ernsto von Siemenso apdovanojimą (2007 m.). Aktyviai reiškiesi kaip dirigentas. Dirbai su Bavarijos, Berlyno (Deutsches Symphonie-Orchester Berlin) ir Kelno radijo simfoniniais orkestrais, svarbiausiais šiuolaikinę muziką atliekančiais ansambliais „Ensemble Modern“, „Klangforum Wien“, „MusikFabrik“, pagrindiniais Belgijos ansambliais ir kt. 2007 m. festivalyje „Ultraschall“ Berlyne dirigavai vadinamų „Berliner Philharmoniker“ artistų ansambliui „Scharoun“. Juk tenka diriguoti ir savo kūrinius?</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Taip, aišku. Pvz., Berlyno „Konzerthaus“ įvyko serija mano operos spektaklių. Juos dirigavau atliekant vokiečių dainininkams ir Lietuvos ansamblių tinklui (premjera 2004 m. Miuncheno muzikinio teatro bienalėje, grojo Miuncheno kamerinis orkestras, dirigavo Christophas Poppenas). 2002 m. Kelno simfoninis orkestras, diriguojamas Sylvaino Cambrelingo, atliko „Poussla“ premjerą. Būna įdomu, kai kiti dirigentai interpretuoja tavo kūrinį. Plačiai atliekama „Pasaka“ fortepijonui. Nors tekstas sunkus, pianistas privalo raiškiai, teatrališkai kalbėti lietuviškai. Po Benjamino Koblerio premjeros „Pasaka“ skambėjo Olandijoje, Belgijoje, Argentinoje, Lietuvoje (Rima Chačaturian), Austrijoje, Bulgarijoje, Strasbūre...</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Pastebėjau, kad mėgsti kūrinius tobulinti. Pavyzdžiui, „RiRo“ buvo sukurtas balsui (dedikuota sesei, puikiai pirmajai atlikėjai Ritai Baltai) bei trimitui (Rochus Aust). Bet atsirado įvairių kūrinio versijų. Mane labai intrigavo įtaigus hibridas su elektronika. Arba – įdomus kvartetas „b(ell tree)“. Grojo Ardíttí, Pellegrini, M.&nbsp;K.&nbsp;Čiurlionio kvartetai, kvartetas „Chordos“. Aktyvų sceninį gyvenimą tęsia „(co)ro(na)“. Kūrinį yra atlikę „NDR Sinfonieorchester“ (dir. V.&nbsp;Baltakas), „MusikFabrik“, „Tokyo Sinfonietta“, „Los Angeles Philharmonic New Music Group“, „LʼEnsemble de Basse-Normandie“, „Oslo Sinfonietta“ ir kt. Kūriniai skamba šiuolaikinės muzikos festivaliuose, Pasaulio muzikos dienų metu. Recenzentė kompozitorė Veronika Krausas vaizdžiai apibūdino: „Vykintas Baltakas yra tarytum muzikinė Šecherezada. Jo muzika įtraukia į savo kerus, plėtojasi, kartais kalba pati save cituodama, kartais grįžta į praeitį ir atranda save vėl ten, kur jau buvo prasidėjusi. Kompozitorius mezga muzikines istorijas, kurios delikačiai susijungia gražiame raizginyje.“</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Kažkaip suderini kompozitoriaus ir dirigento, programų kuratoriaus veiklą. Tai ko dar nerimsti?</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Gal pakalbėkim apie labai svarbų mano kūrinį, kurio gyvenimas mane ypač jaudina. Tai Lietuvos ansamblių tinklas.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Reiktų paaiškinti, kas tai yra. &nbsp;</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B. Prisistatome taip: „Lietuvos ansamblių tinklas (LAT) vienija šiuolaikinės muzikos interpretatorius ir skiria dėmesį aktualios muzikos atlikimui bei suteikia mūsų šalies muzikams galimybes specializuotis šioje srityje.“ Lietuvoje yra daug puikių perspektyvių muzikų, dar yra atlikėjų, norinčių atvažiuoti į Lietuvą. Tačiau toji šiuolaikinė muzika neužima reikiamos pozicijos ne tik klausytojų auditorijoje, bet ir atlikėjų bendruomenėje. Manau, todėl, kad nėra visus vienijančios ašies. Aktyviausieji dirba pavieniui. Ansamblių tinklas (todėl ir tinklas) buriasi visus vienydamas idėjomis, visų siekiama labai svarbia misija Lietuvoje, veiklos strategija. Nereikalaudami jokių įsipareigojimų dirbame su kvartetu „Chordos“, fortepijoniniu trio „Kaskados“, Šv. Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetu, Raimondu Sviackevičiumi (akordeonas), Rima Chačaturian (fortepijonas) ir kitais. Kaip solistai naujus kūrinius rengia Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Andrius Žiūra (klarnetas), Robertas Bliškevičius (altas), dainininkė, aktorė Rima Mačiliūnaitė. Visi jie dalyvauja projektuose greta įgyvendindami ir asmeninius sumanymus.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Mūsų misija – rasti galimybių juos vienyti net į kamerinio orkestro tipo kolektyvą ir tokiu būdu įgyvendinti stambesnius projektus. Siekiame sukurti galimybes vienodai mąstantiems, suvokiantiems naujosios muzikos specifiką ir grojimo savitumus atlikėjams patikėti naujus užsakomus Lietuvos ir kitų kraštų kompozitorių kūrinius. Atlikėjams reikia padėti. Juk ne visi muzikantai gali būti geri organizatoriai, tai normalu. Jie gerai groja, o greta turi būti profesionalai, kurie jiems padėtų organizuoti veiklą, gastroles, kurti įvaizdį, plėtoti kontaktus su pasaulio agentūromis. Kita misijos dalis – išvežti lietuvišką muziką į pasaulį. Ji ir atlikėjai to verti.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Stebėjau klausytojus Berlyne: per pertrauką jie ėjo už kulisų žiūrėti, „kas taip gerai groja“. Komentarai buvo puikūs.</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Ir trečioji, gal net svarbiausia mūsų misijos dalis – užauginti naują kompozitorių, atlikėjų ir klausytojų kartą, gebančią kūrybingai suvokti, profesionaliai vertinti aktualiąją muziką. Taigi, edukacinė funkcija.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Jauniausiems Lietuvos kūrėjams buvome paskelbę konkursą. Premijoms skirtą sumą dalijome visiems po lygiai už drąsą dalyvauti konkurse. Nebuvo išskirtinio pretendento į laureatus. Manau, kad jaunoje lietuviškoje muzikoje dažnokai pritrūksta drąsos, laisvesnio mąstymo. Kartais girdėti pataikavimas publikai. Vis derinamasi prie to, prie ko esame pripratę. Reikia išdrįsti nebijoti, nors plačiai publikai gali ir nepatikti. Dažnai muziką lyginu su knyga – vienam patinka filosofijos traktatas, kitam detektyvas. Taip ir muzikoje svarbu išmokti pajusti meniškumą. Neišmesti, jeigu nesupranti, nes tai dar nereiškia, kad blogai. O gal klausančiajam trūksta patirties, fantazijos, klausos jautrumo, tolerancijos kitokiai raiškai? Jauniesiems linkėčiau rasti savyje menininko dvasią, pažadinti ją.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Labai įdomu, kad būdamas kūrybinėje komandiruotėje Arabų Emyratuose, Dubajuje skaičiau ir paskaitą, ir vedžiau praktinius improvizacijos užsiėmimus. Nuostabu! Jokių mokslų neragavę vyrukai entuziastingai įsitraukė į kūrybos procesą – gimė aktuali, spontaniška muzika. Buvau pakviestas į Haifos universitetą. Su kokiu susidomėjimu susirinkusieji profesionalai klausė ne tik paskaitos, bet ir kūrybinės raiškos! Vadinasi, galime ir privalome atitraukti visuomenę nuo primityvaus meno, parodyti platesnį pasaulį. Ypač jaunimui.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Apie kokią muziką mes kalbame? Radijo muzikinės programos anonsuose galime išgirsti: „Džordana Butkutė nedainuos senų šlagerių, bet atliks šiuolaikinę muziką“...</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Terminijos klausimas. Vokiečiai iškart atskiria: e-Musik, u-Musik. T. y. rimtoji ir pramoginė muzika. Tada jau galima žiūrėti, apie kokį muzikos istorijos periodą kalbame. Absurdiška girdėti sakant „klasikinė šiuolaikinė muzika“. Dabar kuriamą muziką mėgstu apibrėžti kaip aktualią muziką.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Kokia dar realybė Tau darė įtaką kuriant tokią organizaciją?</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Lietuva maža. Kažkodėl menininkai, užuot pasidžiaugę vienas kitu, pyksta, pavydi. Nesveika konkurencija visus naikina, bet ne vienija. Mano siekis – visiems sykiu bendradarbiauti, kad greičiau ir stabiliau būtų galima patekti į platesnį muzikinį&nbsp;pasaulį.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F:. Dažnai net ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose rengiamų švenčių (nebūtinai aikštėse) pagrindas – popsas, seniai nutolo rimtosios muzikos skambesys. Dabar tikriausiai jau ir nebūtų kas jos klauso...</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Puiku, kad jau įsitvirtino, rado savitą koncepciją šiuolaikinės muzikos festivaliai. Dažniausiai jie vyksta tik stambiuose miestuose. Bet mūsų amžių atspindinti muzika atlikėjų programose neturėtų būti atsitiktinė, tik retkarčiais atliekama. Daugelio XX a. vidurio, pabaigos korifėjų kūrybos gyvai net muzikai nėra girdėję. Dar ir dabar Šostakovičius vadinamas šiuolaikiniu, nors jo epocha jau toli istorijoje.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Atsiradus pajėgiems atlikėjams sujuda ir kompozitoriai...</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Todėl siekiame skatinti kompozitorius kurti, atlikėjams parengti kuo daugiau sėkmingų opusų ir juos rodyti pasauliui. Menas bene reikšmingiausiai kuria valstybės įvaizdį.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Deja, kartais tai nesuprantama. Gali atskleisti veiklos strategiją?</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Pirmiausia reikia dirbti kartu su partneriais. Lietuvos ansamblių tinklas bendradarbiauja su Lietuvos kompozitorių sąjunga, Muzikos informacijos ir leidybos centru, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus Goetheʼs institutu, Berlyne veikiančia Karsten Witt muzikos agentūra, su įrašų leidybos firmomis. Planuojame bendrus tarptautinius projektus.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Tik vieningas sambūris gali dirbti su panašiomis organizacijomis, agentūromis pasaulyje. Lietuviškos muzikos eksportas tuomet gali būti sėkmingas. Taip ir bandome dirbti. Pirmasis Lietuvos ansamblių tinklo koncertas buvo surengtas kartu su WDR radiju. Tiesioginiame eteryje Europai transliuotas debiutinis dviejų valandų trukmės lietuviškos muzikos koncertas. Skambėjo Osvaldo Balakausko, Broniaus Kutavičiaus, Nomedos Valančiūtės, Loretos Narvilaitės, Egidijos Medekšaitės, mano kūriniai, o pertraukų metu buvo pristatoma šiuolaikinė lietuviška muzika, kompozitoriai. Kooperuodamiesi dabar rengiame tris kompaktines plokšteles, kurios pasirodys tarptautinėje erdvėje. Apskritai visus atliktus darbus fiksuojame kompaktiniuose diskuose, radijo įrašuose ir kitose laikmenose.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Koks jūsų programų sudarymo principas?</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Lietuvoje svarbus aspektas – parodyti dar negirdėtą, neskambėjusią muziką. Šiuolaikinės muzikos festivaliuose kompozitoriai pristatomi fragmentiškai, atliepiant pasirinktą bendrą temą, o mano kryptis – specializacija. Kiek leidžia galimybės, finansavimas, noriu kuo išsamiau pristatyti kompozitorius, jų portretus. Tokiuose kelių dienų festivaliukuose siekiame kiek įmanoma geriau atskleisti kūrėją, parodyti skirtingų žanrų, skirtingu laiku sukurtus kūrinius, kad matytųsi stiliaus dinamika. Muzikos turėtų būti tiek, kad klausytojo, ypač profesionalo, sąmonėje susiformuotų muzikinis kūrėjo portretas, leidžiantis pajusti kūrybos braižą. Geriausiai parengti kūriniai galėtų likti kolektyvų repertuare, nebūtų vienadieniai.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">2011 m. pradėjome nuo Lietuvoje nežínomo Gerhardo Stäblerio portreto. Parengėme didžiulį Broniaus Kutavičiaus muzikos projektą – panoramą. Luciano Berio, vienos svarbiausių XX asmenybių, muzika gyvai Lietuvoje buvo skambėjusi tik fragmentiškai, dabar nemažai jaunimo išklausė visą puokštę jo kūrinių. Šiais metais parengėme teminį 1970–1990 metų kiek primirštos, o jaunajai kartai gyvai visai negirdėtos lietuviškos kamerinės muzikos projektą (skambėjo Juliaus Juzeliūno, Antano Rekašiaus, Benjamino Gorbulskio, Vytauto Montvilos kūriniai). Dažnai tai ne tik atliekama muzika, bet ir susitikimai, pokalbiai, spausdinta, filmuota medžiaga, meistriškumo pamokos muzikams ir kt.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Šv. Kotrynos bažnyčioje su Šv. Kristoforo orkestru (meno vadovas D. Katkus) parengiau ir dirigavau dviejų dalių koncertą „Kaligrafiniai eskizai“. Su ansambliais ir solistais pateikėme Wolfgango Rihmo ir Matthiaso Pintscherio portretus.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Patiko įdomi programos kompozicija, kurioje gerai derėjo W.&nbsp;Rihmo ir Franzo Schuberto muzika. Puikiai skambėjo orkestras. Prisimenu W.&nbsp;Rihmo muziką puikiai atliekantį Andrių Žiūrą. Rusnės Mataitytės ir Edmundo Kulikausko duetą. L.&nbsp;Berio muziką ypač kūrybingai perteikusį Robertą Bliškevičių. Svarbu ne tai, kada muzika sukurta, bet ar atlikėjas geba joje rasti tą prasminį grūdą, kuris ir leidžia garsines konstrukcijas vadinti muzika.</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Kviečiame muzikus siūlyti savo idėjas. Sudarydami programą dirbame su kuratoriais. Kuratorius pateikia idėją, kurią svarsto su tinklo organizatoriais. Kuratorius nebūtinai lietuvis, žvilgsnis iš šalies taip pat svarbus. Juk sienų dabar nebėra! Pavyzdžiui, praėjusių metų lietuvių kamerinės muzikos projektą kuravo britų muzikas Antonas Lukoszevieze. Spalio pradžioje, kooperuojantis su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, klausytojams pateiksime anglų kompozitorių Johno Woolricho ir Philipo Cashiano muziką. LMTA vyks meistriškumo pamokos. Šio anglų muzikos projekto idėjos autorė ir kuratorė – Marija Grinkevičiūtė, bendraujanti su kompozitoriais, turinti asmeninį požiūrį į šią muziką. Labai įdomu.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Pianistui Benjaminui Kobleriui pasiūliau parengti György Ligeti portretą. Savita patirtis gali mums atskleisti ką nors netikėta.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Jau planuojate ateitį?</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Žinoma. Rimtai dirbant reikia ruoštis, studijuoti kompozitorių archyvus, partitūras. 2016 m. pateiksime Juliaus Juzeliūno, 2017 m. – Osvaldo Balakausko, 2019 m. – Eduardo Balsio portretus. Ką nauja galime pamatyti jaunosios kartos akimis? Koks bus tas kitas požiūris? Juk jų kūryba – mūsų nacionalinis turtas, negalime lengvai numoti į praeitį ranka. Net ir įvertindami buvusias priešiškos santvarkos įtakas.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Bendradarbiaudami su Belgijos ansambliu „Het Collectief“, Oskaru Koršunovu ir Briugės miesto koncertų sale 2016 m. planuojame parengti Mauricio Kagelio portretą. 2017 m. laukia didžiulis modernus tarptautinis „Matrix“ projektas – „Gyvos elektroninės muzikos perspektyvos“. Jis aktualus ir konceptualus. Šį projektą rengiame bendradarbiaudami su Freiburgo SWR radijo eksperimentinės muzikos studija. Jeigu pavyks, jeigu gausime visą reikiamą finansavimą, didžiulis elektroninės muzikos projektas sujungtų Vokietijos, Madrido, Lietuvos, Amsterdamo elektroninės muzikos specialistus. Mūsų jauniems kūrėjams ir skeptiškiems vyresniesiems toks profesinis renginys būtų labai naudingas.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Paminėjus elektroninę muziką kartais galima sulaukti įvairių reakcijų. Net ne vienas muzikologas mano, kad elektronika – tai kompiuteriu vietoj popierinės penklinės užrašoma muzika...</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Dabar kompiuteris kiekvienuose namuose, atrodo, kad nė studijos ieškoti nereikia. Tačiau taip nėra. Aišku, studijų poreikis sumažėjo, dabar labai daug ką galima daryti namuose. Tačiau profesionalių&nbsp;studijų&nbsp;poreikis nedingo. Vienas iš įdomiausių tokios muzikos tyrimų ir koordinavimo centrų – IRCAM Paryžiuje. Bendradarbiauja mokslininkai, Pierreʼo Boulezo įkurtas „Ensemble intercontemporain“, kiti atlikėjai, kompozitoriai. Idėjas ir temas siūlo menininkai, o mokslininkai kuria technologines programas.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Visai kitoks yra Freiburge Luigi Nono įkurtas centras „Experimentalstudio des SWR“, su kuriuo ruošiame bendrą europinį projektą 2017 metais. Šioje studijoje svarbiausia – savo profesiją gerai išmanantys žmonės. Jie tarsi nematomi atlikėjai, kviečiami parengti, atlikti kūrinius.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Suprantu, kad dirbdamas su įvairiais kolektyvais, koncertinio gyvenimo organizatoriais, turėjai iš ko pasimokyti. O gal susidūrei su panašiu tinklo analogu?</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Daug bendradarbiaudamas išties domiuosi, kaip funkcionuoja aktualią muziką atliekantys kolektyvai, kokie jų struktūriniai principai. Stebiu ir vertinu, kaip veikla plėtojama Europoje. Aišku, mes negalime nieko tiesiogiai kopijuoti, sąlygos kitos. Lietuvos ansamblių tinklo struktūra visai nauja, todėl matau daugiau pliusų nei minusų. Seniai norėjau sukurti paslankų, kūrybingą ansamblį. Studijuodamas kūriau vokalinius ansamblius. Lietuvoje esu organizavęs ir kelis aktualiosios muzikos festivalius „Versija“. Dabar labai smagu dirbti su kitokiais kūrybingais profesionalais</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F.: Lieka paklausti apie veiklos organizatoriams skaudžiausią sritį – finansavimą.</span></span></strong></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Varčiau šių metų ES dokumentus, kuriuose pristatyti duomenys apie kultūros finansavimą ES valstybėse. Man imponuoja meno ir verslo bendradarbiavimas. Lietuvoje dažniausiai jis skatinamas tik kalbomis. Sakyčiau, kad apie šių santykių įprasminimą privalo galvoti valstybė, įteisinti realias lengvatas rėmėjams. Europoje veikia Meno ir verslo forumas, organizacija, kuri skatina verslo ir meno partnerystę. Menininkams suteikiamos gydymo lengvatos, veikia pasitikėjimo fondai, PVM lengvatos, premijų sistema, skatinanti domėtis pažangesniu menu. Įvairios finansinės schemos stimuliuoja investuoti į kultūrą, menus.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">2000 m. dar patobulintas žinomas britų kultūros finansavimo modelis, reikšminga ir pozityvi Meno tarybos Anglijoje veikla. Juk svarbu ne tik patvirtinti pavadinimą, bet ir pozityviai veikti. Reikšminga kapitalo investicijų į kultūros infrastruktūrą sistema, viešojo ir privataus sektorių partnerystė sprendžiant kultūros problemas.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Belgijoje už kultūros ir ekonomikos sąsajas atsakinga asociacija „Promethea“. Nors ir šioje šalyje problemų daug, pavyzdžiui, Nacionalinis muziejus varganai finansuojamas iš valstybės, o einant į Karo muziejų net bilietų pirkti nereikia.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Vokietijoje finansavimas kultūrai auga, didėja parama iš privataus sektoriaus, taip pat iš labdaros fondų. Kaupiami įvairūs nario mokesčiai, rėmėjų, bažnyčios lėšos (4 400 000 000 eurų, t. y. 20 proc. bažnyčios pajamų). Atsakomybės už kultūrą pasidalinimas akivaizdus, per metus jos finansavimas padidėja apie 8 mlrd. eurų.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">V. B.: Manau, kad finansavimo principas Lietuvoje būtų visai neblogas, demokratiškas. Pretendentų sąraše gali būti nepriklausomų dalyvių. Tačiau pagal tą patį principą neturi būti finansuojamos viešosios ir biudžetinės organizacijos. Sugriaunama visa demokratiško meninės kultūros palaikymo logika. Ji žalinga.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Aš nenoriu kalbėti apie finansavimo sumas. Sakome ačiū už kiekvieną sumą, suprantame ir kitus prašančiuosius. Norime suprasti ir valstybės požiūrį. Kiekviena valstybė turi savas galimybes, savaip supranta kultūros vystymo poreikį, meno ir jo kokybinio augimo svarbą, visuomenės vertybinio ugdymo tendencijų reikšmę. Meno kaip valstybės įvaizdžio pasaulyje kūrimo prasmę. Vokietijoje taip sutvarkyta, kad ne tik, pavyzdžiui, „Ensemble Modern“ gauna stabilius atlyginimus, nors jie jokiai didesnei organizacijai nepriklauso. Tai, ką gali turtinga valstybė, negali dar besivystanti šalis.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Tačiau yra kita, sutvarkoma problema, nes ji absurdiška.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Projektui finansuoti teikiamos paraiškos ir tarptautiniams fondams. Lietuviškas finansavimas apribotas finansiniais metais. Jiems prasidėjus dar nežinai, ar projektas bus remiamas. Kaip kalbėti su partneriais? Jei vėluojantį atsakymą gauni tik pavasarį, tai neturi jokių šansų pritraukti pinigų iš tarptautinių fondų. Negali pirkti, jeigu nežinai, ar turi pinigų. Partnerių apgaudinėti negalima. Taip patys sau kenkiame. Finansuodami europiniai fondai nori matyti, kad tave remia ir vietiniai fondai, kad tu remiamas ir savo šalies. Juk niekas 100 proc. projektų nefinansuoja. Tai ir yra kooperacijos esmė. Kitaip tariant, mes savo finansavimo sistema neleidžiame Lietuvos kultūrai pritraukti tarptautinių lėšų.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Kitas aspektas – labai sunku, beveik neįmanoma planuoti veiklos, nes nežinai, ar projektas apskritai galės būti įgyvendintas, kokius menininkus galėsi atveži į Lietuvą, ką galima bus parodyti svetur. Projektai kuriami mažiausiai dviem, trims metams į priekį. Konkretus pavyzdys: negalėjome atsivežti kompozitoriaus Pintscherio, negalėjome šiais metais jo pristatyti diskusijose tik todėl, kad nežinojome finansavimo galimybių. Labai sunku tartis su gerais atlikėjais, juk kiekvienas, ypač visur kviečiamas žmogus, planuoja savo laiką.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Absurdiškas ir atsiskaitymo už projektą laikas. Praktiškai veikla gali vykti nuo pavasario vidurio, kada patvirtinamos finansavimo galimybes, iki gruodžio vidurio. Dar reikia nepamiršti specifinio vasaros laiko, kai akademinė publika atostogauja. Kenčia projektų kokybė, nes finansuoti projektai atliekami pagreitintai, stengiantis spėti įgyvendinti sumanymą ir dar atsiskaityti. Todėl gal ir pasitaiko greitai sumestų projektų. Rimti projektai gali vykti rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais, nes gruodį jau reikia atsiskaityti. Muzikinis kultūrinis gyvenimas rimtai dirbamas tik tris mėnesius. O svarbiausia – stabdoma galimybė teikti paraiškas tarptautinėms organizacijoms. Bet juk pasaulyje yra gerų teigiamo darbo pavyzdžių. Kodėl jais nepasinaudojus? Pavyzdžiui, belgų ansambliai nuolatinį finansavimą gauna ketveriems metams. Kodėl Lietuvoje negalima veiklos finansuoti bent jau dvejus metus? Aš kalbu ne apie pasipinigavimą, bet apie labai rimtą, prasmingą, Lietuvos vardą įprasminantį darbą. Juk negalima kas pusmetį kovoti dėl nedidelio dalinio finansavimo. Ką galime atsakyti kitų šalių partneriams? O bendradarbiavimas būtinas.</span></span></p> <p style="text-align: justify;"><strong><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">J. F. Na, gana, traukinys jau pavargo dundėjęs, saulė iškepino, kalbos užliūliavo... Minčių daug, o kalbos nesibaigiančios...</span></span></strong></p>
2017 Lapkritis
P A T K Pn Š S
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
Perkamiausios prekės
Giuseppe Verdi. TRAVIATA (seansas)
Giuseppe Verdi
Medijų opera, spektaklis
2018 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2018 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €