“Tai geriausias girdėtas kūrinio atlikimas. Šioje kompaktinėje plokštelėje “Karmen siuita” suskambėjo kaip ir dera Sauliaus Sondeckio vadovaujamiems kolektyvams – nepaprastai darniai, preciziškai atskleidžiant partitūros vingrybes." - Rodionas Ščedrinas.  

Keli dešimtmečiai Karmen pasakoja savo likimą baleto scenoje. Legendinę baleriną Mają Pliseckają žavėjo Merime sukurtos herojės likimas. Balerinos noras sukurti šį vaidmenį įkvėpė kompozitorių Rodioną Ščedriną parašyti muziką pagal G. Bizet operos pagrindinę temą. Taip 1967 m. gimė “Karmen-siuita”, kurią pastatė kubiečių choreografas Alberto Alonso. M. Pliseckajos sukurta Karmen turėjo didžiulį pasisekimą įvairiose pasaulio scenose. Vėliau daugelis baletmeisterių kūrė šio spektaklio choreografines versijas. 

CD PROGRAMA

1. Introduction / Introdukcija
2. Dance / Šokis
3. First Intermezzo / Pirmasis intermeco
4. Mounting the Guards / Sargyba
5. Appearance of Carmen and Habanera / Karmen pasirodymas ir habanera
6. Scene / Scena
7. Second Intermezzo / Antrasis intermeco
8. Bolero / Bolero
9. Torrero / Torero
10. Torrero and Carmen / Torero ir Karmen
11. Adagio
12. Fortune - Telling Būrimas
13. Finale /  Finalas

***

"Mintis apie savo Karmen gyveno manyje nuolatos - tai ruseno kažkur gelmėje, tai įsakmiai veržėsi laukan. Kad ir su kuo aš pradėdavau kalbėtis apie savo svajones - Karmen paveikslas pasirodydavo pirmiausia…"

... Lemtingas ir susitikimas su būsimuoju "Karmen" choreografu - kubiečiu Albertu Alonsu:

"1966 metų pabaigoje į Maskvą gastrolių atvažiavo Kubos nacionalinis baletas. Nuo pirmojo šokėjų judesio mane tarsi gyvatė įgėlė. Iki pertraukos sėdėjau lyg ant degančios kėdės. Tai Karmen kalba. Tai jos plastika. Jos pasaulis.

Per pertrauką puoliau už kulisų. 
- Albertai, jūs norite pastatyti "Karmen"? Man? 
- Tai mano svajonė… 
Dialogas - be "sveiki", be prisistatymų. Iš karto. Akis į akį. Kaip perkūnas iš giedro dangaus".

"Taigi naujas baletas… "Karmen"… Rytoj pradedame. Bet pagal kokią gi muziką?..

Aš suprantu, Ščedrinas turi kompozitoriaus darbo iki soties. Ant rašomojo stalo - šūsnis partitūros puslapių. Ramina. Darykite pagal Bizė.

- O kokius operos gabalus imti? - klausiu.

Iki vėlyvos nakties sėdime trise mūsų bute, Gorkio gatvėje. Albertas, Rodionas ir aš. Albertas rusų-anglų-ispanų kalba stengiasi išaiškinti savo sumanymą. Jis nori, kad mes perskaitytume Karmen istoriją kaip žudančią priešpriešą savavalio žmogaus - kurį gamta pagimdė laisvą - ir totalitarinės visuotinės vergovės, paklusnumo sistemos, sistemos, diktuojančios melagingų tarpusavio santykių normas, iškreiptos, išsigimusios moralės, naikinančio bailumo… Karmen gyvenimas - korida, spoksanti abejinga publika. Karmen - iššūkis, sukilimas. Akinanti - pilkame fone!.. Albertui neužtenka žodžių. Pradeda rodyti. Šoka. Stumdo ant stalo lėkštes, taureles. Atsistoja ant kėdžių.

- O kam kėdės? - klausiame beveik gogoliškai, dviem balsais… 
- O kas yra valdžia, tu žinai? Valdžia, nelaisvė, kalėjimas? Žinai? Valdžia - visada mirtis laisvei… Tu tai žinai?.."

"Albertas stato užmiršęs viską aplink. Mes abu pakerėti, nyrame į jo choreografijos fantazijų pasaulį. Kiekvienas judesys - kaip žodis, frazė. Viskas konkretu. Viskas "apie kažką". Rimtai. Ir visiškai savitai. Nepanašu į nieką, ką iki šiol šokau…"

 "Rodionas man sakė, kad rašo savo partitūrą styginiams ir mušamiesiems (darbas prie kūrinio užtruko iš viso dvidešimt dienų - tai stebuklai, - keturias iš jų Ščedrinas praleido Vengrijoje, Zoltano Kodajo laidotuvėse). Aš šokau mūsų ankštoje virtuvėje - tiesiog viduryje pietų - su vištienos kąsniu burnoje - kiekvieną naują epizodą, pastatytą Alberto, - už save, už partnerius. Ščedrinas atidžiai žiūrėjo į mano punktyriškus judesius ir ieškojo juose kažkokių paslaptingų akcentų. Kam jam tai?

Tik orkestro repeticijoje gavau atsakymą į savo klausimą. Muzika skambėjo taip neįprastai, ryškiai, aštriai, iškiliai, šiuolaikiškai, kad mes apstulbome. Tai bent!.."

iš knygos "Aš, Maja Pliseckaja".

Į klausimą, kodėl siuitai pasirinko būtent Bizet muziką, atsakė pats Rodionas Ščedrinas:

"Literatūrinį Karmen įvaizdį apibendrino Bizet muzika: Karmen jau nebemąstoma be nuostabių operos intonacijų. Taip ir gimė mintis sukurti transkripciją. Šiandien tai beveik pamirštas muzikos meno žanras, o kadaise jis buvo be galo populiarus. Kaip šio teiginio įrodymą paminėčiau kad ir J.S.Bacho Vivaldi smuiko koncertų transkripcijas, ar Paganini kūrinių transkripcijas puikiai rašytas Liszto ir Schumanno, verti paminėti ir Kreislerio, Buzoni perdirbimai bei daugelis kitų.

"Karmen" atveju reikėjo spręsti, kokie simfoninio orkestro instrumentai galės pakankamai įtikinamai kompensuoti operoje reikšmingą žmogaus balsą ir kokiais pavyktų geriausiai pabrėžti Bizet muzikos choreografiškumą. Pirmuoju atveju, manau, geriausiai užduotį išsprendžia styginiai, antruoju - mušamieji instrumentai. Taip ir ryžausi gana originaliai orkestro sudėčiai - styginiai ir mušamieji...

Prie partitūros dirbau su išskirtiniu užsidegimu. Garbindamas Bizet genijų, stengiausi, kad pagarba originalui pasireikštų kūrybingai, su fantazija. Norėjosi išnaudoti ir technines pasirinktų instrumentų galimybes, spalvų išraišką. Kaip tai pavyko - jau ne vieną dešimtį metų sprendžia žiūrovas ir klausytojas." 

***

"Jei yra žemėje rojus, tai jis yra čia - Trakuose", - ši laki Majos Pliseckajos frazė, ištarta steigiant Trakų muzikos festivalį, ne vienam tapo dar vienu pretekstu naujai pažvelgti ir į žavų Lietuvos kampelį, ir į reikšmingą nuostabios menininkų šeimos - balerinos Majos Pliseckajos ir kompozitoriaus Rodiono Ščedrino - buvimą tame krašte.

Nuostabioji Maja Pliseckaja nuolatos pabrėžia ir netgi didžiuojasi, kad jos motina gimė Vilniuje.

Šiandien Lietuva didžiuojasi, kad Maja Pliseckaja jos pilietė.

Lietuvoje ją žino. Žino, kad drauge su vyru ji nemažą kiekvienų metų dalį praleidžia  Trakuose. Atpažįsta sutiktą gatvėje ar parduotuvėje. Žavisi artistės genialumu - jos grakštumu, judesių plastika…

Artistės literatūrinė išpažintis - knyga "Aš, Maja Pliseckaja" dar labiau suartino Mają Pliseckają su jos talento gerbėjais Lietuvoje. Knyga nepaprastai patraukli. Išleista lietuvių kalba, ji žaibiškai atsidūrė skaitomiausių, populiariausių leidinių tarpe. Skausmingai gilūs ir šmaikštūs, dažnai netgi lengva saviironija persmelkti įvykiai, sugulę į sudėtingą Artistės gyvenimo istoriją nepalieka abejingu ją skaitančio. Ypač kai grakštaus šokėjos judesio scenoje aidu tampa lygiai taip pat grakštus ir skausmingai trapus Jos žodis. O juk M. Pliseckajos gyvenimas scenoje – tai drauge ir turiningi pasaulinės baleto istorijos metai...

1998 metais pirmą kartą surengtas ir žadantis tapti tradiciniu Trakų muzikos festivalis didžiuojasi savo meno taryboje turėdamas iškilius pasaulio menininkus Mają Pliseckają ir Rodioną Ščedriną. Simboliškai prasidėjęs Artūro Honegerio oratorija "Žana d'Ark ant laužo", šiemet jau trečius metus iš eilės jis sutraukė į Trakus daugelį muzikos ir šokio meno gerbėjų. O festivalio programose jau puikuojasi tokie iškilūs pastatymai, kaip Richardo Strausso opera "Salomėja", G.Puccini - "Turandot", G.Bizet - Ščedrino "Karmen-siuita", iškilūs Lietuvos ir pasaulio baleto artistų vakarai...

Į koncertus plūstanti publika rodo, kad šie renginiai Lietuvai reikalingi.

***

1999-aisiais Trakų festivalyje rodyta G.Bizet-R.Ščedrino "Karmen siuita" buvo kaip niekad autentiška - taip anksčiau Lietuvoje dar neskambėjusi. Juk čia pat, šalia net ir vakar dar šį bei tą su "Rusų imperatoriškojo baleto" trupe koregavusi versijos gimimo "kaltininkė" Maja Pliseckaja. Čia pat ir unikaliosios partitūros "transkribuotojas" Rodionas Ščedrinas. Sauliui Sondeckiui ši partitūra taip pat seniai žinoma - ją interpretavo dar su M.K.Čiurlionio menų gimnazijos styginių orkestru, su H.von Karajano konkurse aukso medalį laimėjusia sudėtimi. Dabar scenoje - aukščiausio lygio styginių orkestras - Lietuvos kamerinis ir puikiausi Lietuvos perkusininkai. To vakaro interpretacijos tobulumą pabrėžė ir pats kompozitorius Rodionas Ščedrinas, teigdamas, kad tai bene puikiausias "Karmen siuitos" atlikimas, kurį jis yra girdėjęs. Baleto artistų judesių virtuoziškumą grindė jų logika ir emocinė įtaiga. Kiekviena scena buvo augte suaugusi su muzika. Maža to - gimusi iš tos muzikos.

Nors šį vakarą scenoje jauni, anų akimirkų euforiją galėję išgyventi nebent iš Majos Pliseckajos pasakojimų ar jos knygos - atlikimas įtikinantis, alsuojantis gimimo būtinybę. Mes dar kartą (kiek jau tokių "kartų" būta nuo 1967-ųjų) tampame veikalo idėjos gimimo ir įkūnijimo liudininkais. Tik šiandien jau mums sunku suvokti, kad po pirmojo spektaklio kažkam kilo mintis uždrausti, išbraukti iš Didžiojo teatro repertuaro šį šedevrą, apkaltinus… "viena erotika ir sužalota operos muzika". Tąsyk jį gelbėjo sutrumpintas meilės adagio, praleisti kažką šokiravę palaikymai, pakeisti kostiumai ("Apsirenkite sijoną. Maja, pridenkite nuogas šlaunis. Tai Didžiojo teatro scena, draugai…").

Šiandien visa tai yra. Styginių pakilimo momentas, pats aukščiausias palaikymas, Karmen kojos, apsivijusios Chosė klubus, špagatas, bučinys… Ir pati herojė - užsispyrėlė, fanatikė, visą gyvenimą tikėjusi ir vis dar tebetikinti, kad bus taip, kaip jaučia ji. Priverčianti ir savąjį žiūrovą patikėti ir tuo, ką mato scenoje, ir tuo, ką dar tik matys. Išdidžiai pakelianti galvą ir skambiai ištarianti: "Aš, Maja Pliseckaja".

Ar daugelis šitaip gali?

• "Bizet-Shchedrin. Carmen-suite "

• CD kompaktinės plokštelės