Žemiau pateikiame CD garso įrašų sąrašą.
Nusipirkę šios kompaktinės plokštelės garso įrašus mūsų elektroninėje parduotuvėje, galėsite juos perklausyti tiesiog šioje svetainėje (tinklalapyje).
Šiuo metu galite perklausyti tik pirmąjį garso įrašą, kuris reprezentuoja visą kompaktinę plokštelę.
Norėdami įsigyti šiuos CD garso įrašus, įsidėkite prekę į pirkinių krepšelį ir įvykdykite užsakymą.
Kai užsakymo statusas (po sėkmingo apmokėjimo) bus pakeistas į įvykdytas, Jūs galėsite parsisiųsti visus CD garso įrašus mp3 formatu.
Įsigiję CD garso įrašus, galėsite bet kada juos perklausyti mūsų parduotuvėje prisijungę su savo vartotojo duomenimis arba parsisiuntę į savo laikmeną.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911)

Simfoninės poemos

Jūra

Miške

Kantata chorui ir simfoniniam orkestrui

De profundis

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Kauno valstybinis choras

Dirigentas Juozas Domarkas

2000

Lietuvių muzikos ir dailės klasikas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 - 1911) muzikos mokėsi Varšuvos (1894-1899) ir Leipcigo (1901-1902) konservatorijose. 1904-1906 m. studijavo tapybą Varšuvos dailės mokykloje, o nuo 1907 m. savo muziko ir dailininko veiklą tęsė Lietuvoje.

Tarp svarbiausių M.K.Čiurlionio kūrinių - simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra”, simfoninė uvertiūra “Kęstutis”, kantata “De profundis” chorui ir simfoniniam orkestrui, styginių kvartetas, giesmės ir dainos chorui, kūriniai fortepijonui.

Tačiau pasaulyje M.K.Čiurlionio vardą išgarsino jo tapyba. Iš pradžių dailėje M.K.Čiurlionis reiškėsi kaip simbolistas, bet greitai išsiugdė savitą sudėtingą mąstyseną ir stilių, atitinkantį jo originalius siekius. M.K.Čiurlionio tapybai būdingas apibendrintas ir siluetinis gamtos traktavimas, laisvas jos motyvų perkomponavimas, stiprus ritminis erdvės ir kompozicijos pojūtis, subtilus koloritas. Lietuvoje M.K.Čiurlionį stengiamasi suvokti visos jo veiklos kontekste - paveikslų atspalvius praturtinant skambančios muzikos garsais, muziką - lanksčia tapybos kūrinių forma.

1899 m. pavasarį sukurta kantata “De profundis” mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui - diplominis M.K.Čiurlionio darbas Varšuvos muzikos institute. Tai vienintelis kompozitoriaus kūrinys chorui su pritarimu. Kantata sukurta pagal 129-ąją Dovydo Psalmę.

1900 m. Varšuvoje M.K.Čiurlionis sukūrė pirmąją lietuvišką simfoninę poemą “Miške”. Poemoje užfiksuoti subjektyvūs gamtą sudvasinančio menininko panteisto pojūčiai, ypatinga emocinė būsena. Poema “prasideda tyliais, plačiais akordais, kaip kad tylus ir platus yra mūsų lietuviškų pušų ošimas”, - rašė savo bičiuliui M.K.Čiurlionis poemos kūrimo metu. Pirmą kartą poema atlikta 1912 m. Sankt Peterburge, minint pirmąsias kompozitoriaus mirties metines.

Vienas esminių, vyraujančių M.K.Čiurlionio kūrybos motyvų yra jūra - amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora: “Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra! Naktį į tave žiūri pusė pasaulio, tolimos saulės tavo gelmėse skandina savo mirkčiojantį, paslaptingą, miegūstą žvilgsnį, o tu, amžinoji milžinų karaliene, alsuoji ramiai ir tyliai, /nes/ žinai, jog tu viena esi, ir niekas tau ne vadovas […]”(M.K.Čiurlionis).

Tai M.K.Čiurlionio poeto jūros vaizdinys, ryškiai atsiskleidžiantis ir dailės kūriniuose. Jūros ir sausumos, jūros ir saulės, jūros ir dangaus dialogas, dalijantis vaizduojamąją erdvę į dvi dalis, persmelkia daugumą šia tematika grįstų paveikslų.

Simfoninė poema “Jūra” - monumentalus kūrinys (1907 m.) dideliam simfoniniam orkestrui su vargonais.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras - nuostabus! Jam tereikia daugiau galimybių pasirodyti pasaulyje!

Vykdamas su Lietuvos nacionaliniu orkestru į Vysbadeno festivalį, ir aš, ir orkestras metame sau iššūkį. Juk Vysbadeno salėse yra griežę puikių pasaulio orkestrų, pavyzdžiui, net ir tokie kaip Pitsburgo ar Niujorko. Vadinasi, grieždamas toje pačioje salėje, ir Lietuvos nacionalinis orkestras, ir aš, pasirinkdamas jūsiškius, rizikuojame, stojame į lygiavertę konkurenciją nesitikėdami nei publikos, nei kritikų ar juo labiau festivalio rengėjų nuolaidų.

Mstislavas Rostropovičius

2000 m., birželis

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) įkurtas 1940 m. kompozitoriaus, pianisto ir dirigento Balio Dvariono (1904-1972) iniciatyva. Tačiau tik 1964 m., kai LNSO ėmė vadovauti J.Domarkas, prasidėjo naujas orkestro veiklos etapas, dabar jau nuoseklus kopimas į kokybines aukštumas. Nuolatinės Lietuvoje neskambėjusių kūrinių premjeros tapo ne tik išskirtine švente Lietuvos klausytojams, bet ir pelnė (1970-1988) publikos pripažinimą prestižinėse Maskvos bei Sankt Peterburgo salėse, vis gausėjančiose užsienio gastrolėse. Pamažu formavosi ne tik orkestro sudėtis, bet ir griežimo stilius, garso kokybė, meninis skonis, atlikimo intuicija. Orkestrą pradėta kviesti į prestižinius festivalius. Tarp tokių minėtini “Maskvos žvaigždės”, “Rusų žiema”, “Varšuvos ruduo”, “Prahos pavasaris”, dalyvauta dviejuose Sankt Peterburgo šiuolaikinės muzikos festivaliuose...

Pastarąjį dešimtmetį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atsiradus artimesniems užsienio ryšiams, LNSO Vakarų pasaulyje griežia kasmet. Jis koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Skandinavijos šalyse ir kitur, jam plojo garsiausių pasaulio salių (Vienos “Musikverein”, Londono “Barbican Center”, Osakos “Simfoninės salės” ir daugelio kitų) lankytojai. Su orkestru bendradarbiauja ryškiausi Lietuvos ir užsienio solistai bei dirigentai. Nuolatinis jo partneris - Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras.

Juozas Domarkas 1965 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos prof. I.Musino operinio ir simfoninio dirigavimo klasę. 1963 m. jis stažavo Maskvoje pas garsų prancūzų dirigentą I.Markevitchių. Nuo 1964 m. J.Domarkas vadovauja Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Su savo vadovaujamu kolektyvu bei kitais orkestrais J.Domarkas dalyvavo daugelyje prestižinių muzikos festivalių. Jis kviečiamas diriguoti Rusijos, Turkijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos,Venesuelos ir kitų šalių orkestrams, dalyvauti tarptautinių dirigentų konkursų žiuri.

Muzikinio mąstymo kultūra ir brandumas, polinkis į monumentalumą, ryški, emocionali atlikimo maniera, taktas, skonis, stiliaus pojūtis - kritikų visada pažymimi bruožai, būdingi dirigento J.Domarko talentui. Išskirtinę vietą J.Domarko repertuare užima šiuolaikinė užsienio ir lietuvių kompozitorių muzika.

J.Domarkas yra ir Lietuvos muzikos akademijos dirigavimo katedros vedėjas. Dirigento nuopelnai Lietuvos muzikinei kultūrai įvertinti įvairiais šalies apdovanojimais. 

• CD kompaktinės plokštelės
• CD garso įrašai mp3