Vilniaus trio Bourglinsterio pilyje (1995)

Vilniaus trio: Raimundas Katilius (smuikas), Audronė Pšibilskienė (altas), Jūratė Landsbergytė (klavesinas)

Įrašas: RADIO CLASIQUE BERGEN (Liuksemburgas), 1995 m.

G. Ph. Telemann. Sonata g-moll smuikui, altui ir klavesinui

1. Cantabile 3’43

2. Allegro  2’53

3. Largo  3’10

4. Vivace  2’02

J. S. Bach. Sonata g-moll altui ir klavesinui BWV 1020

5. Allegro  5’12

6. Adagio  3’10

7. Allegro  2’41             

G. Ph. Telemann. Sonata D-dur smuikui, altui ir klavesinui

8. Introduzione settima. Largo  1‘45

9. Andante  1‘58

10. Moderato  1‘27

11. Vivace  0‘56

12. Dolce  1‘37

13. Vivace  1‘19

14. Allegro  1‘10              

P. Locatelli. Trio Nr. 2, B-dur smuikui, altui ir klavesinui

15. Allegro moderato  2’09

16. Allegretto  3’10

17. Largo  3’24

18. Menuetto I  2’23

19. Menuetto II  2’59

W. A. Mozart. Duo KV 423 smuikui ir altui

20. Allegro  6’35

21. Rondo  2’59

22. Allegro  5’11

J. M. Leclair. Sonata Nr 8 D-dur smuikui, altui ir klavesinui

23. Adagio  2’22

24. Sarabande  1’57

25. Adagio  2’23

26. Allegro assai  1’48

Bendra trukmė: 71’05

Didingumas, grakštumas, ryškumas

Vilniaus trio Bourglinsterio pilyje

Negreit bus pamirštas nuostabus Vilniaus trio vakaras Bourglinsterio pilyje. Šiam koncertui išskirtinumo suteikė nenutrūkstamas, tačiau raiškiai artikuliuotas muzikos srautas. Dar pridėjus garso grožį ir nepaprastą atlikėjų išmonę, galima suprasti, kodėl ansamblis nusipelnė didžiausio pagyrimo.

Raimundas Katilius (smuikas), Audronė Pšibilskienė (altas) ir Jūratė Landsbergytė (klavesinas) – tai vienalytis elegantiškai griežiantis trio.

Programoje du kartus skambėjo Georgo Philipo Telemanno muzika. Iš pradžių – ­ Sonata g-moll smuikui, altui ir klavesinui, po to Sonata iš „Scherzi Melodici“, „Domenica“ . Pirmojoje pjesėje smuikininkas atsiskleidė kaip ryškiausias ansamblio muzikantas, pabrėžiantis ritmą ir labai aiškiai artikuliuojantis. Jo griežimas išsiskyrė jėga ir muzikalumu. Audronės Pšibilskienės altas – nepaprastos kokybės, kerinčio skambesio instrumentas. Jį pagamino rusų meistras Timofejus Podgornas. Atlikėja puikiai išnaudojo savo instrumento skambėjimą grodama largo, ji leido skleistis švelniam susimąstymui. Ryškus, santūrus, lengvas ir dinamiškas alto griežimas iš ansamblio išsiskyrė tempo pojūčiu, jautėsi ritmo aiškumas ir atlikimo lankstumas. Ypač gražiai nuskambėjo „Domenicos“ šokio moderato grakštumas.

Muzikinė samprata, pabrėžianti šokio tempą ir ritmą, labai svarbi. Ši patraukli interpretacija buvo pastebima daugelyje programos dalių, tarp jų ir Pietro Locatelli (1695 –1764) menuetuose, kur šokio tempas ir ritmas buvo taip gerai parinkti, kad beveik nejučia inspiruodavo staigų judesį, gestą ar šokėjams būdingą laikyseną.

Kompozitorius Pietro Locatelli buvo smuikininkas virtuozas, sukūręs originalią harmoningą, šilumos ir melodingumo sklidiną muzikinę kalbą. Čia kerinčiai jungėsi švelnūs ir šviesūs smuiko ir jaudinantys gilūs alto garsai. Menuetai primindavo šokį ne tik elegantiškumu, bet ir didingumu bei grakštumu, kaip rafinuoto meno liudininkai.

J. S. Bacho Sonata altui ir klavesinui g-moll mums suteikė progą įvertinti klavesinininkės ryškumą ir subtilumą. Jūratė Landsbergytė ne tik atlikėja, ji – ir muzikologė. Jos labai grynas stilius puikiai derėjo prie vientiso, dvasingo Audronės Pšibilskienės griežimo. Subtilaus skaidrumo garsai nušvietė adagio, suteikė Bachui kito laiko dimensiją.

Su malonumu klausėmės Mozarto smuiko ir alto dueto (Duo KV 423). Čia iki galo atsiskleidė spalvos ir kontrastai, būdingi didžiojo kompozitoriaus temoms. Nuostabią interpretacijos harmoniją, puikų smuiko garsą papildė gracingas, gilus alto skambesys.

Jeanas-Marie Leclairo muzika tryško kaip šaltinis, vedė mus į turtingai išpuoštą Sarabandą. Dėl akcentuojamo antrojo takto ritmas ir tempas buvo kupini kerų. Todėl ši muzika gyva ir įkvepianti. Nereikia pamiršti, kad Jeanas-Marie Leclairas buvo baleto mokytojas Turino rūmuose. Būtina priminti, kad Amsterdame jis dirbo kartu su Locatelli...

Gausiai susirinkusi įnoringa publika dėkojo atlikėjams entuziastingais plojimais.

Hilda van Heel

„Kultur / La vie Culturelle“

1995.09.27

Vienas žymiausių Lietuvos smuikininkų Raimundas Katilius mirė 2000 m. kovo 4 d. Bad Kisingene (Vokietija), kaip ir jo profesorius Aleksandras Livontas, mirė koncerto metu scenoje, su smuiku rankose...

Ir iškilaus menininko ankstyvas išėjimas, ir įvairiapusė veikla, ir – svarbiausia, iš Liuksemburgo radijo gautas 1995 metais  nuostabioje Bourglinsterio pilyje vykusio Vilniaus trio (Raimundas Katilius, Audronė Pšibilskienė, Jūratė Landsbergytė) koncerto įrašas paskatino paskleisti šio koncerto atminimą, išleidžiant kompaktinę plokštelę.

Iškilių pedagogų E. Pilotaitės-Armonienės ir profesoriaus A. Livonto ugdytinis M. K. Čiurlionio mokykloje, R. Katilius studijavo  Maskvos P. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje, prof. I. Bezrodno smuiko klasėje (1965-1972). Pirmieji įvertinimai pelnyti 1970 ir 1972 vykusiuose tarptautiniuose Helsinkio ir Monrealio smuikininkų konkursuose, grieždamas pirmuoju smuiku Maskvos konservatorijos aspirantų kvartete tapo konkursų Belgrade (1971) ir Bratislavoje (1972) nugalėtoju.

1974 m., staiga mirus A. Livontui, sugrįžo iš Maskvos dėstyti prof. A. Livonto klasės studentams. R. Katilius Lietuvoje išaugino apie 60 smuikininkų, tuo pat metu pats grodamas bent šimtą koncertų per metus – solo, įvairių ansamblių sudėtyse, su orkestrais. Į Lietuvą sugrįžus R. Katiliui, ženkliai pagausėjo lietuvių kompozitorių kūryba smuikui.

Altininkė Audronė Pšibilskienė susiejo savo gyvenimą su kamerine muzika – dėsto LMTA Kamerinio ansamblio katedroje (nuo 1995 m. profesorė) ir griežia įvairių sudėčių ansambliuose. Kamerinės muzikos baruose altistės nuveikta daug reikšmingų darbų – populiarinama kamerinių ansamblių įvairovė, propaguojama lietuvių kompozitorių muzika Lietuvoje ir užsienyje, inicijuojamas naujų kūrinių atsiradimas, leidžiamos kompaktinės plokštelės, ruošiami jaunieji muzikai.

Ilga kūrybinė draugystė siejo A.Pšibilskienę su smuikininku R. Katiliumi. Drauge grodami įvairios sudėties kameriniuose ansambliuose daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, kaip premjeras atliko P. Dikčiaus, J. Andrejevo, O. Narbutaitės, G. Kuprevičiaus, M. Maros duetus smuikui ir altui.

Vargonininkė ir muzikologė Jūratė Landsbergytė pirmoji atliko ir įrašė daugelį lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių vargonams, daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, dalyvaudama tarptautinėse muzikologų konferencijose, paskelbė mokslinių ir publicistinių straipsnių apie lietuvių kompozitorių naująją, vargonų bei religinę muziką. Plėtodama intensyvią atlikėjos ir tyrėjos veiklą, J. Landsbergytė įvairių ansamblių sudėtyse dalyvauja ir skambindama klavesinu. 

• CD kompaktinės plokštelės