Žemiau pateikiame CD garso įrašų sąrašą.
Nusipirkę šios kompaktinės plokštelės garso įrašus mūsų elektroninėje parduotuvėje, galėsite juos perklausyti tiesiog šioje svetainėje (tinklalapyje).
Šiuo metu galite perklausyti tik pirmąjį garso įrašą, kuris reprezentuoja visą kompaktinę plokštelę.
Norėdami įsigyti šiuos CD garso įrašus, įsidėkite prekę į pirkinių krepšelį ir įvykdykite užsakymą.
Kai užsakymo statusas (po sėkmingo apmokėjimo) bus pakeistas į įvykdytas, Jūs galėsite parsisiųsti visus CD garso įrašus mp3 formatu.
Įsigiję CD garso įrašus, galėsite bet kada juos perklausyti mūsų parduotuvėje prisijungę su savo vartotojo duomenimis arba parsisiuntę į savo laikmeną.

Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Jan Philip Schulze (fortepijonas)

Įsigyti galima TIK ĮRAŠUS mp3 formatu

2001 m. balandis-gegužė. Nr. 4-5. Numeris su CD “Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė Urmana”.
Tai 2000-ųjų sausio 6 d. Vilniuje vykusio kamerinės vokiečių muzikos koncerto įrašas.
 

Violeta Urmana >>>

Straipsniai apie Violeta Urmanavičiūtę-Urmaną
MUZIKOS BARAI 2001 Nr. 3 Kovas
MUZIKOS BARAI 2001 Nr. 4-5 Balandis-Gegužė
 

1. Franz Schubert Ganymed, D 544 (Johann Wolfgang Goethe) 4:14

2. Franz Schubert Suleika I, D 720 (Mariame von Willemer / Johann Wolfgang Goethe) 5:42

3. Franz Schubert Suleika II, D 717 (Mariame von Willemer / Johann Wolfgang Goethe) 4:08

4. Johannes Brahms Therese, op. 86/1 (Gottfried Keller) 1:25

5. Johannes Brahms Versunken / Apmąstymai, op. 86/5 (Felix Schumann) 1:49

6. Johannes Brahms Von ewiger Liebe / Apie amžiną meilę, op. 43/1 (Josef Wenzig) 4:31

7. Johannes Brahms Feldeinsamkeit / Vienatvė laukuose, op. 86/2 (Hermann Allmes) 3:41

8. Johannes Brahms Über die Heide / Virš šilo, op. 86/4 (Theodor Storm) 1:35

9. Johannes Brahms Nicht mehr zu dir zu gehen / Niekad daugiau neisiu pas tave, op. 32/2 (Friedrich Daumer) 2:19

10. Johannes Brahms Mädchenlied/Mergaitės daina, op. 95/6 (Paul Heyse) 1:15

11. Johannes Brahms Mädchenfluch / Mergaitės prakeikimas, op. 69/9 (Siegfried Kapper) 3:30

12. Francis Poulenc La Fraîcheur et le feu / Vėsa ir liepsna (Paul Eluard) 7 dainų ciklas: “Rayon des yeux...”, “Le matin les branches attisent...”, “Tout disparut”, “Dans les ténebres du jardin...”, “Unis la fraîcheur et le feu...”, “Homme au sourire tendre...”, “La grande riviere qui va...” 9:39

13. Francis Poulenc Violon / Smuikas (L. de Vilmorin) 1:57

14. Richard Strauss Die Georgine / Jurginas, op. 10/4 (Hermann von Gilm) 3:26

15. Richard Strauss Frühlingsgedränge / Pavasario geismas, op. 26/1 (Nikolaus Lenau) 2:03

16. Richard Strauss Lob des Leidens / Kančios išaukštinimas, op. 15/3 (Adolf Friedrich von Schack) 2:42

17. Richard Strauss Wasserrose / Vandens lelija, op. 22/4 (Felix Dahn) 4:05

18. Richard Strauss Schlechtes Wetter / Blogas oras, op. 69/5 (Heinrich Heine) 2:10

19. Richard Strauss Cäcilie, op. 27/4 (Heinrich Hart) 2:14

20. Giacomo Meyerbeer Fidės scena iš operos “Le Prophéte” / “Pranašas” 8:06

21. Juozas Gruodis Ulijona 3:25

Garso režisierius Ričardas Legaudas
Masteringas Jonas Korys

Tomas Bakučionis. Ir Vilniuje, ir La Scaloje. 

Jeigu pasklaidytume muzikos kritikų straipsnius apie Violetą Urmanavičiūtę, kurią didžiųjų Europos operos teatrų publika tik septynerius metus pažįsta kaip Urmaną, aiškiai suprastume, kad tokį tiesiog svaiginantį karjeros skrydį, lydimą nuolatinės spaudos ir publikos euforijos, aptiktume vos vieno kito žymaus XX a. dainininko biografijoje. Ne per seniausiai išleistoje žinomo vokiečių muzikos kritiko Dieterio Davido Scholzo knygoje "Primadonos mitas", kurioje autorius pateikia savo pokalbius su 25 žymiausiomis mūsų laikų dainininkėmis, interviu su Violeta Urmana regime šalia tokių legendinių įžymybių kaip Elisabeth Schwarzkopf, Birgit Nilsson, Renata Scotto, Montserrat Caballé, Astrid Varnay. Pastaroji 1997 metais išleistuose memuaruose apie Violetą rašo: "…Vos tik ši jauna dama uždainavo - sustingau it žvakė, suvokdama, kad jos tembras, įvaizdis, asmenybės švytėjimas liudija apie didžiulį talentą ir vieną iš tų palaimintųjų balsų, gimstančių tik jubiliejiniais metais…"

Sausio 6-osios vakarą po Vilnių vaikščiojo Trys karaliai. Pilnutėlis Operos teatras jaukiai šurmuliavo ypatingo muzikinio įvykio laukimo nuotaikomis. Temperamentu ir dramatiškumu pakerėjusi Europos operos teatrus, primadona ėmėsi dainų žanro. Pirmąją savo dainų programą Violeta jau atliko dviejuose koncertuose Grace bei Strasbūre, kur ją lydėjo ovacijos, o sausio 10-ąją ir Milano teatre "La Scala". Violetos pasirinkimas - keturi iškilūs dainų kompozitoriai. Programą pradėjo trys Franzo Schuberto dainos - "Ganimedas" ir dvi Suleikos dainos. Klausydamasis jų suvoki, kad mecosoprano sąvoka Violetos balsui akivaizdžiai per siaura, nes tai tiesiog balsas - unikalus savo apimtimi, spalvomis, dramatine jėga ir subtiliu lyrizmu, šįkart užpildžiusiu ir intymų Schuberto dainų pasaulį. O štai didysis romantizmo riteris Johannesas Brahmsas… Čia Violetos balsas visa savo jėga ir spalvomis atspindėjo taurius aštuonių dainų jausmus ir būsenas - meilės lyrikos kupinos "Versunken" ar "Von ewiger Liebe", filosofiškai melancholiška, ypač įsimintina "Über die Heide", dramatiška ir aistringa "Mergaitės daina". Antrojoje koncerto dalyje išgirdome Franciso Poulenco septynių dainų ciklą "Ledas ir liepsna" (ž. Paulio Eluard'o). Trumpi ir fonetiškai žavūs, kiek egzotiški, o gal erotiški tekstai bei muzika Violetos lūpose įgavo trapių siluetų, dvelkė paslaptingais aromatais.

Richardui Straussui neatsitiktinai teko svarbi vieta programos finale - jis daug kuo artimas R.Wagneriui (Vagneriškasis Violetos balsas!). Bet ir vėl tos lengvos, skaidrios, sopraniškos balso aukštumos, pakerinčios klausytoją ("Wasserrose"), jaudinantis dramatinis filosofinis iškalbingumas ("Lob des Leidens") ar teatrališkas monologas ("Schlechtes Wetter").

Apie Violetos balsą reikėtų kalbėti ir kaip apie itin retą fizinių duomenų, intelekto, įgimto artistiškumo bei nepaprastos vidinės laisvės, atsispindinčios jos laikysenoje, kiekviename judesyje ar veido virptelėjime, samplaiką. Taip kiekviena jos atliekama daina tampa tarsi "miniopera". Negaliu susilaikyti nenutylėjęs ir dar vienos labai stiprios Violetos vokalinio komplekso ypatybės. Tai - jos puiki, nepriekaištinga tartis. Violeta prasmingai ir labai apgalvotai sujungia vokalinės technikos subtilybes su kalbos ypatumais (vokiečių ar prancūzų…) ir pasiekia tiesiog autentišką žodžio bei garso santykį. Šį nuostabų jos gebėjimą savo memuaruose pabrėžia ir Astrid Varnay.

Keturi bisai (Grace buvo penki!): Poulenco "Smuikas", vokališkai ir dramaturgiškai sudėtinga Fidės scena iš Meyerbeerio operos "Pranašas", po kurios publika pakilo iš savo krėslų, keldama tikrą ovacijų audrą, nepakartojamo grožio ir skaidrumo R.Strausso "Rytas" ("Morgen") bei J.Gruodžio "Ulijona" - didžiai sujaudinusi, skulptūriškai išdidi, kelianti pagarbą. Po tokios "Ulijonos" klausytojai negalėjo neatsistoti.

Ovacijos, be abejo, buvo skirtos ir Violetos Urmanos partneriui, nepaprastai muzikaliam pianistui Janui Philipui Schulze'i, su kuriuo dainininkė bendradarbiauja metus. Jo jautrumas kiekvienam solistės kvėptelėjimui stebina, kartu su soliste išgyvenamas garsas ir žodis pakeri, puikiai valdomas fortepijono garsas (tušė) ir tiesiog įgimtas laiko, erdvės, laisvės pojūtis kiekvienoje frazėje verti didžiausio pagyrimo.

Stovėdami tarsi "užhipnotizuoti", palydėjome Violetą nuo scenos. Netrukus, kovo mėnesį, ją vėl išgirsime dainuojančią Vilniuje, šįkart Kongresų rūmuose. Kokį siurprizą operos, dabar jau ir dainų, Primadona mums padovanos? 

1998 m. rugpjūtis, Edinburgas ("Don Karlas"): "Tikras atradimas ir sensacija lietuvių mecosoprano Violetos Urmanos dainuota Eboli, kurios intonavimas išliko prabangus ir absoliučiai lygus per visas dvi oktavas."

The Times

1998 m. spalis, San Franciskas ("Tristanas ir Izolda"): "… lietuvių kilmės mecosoprano Violetos Urmanos debiutas Amerikos scenoje buvo ryškiausias epizodas. Savo šokoladiniu balsu ir dievišku kvėpavimu antrajame veiksme Urmana sukūrė magiškų akimirkų."

San Francisco Examiner

"Didžiausią įspūdį paliko dialogai tarp Izoldos ir jos tarnaitės Brangenės, kurią efektingai dainavo JAV debiutuojantis lietuvių mecosopranas Violeta Urmana. Urmanos balsas - tai "grietinėlė ir aksomas", jos muzikalumas visada tikras."

The Times

1999 m. rugpjūtis, Bairoitas ("Parsifalis"): "… didžioji Kundri scena antrajame veiksme tapo tikra vakaro kulminacija. Violeta Urmana praaugo pati save: koks šios sunkios partijos teksto suvokimas, kokios spalvos, kokia didžio, šiltai srovenančio soprano jausmų ugnis!"

Süddeutsche Zeitung

1999 m. gruodis, Ženeva ("Aida"): "Nėra abejonės, kad Violeta Urmana - vienas geriausių mūsų laikų mecosopranų."

Le Concertographe

• Tomas. Bakučionis. Ir Vilniuje, ir La Scaloje

• CD kompaktinės plokštelės
• CD garso įrašai mp3

• Muzikos barai 2000 sausis