Dainuoja Violeta Urmana ir Virgilijus Noreika, 2 CD albumas

Bendraukime
 

Dainuoja Violeta Urmana ir Virgilijus Noreika, 2 CD albumas

Dainuoja Violeta Urmana ir Virgilijus Noreika, 2 CD albumas
Dainuoja Violeta Urmana ir Virgilijus Noreika, 2 CD albumas
Kaina: 16.00 €
Violeta Urmana, Virgilijus Noreika, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras Diriguoja Liutauras Balčiūnas

1 CD. LMSMBCD - 022 TT 57’49

1. Giuseppe Verdi       Operos “Likimo galia” uvertiūra                                    8’13
Atlieka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras

2. Giuseppe Verdi       Amelijos scena ir arija iš operos “Kaukių balius”          9’31
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana

3. Giuseppe Verdi       Otello ir Desdemonos duetas iš operos “Otello”           11’12
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana ir Virgilijus Noreika

4. Giuseppe Verdi       Otello mirties scena iš operos “Otello”                       5’42
Dainuoja Virgilijus Noreika

5. Giacomo Puccini    Operos “Manon Lescaut” intermezzo                              5’34
Atlieka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras

6. Giacomo Puccini    Toscos arija iš operos “Tosca”                                     3’28
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana

7. Giacomo Puccini    Cavaradossi arija iš operos “Tosca”                                   2’51
Dainuoja Virgilijus Noreika

8. Giacomo Puccini    Butterfly ir Pinkertono duetas iš operos “Madama Butterfly”    11’14
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana ir Virgilijus Noreika

 

2 CD. LMSMBCD - 023  TT 58’48

1. Amilcare Ponchielli            Operos “Lietuviai” uvertiūra                      6’50
Atlieka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras

2. Amilcare Ponchielli            Aldonos arija iš operos “Lietuviai”    7’45
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana

3. Amilcare Ponchielli            Corrado ir Aldonos duetas iš operos “Lietuviai”  5’29
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana ir Virgilijus Noreika

4. Amilcare Ponchielli            Corrado ariozo iš operos “Lietuviai”                  3’07
Dainuoja Virgilijus Noreika

5. Balys Dvarionas                  Šventinė uvertiūra                                           13’52
Atlieka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras

6. Balys Dvarionas                  Skudučio baladė iš operos “Dalia”                        5’26
Dainuoja Virgilijus Noreika

7. Balys Dvarionas                  Dalios arija iš operos “Dalia”                        3’47
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana

8. Balys Dvarionas                  Jurgelio ir Dalios duetas iš operos “Dalia”         3’44
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana ir Virgilijus Noreika

9. Ferencz Lehãr           Hannos ir Danilos duetas iš operetės “Linksmoji našlė”     3’30
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana ir Virgilijus Noreika

10. Paul Abraham Victorijos ir Cun Ligt duetas iš operetės “Victoria”     5’15
Dainuoja Violeta Urmanavičiūtė-Urmana ir Virgilijus Noreika                                                          

Violeta Urmana (sopranas)
Virgilijus Noreika (tenoras)
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras
Dirigentas Liutauras Balčiūnas

Orkestre solo partijas atlieka Angelė Litvaitytė (smuikas), Rolandas Skučas (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Valentinas Kazlauskas (fleita), Vilius Masiulionis (obojus), Henrikas Tarvydas (anglų ragas), Rimas Ramanauskas (klarnetas), Gintaras Ščerbavičius (valtorna)

 

 

 

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, baigusi profesorės Vlados Mikštaitės dainavimo klasę Lietuvos muzikos akademijoje bei profesoriaus Josefo Loiblio klasę Miuncheno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, 1993-1994 m. laimėjo keletą tarptautinių konkursų ir buvo pakviesta debiutuoti Miunchene ir Bairoito festivalyje, o netrukus ir Milano teatre “La Scala”, diriguojant Riccardo Muti, atliko Frickos vaidmenį R.Wagnerio operoje “Valkirijos”.

Šiandien V.Urmanavičiūtė-Urmana vadinama vienintele, nepakartojama pasaulio Kundry. Nuo debiuto Amsterdame 1997 m. šis vaidmuo jau dainuotas Berlyno “Deutsche Oper” (1998), Paryžiaus “Opera de la Bastille” (1999), Bairoite (1999, 2000, 2001), Miunchene (2000), įsiamžinta (1997) britų filme apie Parsifalio legendą (su Parsifalį atliekančiu P.Domingo).

2001 m. pavasarį V.Urmanavičiūtė-Urmana žengė dar vieną nepaprastos svarbos žingsnį savo karjeroje: debiutavo JAV, kur dainavo Niujorko “Carnegie Hall” ir “Metropolitan Opera”.

Džiugu, kad šiandien mūsų dainininke žavisi ir Pierre’as Boulezas. Įrašęs G.Mahlerio “Dainą apie žemę”, jis jau kviečia ją bendradarbiauti įrašant G.Mahlerio dainas Rückerto tekstais. Kovo 3-iąją garsiojoje “Carnegie Hall” P.Boulezas dirigavo G.Mahlerio Trečiąją simfoniją; mecosoprano partiją atlikti jis pakvietė V.Urmanavičiūtę-Urmaną.

Kovo 29-ąją įvyko Violetos debiutas “Metropolitan Opera” - Kundry “Parsifalyje” ji dainavo su Placido Domingo (Parsifalis). Spektaklį dirigavo Jamesas Levine’as. “Amerikos triumfo” seriją užbaigė G.Verdi “Requiem” su Danieliumi Barenboimu Čikagoje ir A.Schönbergo “Gurre’s dainos” “Carnegie Hall” salėje diriguojant J.Levine’ui.

2001 m. Bairoito festivalyje V.Urmanavičiūtė-Urmana atliko ne tik Kundry “Parsifalyje”, bet ir Sieglindę “Valkirijose” (“Nibelungo žiedas”).

V.Urmanavičiūtės-Urmanos repertuaras labai platus. “Nuo Verdi iki Wagnerio” - taip ji pristatoma pasaulio kataloguose. Iš tiesų tai reiškia, kad ji dainuoja V.Bellini, G.Meyerbeerio, H.Berliozo, G.Donizetti, G.Verdi, R.Wagnerio, P.Mascagni, B.Bartóko, A.Ponchielli, Ch.W.Glucko, J.S.Bacho, J.Brahmso, G.Mahlerio, A.Bergo, A.Schönbergo, A.Zemlinskio, G.Rossini, K.Szymanowskio, I.Stravinskio operose ir vokalinių simfoninių kūrinių partijas. Ir tik garsiausiuose pasaulio teatruose bei koncertų salėse!

V.Urmanavičiūtė-Urmana dainavo diriguojant Pierre’ui Boulezui, Garry Bertini, Riccardo Chailly, Jamesui Conlonui, Valerijui Gergievui, Jamesui Levine’ui, Fabio Luisi, Neville’ui Marrineriui, Zubinui Mehtai, Riccardo Muti, Antonio Pappano, Georges’ui Prêtre, Simonui Rattle’ui, Giuseppe’i Sinopoli, Pinchasui Steinbergui, Christianui Thielemannui, Juozui Domarkui, Jonui Aleksai, Gintarui Rinkevičiui ir Liutaurui Balčiūnui.

V.Urmanavičiūtė-Urmana vokalinę techniką prasmingai susieja su kalbos ypatumais (vokiečių ar prancūzų) ir pasiekia tiesiog autentišką žodžio bei garso santykį. Šį nuostabų jos gebėjimą savo memuaruose pabrėžia ir Astrid Varnay.

Virgilijus Noreika, nors jau atšventęs 65 metų sukaktį (2000), nepaliauja stebinti Lietuvos publikos ir profesionalų vis naujais puikiais darbais. Lietuvoje sunkiai rasime jam lygių ne tik tarp dainininkų, bet ir apskritai visų muzikos meno interpretatorių. V.Noreikos balsas pasižymi unikaliu, nepaprasto grožio tembru, dainininko meistriškumas suteikia jam beribę atspalvių paletę. Artistinis temperamentas, efektinga išvaizda, vokalinis artistiškumas, laisvas, pasitikintis elgesys scenoje - V.Noreikai tarsi neegzistuoja technikos dalykai. Jis žino atliekamos muzikos atsiradimo akstiną, kiekvienos frazės, dinaminio ir koloristinio niuanso prasmę. Jo dainavime nėra beprasmio garso, labai svarbus žodis.

V.Noreikos solinių koncertų skaičius viršija 600. Jie skambėjo ne tik Lietuvos, bet ir Maskvos bei Sankt Peterburgo konservatorijų salėse, visuose buvusios SSRS miestuose, JAV, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse.

Daugiau kaip 40 metų V.Noreika dainavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Per šį laikotarpį paruoštos pagrindinės tenoro partijos klasikinėse ir lietuvių operose.

1965-1966 m. dainininkas - pirmasis iš pokario Lietuvos - stažavo Milano teatre “La Scala”, kur paruošė šešis vaidmenis. Vėliau šioje scenoje dainininkas pasirodė dar keletą kartų su ten gastroliavusia Maskvos didžiojo teatro trupe.

V.Noreika yra dainavęs Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybinėje operoje, Paryžiaus “Grand Opera”, Buenos Airių teatre “Colon”, Čikagos lietuvių operoje (JAV), Stokholmo, Bukarešto, Belgrado, Budapešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Rygos, Talino, Kijevo, Minsko ir kt. scenose. Stokholme kartu su dirigentu G.Roždestvenskiu ir J.Nesterenka dainavo koncertinį N.Rimskio-Korsakovo operos “Mozartas ir Salieri” pastatymą - švedai abu solistus pavadino “geriausiais Tarybų Sąjungos, o gal ir pasaulio dainininkais”.

1976-1991 m. V.Noreika vadovavo Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui.

Lietuvos muzikos akademijos profesorius V.Noreika išugdė būrį puikių dainininkų Lietuvos ir Estijos muzikos akademijose (nuo 1997 m. jis - Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius, nuo 2000 m. - Estijos muzikos akademijos Dainavimo skyriaus vedėjas). Nuolat kviečiamas vesti meistriškumo kursų. Tarp žymiausių V.Noreikos mokinių - Lietuvoje scenos karjerą pradėjęs Sergejus Larinas, šiandien dainuojantis garsiausiose pasaulio scenose, Edgaras Montvydas-Prudkauskas, Liudas Norvaišas, Arvydas Markauskas, Audrius Rubežius, Žemaitis Mindaugas, Laimonas Pautienius, Ignas Misiūra, Dainius Puišys, Kęstutis Alčiauskis, Gediminas Tiškevičius, Mindaugas Zinkus, Vaidas Vyšniauskas.

V.Noreika kviečiamas į tarptautinių ir respublikinių solinio dainavimo konkursų žiuri. Tarp svarbiausių - J.Vytuolio (Latvija, 1996), S.Moniuszkos (Lenkija, 1997), M.Glinkos (Rusija, 1996), B.Grincevičiūtės (Lietuva, 1996, 2001) ir daugelis kitų.

V.Noreika yra įdainavęs plokštelių su Maskvos didžiojo teatro, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu ir kt. orkestrais.

Liutauras Balčiūnas kelią į muziką pradėjo M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje kaip pianistas. Susidomėjo mušamaisiais ir nuo vienuolikos metų grojo Sauliaus Sondeckio vadovaujamame moksleivių orkestre timpanais. Mušamųjų studijas tęsė Vilniaus, o nuo 1984 m. - Maskvos Gnesinų muzikos akademijoje. Tapo keleto sąjunginių mušamųjų instrumentų konkursų laureatu, rengė rečitalius. Po studijų laimėjo konkursą į Maskvos P.Čaikovskio didžiojo simfoninio orkestro (meno vadovas ir vyr. dirigentas Vladimiras Fedosejevas) timpanininko koncertmeisterio vietą. Kartu įstojo į Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatoriją, kur prof. Iljos Musino klasėje studijavo operinį ir simfoninį dirigavimą. Nuo 1996 m. dirigavo Maskvos P.Čaikovskio didžiajam simfoniniam orkestrui.

Pastaraisiais metais L.Balčiūnas dirigavo Maskvos P.Čaikovskio simfoniniam (vyr. dirigentas V.Fedosejevas) ir Sankt Peterburgo filharmonijos (vyr. dirigentas J.Temirkanovas) simfoniniams orkestrams ne tik koncertus Rusijoje, bet ir užsienio gastrolėse. Be to, dirigavo Bazelio, Krasnojarsko, Nižnij Novgorodo, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir kt. simfoniniams orkestrams.

L.Balčiūno repertuare ne tik klasikinės J.Brahmso, L.Beethoveno, D.Šostakovičiaus, S.Prokofjevo, F.Schuberto, W.A.Mozarto, R.Strausso, P.Čaikovskio, A.Schönbergo simfoninės poemos ir simfonijos, bet ir šiuolaikinių Lietuvos, Rusijos ir kitų Europos bei Amerikos kompozitorių A.Ešpajaus, O.Narbutaitės, R.Wolhauser, N.Moret, H.Rouse kūriniai. 2000 m. vasarį paskirtas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju dirigentu. Pirmieji darbai šiame teatre - G.Verdi “Requiem”, I.Stravinskio “Šventasis pavasaris”, P.Čaikovskio opera “Pikų dama”, choreografo Boriso Eifmano baletas “Raudonoji Žizel”.

***

2001 m. birželio 6 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras muzikos gerbėjams padovanojo prašmatnų dviejų operos žvaigždžių koncertą. Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos, Virgilijaus Noreikos bei teatro simfoninio orkestro surengtas vakaras tapo neeiliniu muzikinio gyvenimo įvykiu - skirtingų kartų menininkai, prieš daugelį metų prasilenkę kaip studentė ir profesorius, tądien publiką sužavėjo kaip vienas kitam dėmesingi ir besidžiaugiantys bendru muzikavimu scenos partneriai.

Virgilijus Noreika visą savo kūrybinį gyvenimą paskyrė vienam teatrui ir tapo gyva Lietuvos legenda. Šiandien V.Noreika - jaunųjų talentų ugdytojas, puikus pedagogas, dalijantis savo žinias ir patirtį ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių jauniesiems dainininkams. Tarp V.Noreikos mokinių - jau ne vienas pasaulyje ir Lietuvą, ir puikųjį pedagogą garsinantis vardas.

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana - garsiausių pasaulio scenų favoritė, dainuoti pradėjusi Lietuvoje, tačiau šį meną įvaldžiusi svetur. Į LNOBT sceną ji pirmą kartą įžengė jau būdama pripažinta ir garbinama Europos melomanų.

Šio susitikimo svarbą pajuto ir ryžosi suburti garsiuosius atlikėjus Vaidas Vyšniauskas - V.Noreikos mokinys, Lietuvos operoje ir pats sukūręs keletą vaidmenų, o pastaruoju metu ėmęsis V.Urmanavičiūtės-Urmanos koncertų vadybos. Jis įspėjo klausytojų troškimą pamatyti šiuos du menininkus drauge. Beje, būtent vadybininko iniciatyva sudaryta koncerto programa.

G.Verdi “Kaukių balius”, “Otello”, G.Puccini “Tosca”, “Madama Butterfly”, A.Ponchielli “Lietuviai”, B.Dvariono “Dalia” - gražiausios šių operų scenos, arijos ir duetai išryškino skirtingus atlikėjų talento aspektus. Prisitaikydama prie repertuaro, V.Urmanavičiūtė-Urmana, visiems žinoma kaip puikus mecosopranas, šiame koncerte atliko soprano partijas. Dainininkė šį itin retą virsmą pripažįsta esant drąsiu eksperimentu.

Iš operų ištraukų sudaryto koncerto programa sudėtinga, nes reikalauja maksimalaus atlikėjų susitelkimo, žaibiško persikūnijimo, chameleoniško artistiškumo, idant klausytojas per trumpą arijos ar dueto laiką patirtų sceninio veiksmo galią, užčiuoptų ir atpažintų draminį ištraukos kontekstą. Trumpuose koncertinės programos epizoduose, regis, akimirkai atgijo per daugelį metų operos scenoje V.Noreikos sukurti herojai: Otello, Cavaradossi, Pinkertonas, Corrado, Skudutis, Jurgelis. Artisto gebėjimas perteikti muzikos dvasią - beribis. Chrestomatinė Otello mirties scena stingdė kraują, o štai Skudučio baladė iš B.Dvariono operos “Dalia” virto nedideliu spektakliu, vokaline miniatiūra.

Koncerte su meile ir didžiule pagarba atsigręžta į B.Dvariono muziką, prisiminta jo puiki opera “Dalia”, sukurta 1958 m. pagal B.Sruogos dramą “Apyaušrio dalia”. Ši jaunesnei klausytojų kartai tik iš archyvinių įrašų bei muzikos vadovėlių pažįstama opera 1959 m. buvo pastatyta Operos ir baleto teatre. 1985 m. pagal ją sukurtas televizijos filmas. “Dalia” rodyta ir po atviru dangumi improvizuotoje scenoje, o tai liudija nemažą jos sėkmę.

LNOBT simfoninis orkestras, diriguojamas Liutauro Balčiūno, šiame įsimintiname koncerte žengė dar vieną žingsnį stiprindamas savo kaip koncertuojančio orkestro poziciją. Jo atliktos G.Verdi “Likimo galios”, A.Ponchielli “Lietuvių” uvertiūros, G.Puccini “Manon Lescaut” intermezzo subtiliai praturtino koncerto programą, o štai B.Dvariono “Šventinė uvertiūra” - spalvingas koncertiškas 1946 m. kūrinys - puikiai tiko atskirų grupių bei viso orkestro darnai ir susiklausymui paliudyti.

 

2019 Spalis
P A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
Perkamiausios prekės
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €