Leonidas Melnikas (fortepijonas) skambino Frankfurto „Alte Oper“, Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje, Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje; solinius rečitalius buvo surengęs Leipcigo „Gewandhause“, Berlyno „Konzerthause“, Rygos Duomo katedroje, kitose salėse; kaip solistas koncertavo su Lietuvos, Sankt Peterburgo, Minsko kameriniais orkestrais, Rostoko filharmonijos orkestru, Tiuringijos simfoniniu orkestru. Jo CD buvo išleisti Lietuvoje, Rusijoje, JAV, Portugalijoje.
L. Melnikas yra profesorius, habilituotas daktaras, daugelio mokslinių publikacijų autorius, parašė keturias monografijas: „C.P.E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotthussus“ (Vilnius, 1997), „Muzikos kultūros ekologija“ (Maskva, 2000), „Muzikos paveldas: epochų ir kultūrų sankirta“ (Vilnius, 2007), „Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais“ (Vilnius, 2008). Profesorius nuo 1983 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Bendrojo fortepijono bei Vargonų ir klavesino katedrų vedėjas, akademinės bendruomenės dukart buvo išrinktas LMTA senato pirmininku. 1994 m. L. Melnikas tapo Herderio mokslo tarybos Muzikos istorijos komisijos (Marburgas, Vokietija) nariu korespondentu, 2004 m. jam suteiktas Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaro vardas.
Baigė Sankt Peterburgo konservatoriją (fortepijono ir vargonų klases), vėliau šioje konservatorijoje apgynė daktaro disertaciją. Tobulinosi Veimaro F. Liszto aukštojoje muzikos mokykloje, taip pat Miuncheno Aukštojoje muzikos mokykloje.