Egidijus Ališauskas (birbynė) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas)

​Ši Egidijaus Ališausko autorinė kompaktinė plokštelė – pirmoji, tarp gausaus jo solinių ir kamerinių įrašų radijuje ir televizijoje. Stilistiškai vieninga programa konceptualiai atskleidžia vieno iškiliausių vidurinės kartos lietuvių birbynininkų romantinę meninės pasaulėjautos pusę. Pastoralinio ir šokinio charakterio kūriniai žavi jautrią vaizduotę ir klausą, leidžia gėrėtis stipriosiomis birbynės, unikalaus lietuvių nacionalinio instrumento, savybėmis: dainingumu, matiniais ir itin turtingais tembrais nuo gan šaižaus aukštame registre iki aksominio, gilaus, tamsaus žemame. E. Ališauskas atstovauja tai profesionalaus muzikavimo liaudies instrumentais tradicijai, kuri per pastaruosius penkiasdešimt metų ištobulino ir patį instrumentą, ir jo technines galimybes, idant juo galima būtų atlikti sudėtingiausias klasikinio repertuaro kompozicijas. Sykiu jis yra ištikimas savo mokytojo profesoriaus Prano Tamošaičio mokyklai, kuris atlikėjiškoje tradicijoje nubrėžė labai savitas ir svarbias gaires: stilizuotą, pritaikytą kamerinėms erdvėms, bet pakankamai autentišką muzikavimą, besiremiantį subtiliomis liaudies intonacijomis, improvizaciniu pradu bei raliavimu atvirose erdvėse,  išlaikant lietuvių tautai būdingą estetinį patosą. Ši programa padeda apčiuopti būtent tą lyrinį, visada kiek graudų pradą, besimainantį su džiugiais pastoraliniais liaudies šokio vaizdais, kurį E. Ališauskas yra įvaldęs aukščiausiu meistrystės laipsniu. Virtuoziškai valdantis birbynę kaip solinį instrumentą, turintį savą, nacionalinį veidą, birbynininkas tęsia kultūrų dialogą su kitomis pasaulio liaudies kultūromis bei klasikine ir romantine tradicija. XXI a. fone jis teigia galingą vitališką pradą, kuris gali paveikti ir mūsų, lietuvių kompozitorių kūrybos lauką, ir akademinio muzikos pasaulio kituose kraštuose atradimus, kada besiplečiantis susidomėjimas unikaliais kultūrų paveldo artefaktais tampa galingu akstinu ateities muzikinės kultūros inovacijoms.

XX a. viduryje ir ypač pabaigoje birbynė tapo visaverčiu soliniu instrumentu, kuris drąsiai varžosi su kitais giminingais mediniais pučiamaisiais. Kai birbynės virtuozo meistriškumas susijungia su savęs vertu partneriu, gimsta mūsų kultūrai svarbus neeilinis reiškinys.

Indrė Baikštytė, jauna talentinga pianistė, talkinanti daugeliui žymiausių mūsų scenos meistrų, E. Ališauskui tapo visaverte menine bendradarbe, savo subtiliu kameriškumo pajautimu, puikia pianizmo mokykla ir kūrybinėmis intencijomis prisidėjusi prie vieno gražiausių mūsų akademinės muzikinės kultūros reiškinių.

Daiva Tamošaitytė