IV Tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso laureatų CD (2003)

Bendraukime
 

IV Tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso laureatų CD (2003)

IV Tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso laureatų CD (2003)
IV Tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso laureatų CD (2003)


Prekės kodas: LMSMBCD-050
Kaina: 8.00 €
Sonata Alšauskaitė, Irina Zacharenkova, Hiroko Koseki, Els Biesemanis, Mathias Franz Malerhofer, Inesa Ozola-Ozolina

2003 m. Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai

1. Piotras Čaikovskis. Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23, I dalis Allegro non troppo e molto maestoso  19’53”

Sonata Alšauskaitė (Lietuva) – fortepijonas, I premija, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Juozas Domarkas – dirigentas

Koncertinis įrašas, konkurso finalas, Lietuvos nacionalinė filharmonija, 2003 m. rugsėjo 29 d.


2. Fryderyk Chopin. Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 e-moll, op. 11, II dalis Romanze. Larghetto  10’05”

Irina Zacharenkova (Estija) – fortepijonas, II premija ir specialus prizas už geriausią M. K. Čiurlionio kūrinių interpretaciją, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Juozas Domarkas – dirigentas.

Koncertinis įrašas, konkurso finalas, Lietuvos nacionalinė filharmonija, 2003 m. rugsėjo 28 d.


3. Ludwig van Beethoven. Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 G-dur, op. 58, III dalis Rondo. Vivace  12’17”          

Hiroko Koseki (Japonija) – fortepijonas, III premija, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Juozas Domarkas – dirigentas.

Koncertinis įrašas, konkurso finalas, Lietuvos nacionalinė filharmonija, 2003 m. rugsėjo 29 d.


Max Reger, Sonata Nr. 2 d-moll, op. 60

4. II dalis  6’40”

5. III dalis  8’21”

Els Biesemans (Belgija) – vargonai, I premija ir specialus prizas už geriausią M. K. Čiurlionio kūrinių interpretaciją

Koncertinis įrašas, konkurso finalas, Šv. Kazimiero bažnyčia, 2003 m. rugsėjo 20 d.


6. Johann Sebastian Bach, Pasakalija c-moll, BWV 582  13’42”

Matthias Franz Maierhofer (Austrija / Austria) – vargonai, II premija

Koncertinis įrašas, konkurso finalas, Šv. Kazimiero bažnyčia, 2003 m. rugsėjo 20 d.


7. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Fuga b-moll, VL 345  5’32”

Inese Ozola-Ozolina (Latvija) – vargonai, III premija

Koncertinis įrašas, konkurso finalas, Šv. Kazimiero bažnyčia, 2003 m. rugsėjo 20 d.



Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – žymiausias ir plačiausiai pasaulyje pripažintas lietuvių menininkas, pirmasis modernus lietuvių kompozitorius, studijavęs Varšuvoje ir Leipcige, dažnai lankydavęsis Sankt Peterburge. Jo muzikos stilių paveikė romantikai – Chopinas ir Schumannas, įtakos padarė vokiškasis kontrapunktinis mąstymas, panašus koloristinės vaizduotės įkvėptas skambesys nurodo Čiurlionio ir Aleksandro Skriabino fortepijoninės kūrybos saitus.

Gausiausia ir itin reikšminga Čiurlionio kūrybos dalis – kūriniai fortepijonui (sukurta per 200), geriausiai atskleidžiantys šio kompozitoriaus stiliaus evoliuciją ir suteikę nemenką postūmį tolesniam lietuviškojo pianizmo menui. Didelę šio kompozitoriaus fortepijoninio palikimo dalį sudaro polifoniniai žanrai (kanonai, fugos, fugetės) – polifonija Čiurlionis pradėjo ir baigė (Fuga b-moll) savo kūrybos kelią. Čiurlionis buvo ir pirmasis lietuvių kompozitorius, sukūręs fortepijoninę sonatą. Vis dėlto būdingiausias fortepijoninės Čiurlionio muzikos bruožas – glaustas nuotaikos perteikimas, taip puikiai tinkantis romantiškam fortepijoninės miniatiūros žanrui, kurį Čiurlionis puoselėjo visą gyvenimą kurdamas pjeses, preliudus, mazurkas, variacijas. 

Nors Čiurlionis plėtojo romantikų pamėgtus žanrus, kurdamas individualų braižą, jis suteikė savo pjesėms anaiptol ne miniatiūrišką ir ne vien romantišką dvasinį turinį. Kaip tik todėl fortepijoninės Čiurlionio kūrybos interpretacija – sudėtingas ir painus atlikėjų kelias. Kaip rašo Vytautas Landsbergis, “kelias į tikresnį Čiurlionį – analizė. Mąstymas apie išraiškoje glūdintį minties turinį, apie struktūras ir prasmes”. Todėl nebūtina ieškoti jo kūryboje tiesioginių romantinių analogijų ar sieti Čiurlionio skambesį su žinomais garsiais pavyzdžiais. Originali, savita, ekspresyvi ir kartu paprasta Čiurlionio fortepijoninė muzika ne visuomet lengvai pasiduoda nūdienos pianistų interpretacinėms manieroms ir skoniams. Kas ketverius metus jau nuo 1965-ųjų rengiamas M. K. Čiurlionio tarptautinis pianistų ir vargonininkų konkursas – svarbi ir reikalinga terpė, vis dar tebeieškant rakto į Čiurlionio kūrybą.  

2003 m. rugsėjo 13–30 dienomis Vilniuje vyko Ketvirtasis tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Vienas svarbiausių šio konkurso tikslų, nuolat pabrėžiamas jo organizatorių – tai M. K. Čiurlionio ir apskritai lietuviškos muzikos propagavimas. Gausiai konkurse skambanti Čiurlionio kūryba leidžia kaskart naujai pažvelgti į lietuviams jau gal ir savastimi tapusią, o užsieniečiams – dar tik palaipsniui atrandamą muziką.

IV tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų konkurse dalyvavo 26 atlikėjai iš Lietuvos, Japonijos, Latvijos, Baltarusijos, Suomijos ir Estijos. Lietuvai šiame konkurse atstovavo 10 atlikėjų. Pirmųjų dviejų turų perklausos vyko Lietuvos muzikos akademijos Didžiojoje salėje (konkurso dalyviai skambino pasirinktinai Steinway, Fazioli ir Blüthner fortepijonais), konkurso finalinės perklausos su orkestru, kaip įprasta, surengtos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Konkursantų pasirodymus vertino solidus tarptautinis žiuri: žinomas pasaulyje britų pianistas, 1982-ųjų P. Čaikovskio konkurso Maskvoje laureatas Peteris Donohoe (žiuri pirmininkas), buvęs Pirmojo M. K. Čiurlionio pianistų konkurso žiuri narys, Chopino konkurso laureatas Bernardas Ringeissenas (Prancūzija), Madrido karališkosios muzikos akademijos profesorius Joaquinas Soriano, Talino muzikos akademijos rektorius Peepas Lassmannas, Helsinkio Sibeliaus muzikos akademijos Fortepijono katedros vedėjas Erikas T. Tawastsjerna, pasaulinio garso fortepijono pedagogas Peteris Eicheris (Vokietija). Lietuvai šių metų konkurso žiuri atstovavo vicepirmininkė Veronika Vitaitė, Petras Geniušas, Jurgis Karnavičius ir Zbignevas Ibelhauptas (pastarieji du pianistai 1978 ir 1982 m. yra tapę tarprespublikinių M. K. Čiurlionio konkursų pirmųjų premijų laureatais).

Įdomu tai, kad jau nebe pirmą kartą M. K. Čiurlionio konkurse už geriausią lietuvių kompozitorių kūrinių atlikimą apdovanojami užsienio atlikėjai. 2003-iųjų pianistų konkursui sukurta F. Bajoro pjesė “Sideralis” savo premjeros šiemet dar nesulaukė, o specialus prizas už šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus kūrinio interpretaciją (V. Barkausko “Trečioji legenda apie Čiurlionį”) bei konkurso diplomas atiteko suomių pianistei Matildai Kärkkäinen. Konkurso diplomais taip pat buvo apdovanoti M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Andrius Racevičius bei Lietuvos muzikos akademijos studentas Gintaras Januševičius. Didžiulis publikos palaikymas viso konkurso metu lydėjo konkurso laureates: III premija atiteko japonų pianistei Hiroko Koseki, antrąja konkurso premija bei prizu už geriausiai atliktus M. K. Čiurlionio kūrinius buvo apdovanota pianistė iš Estijos Irina Zacharenkova. IV tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso pirmoji premija buvo skirta Lietuvos muzikos akademijos studentei Sonatai Alšauskaitei.

Vargonininkų konkurso žiuri trečią kartą iš eilės vadovavo prof. dr. Ludgeris Lohmannas (Vokietija), garsėjantis kaip artikuliacijos J. S. Bacho kūryboje žinovas, Italijos atstovas Luigi Celeghinas Lietuvoje viešėjo I tarptautiniame M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurse, vargonininkas iš Austrijos Bernhardas Gfereris žiuri dalyvavo 1999-aisiais. Pirmąkart pakviesti atlikėjai Andersas Riberis (Danija), Michelis Bouvard’as (Prancūzija) ir Latvijos muzikos akademijos Vargonų katedros vadovas Talivaldis Deksnis. Lietuvių vargonų meno mokyklai atstovavo žiuri vicepirmininkas prof. Leopoldas Digrys bei dvi Pirmojo vargonininkų konkurso 1991-aisiais laureatės Renata Marcinkutė-Lessieur ir Irena Budrytė-Kummer.

Pirmojo turo metu vargonininkai griežė Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje esančiais neobarokiniais vargonais. II ir III vargonininkų konkurso turuose skambėjo Šv. Kazimiero bažnyčioje 2003 m. birželio mėnesį atidaryti Oberlinger firmos vargonai. Tradiciškai ir šiemetiniame renginyje buvo atliekami lietuvių kompozitorių kūriniai, sukurti specialiai konkursui: F. Latėno pjesės “Švytėjimas” ir “Žvaigždžių lietus”, V. Barkausko “Inspiracija”, op. 104, V. Bartulio “Mėnulio šviesa”, A. Briliaus “Matas”.

M. K. Čiurlionio muzikos repertuarą šių metų vargonininkų konkurso programoje sudarė penkios kompozitoriaus fugos: cis-moll VL 86, fis-moll VL 223, b-moll VL 345 (šios fugos originali – fortepijoninė – versija skambėjo pianistų konkurse), fuga-choralas a-moll VL 227, fuga c-moll Kyrie eleison VL 19. Tik vieną šių kūrinių (fugą cis-moll) kompozitorius kūrė specialiai vargonams, o kitos – tai fortepijoninių ir chorinių kompozicijų transkripcijos, kurias atliko prof. Leopoldas Digrys.

Varžytis į vargonininkų konkursą atvyko 19 atlikėjų iš devynių šalių (Austrijos, Belgijos, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos). Lietuvą reprezentavo dvi vargonininkės – Lietuvos muzikos akademijos aspirantė Jurgita Kazakevičiūtė bei magistro studijas LMA baigusi Dovilė Savickaitė. Į antrąjį turą buvo praleisti 11 dalyvių, iš jų penki perkopė į finalą, po kurio įvertinti keturi finalistai ir skirti apdovanojimai: belgė Els Biesemans apdovanota I premija ir prizu už geriausiai atliktą M. K. Čiurlionio kūrinį, austrų vargonininkas Matthias Franzas Maierhoferis – II premija, Inese Ozola-Ozolina (Latvija) – III premija. Tarui Baginecui (Ukraina) buvo įteiktas konkurso diplomas, o Dianai Jaunzemei (Latvija) – prizas už geriausiai atliktą šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus kūrinį (F. Latėno “Švytėjimas”).


Sonata Alšauskaitė (g. 1982, Lietuva) baigė M. K. Čiurlionio nacionalinę menų mokyklą (mokyt. Laimutė Jakniūnienė), šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Petro Geniušo klasėje. Yra dalyvavusi aštuoniuose tarptautiniuose jaunųjų pianistų konkursuose, iš jų keturiuose laimėjo pirmąsias premijas (“Carl Czerny” 1997 m. Prahoje, “Konzerteum” 1999 m. Atėnuose ir kt.). Koncertavo Europos šalyse, grojo su Prahos filharmonijos, Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu ir Mažosios Lietuvos simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru. Koncertuoja ir kaip kamerinės muzikos atlikėja.


Irina Zacharenkova (g. 1976, Estija) gimė Kaliningrade, muzikos mokėsi Estijoje: 1991–1995 m. studijavo G. Otso muzikos kolegijoje Taline (Mare’s Ots kl.). 2002 m. baigė Estijos muzikos akademiją – fortepijono (prof. Lilian Semper) ir klavesino (prof. Maris Valk-Falk) klases; šiuo metu studijuoja aspirantūroje. 2002–2003 m. mokėsi Helsinkio J. Sibeliaus muzikos akademijoje (prof. Hui-Jin Liu-Tawastsjernos kl.). Dalyvavo įvairiuose konkursuose, tarp jų – trijuose konkursuose Taline: Brahmso-Hindemitho (III premija, 1997), Mozarto-Chopino (specialus prizas, 1999), J. S. Bacho (I premija, 2000). Taip pat dalyvavo vargonininkų meistriškumo kursuose Italijoje (prof. Chr. Stembridge, 1997), Sankt Peterburgo konservatorijos ir Vokietijos (Academia Baltica Rostoke, 1999) pianistų renginiuose.


Hiroko Koseki (g. 1976, Japonija) nuo 1995 m. studijavo Tokijo nacionaliniame menų ir muzikos universitete (Tokyo Geidai), kur įgijo bakalauro (1999) ir magistro (2002) laipsnius. Nuo 2003 m. studijuoja Vokietijoje – Karlsrūhės aukštojoje muzikos mokykloje. Jos profesoriai – Michiko Kasuya-Ohno, Klausas Schilde, Akiyosho Sako ir, nuo 2002 m., Peteris Eicheris. Dalyvavo Willemo Bronso, Leono Fleischerio ir kitų pianistų meistriškumo kursuose. 2002 m. tapo dviejų tarptautinių pianistų konkursų Italijoje laureate: “Ennio Porrino” konkurse – I premija, Salerno pianistų konkurse – II premija.


Els Biesemans (g. 1978, Belgija) vargonuoti mokėsi Ekeren muzikos akademijoje. 1996 m. įstojo į Lemmenso institutą Leuvene, studijavo vargonus olandų vargonininko Reitze’s Smitzo klasėje ir fortepijoną pas amerikietį Alaną Weissą. Magistro diplomą įgijo 2001 m., vėliau studijavo fortepijoną Karališkojoje Flamandų muzikos akademijoje Antverpene pas brazilų pianistę E. Rodriguez. Dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose (pedagogai E. Kooiman, O. Latry, H. V. Nieuwkoop, J. Boyer, H.-O. Ericsson, L. Tagliavini). 2000 m. tarptautiniame vargonininkų konkurse Nijmegene (Olandija) laimėjo II premiją. Koncertuoja Belgijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, akompanuoja chorams. 1997–2001 m. vargonininkavo Šv. Gertrūdos bažnyčioje Leuvene. 2001 m. įrašė belgų kompozitorės J. Vanden Meerssche fortepijoninių kūrinių kompaktinę plokštelę.


Matthias Franzas Maierhoferis (g. 1979, Austrija) fortepijono ir vargonų meno mokytis pradėjo Deutschlandsbergo dailės ir muzikos mokykloje. 1996–2000 m. menų universitete Grace studijavo vargonus (prof. K. Neuhauser) ir bažnytinę muziką (prof. H. Lucke). Nuo 2000 m. jis studijuoja Leipcigo F. Mendelssohno aukštojoje muzikos mokykloje pas profesorius A. Gastą (vargonai), M. Schmedingą (improvizacija) ir D. Nawrothą (fortepijonas). Dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose (pedagogai M. Radulescu, H. Fagius, M. Sonder). Koncertavo Austrijoje ir Vokietijoje (grojo Zalcburgo katedroje, Brucknerio vargonais Šv. Floriano vienuolyne, Leipcige ir kt.). Insbruko leidykla Edition Helbling išleido jo įgrotų kompaktinių plokštelių.


Inese Ozola-Ozolina (g. 1978, Latvija) 1994–1999 m. Rygos J. Medinio muzikos kolegijoje mokėsi fortepijono specialybės. 1999 m. įstojo į Latvijos J. Vytuolio muzikos akademiją, studijuoja vargonus lekt. Vitos Kalnciemos klasėje ir fortepijoną prof. A. Zandmanio klasėje. 1999 m. tarptautiniame N. Rubinšteino pianistų konkurse Paryžiuje laimėjo II vietą. Nuo 1998 m. akompanuoja “English grammar” mokyklos chorui Rygoje. Nuo 2000 m. dirba parapijos vargonininke. Kaip akompaniatorė su įvairiais chorais koncertavo Vokietijoje, Čekijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje, kaip pianistė ir vargonininkė nuolat koncertuoja Rygoje. 

2020 Spalis
P A T K Pn Š S
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031 
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €