Johann Sebastian Bach, Klavyriniai koncertai

Bendraukime
 

Johann Sebastian Bach, Klavyriniai koncertai

Johann Sebastian Bach, Klavyriniai koncertai
Johann Sebastian Bach, Klavyriniai koncertai
Autorius (iai): Bach
Sudarytojas: Audronė Žigaitytė
Atlikėjas (ai): Rūta Rikterė , Zbignevas Ibelhauptas , Saulius Sondeckis , Lietuvos kamerinis orkestras
Prekės kodas: LMSMBCD-001
Kaina: 8.00 €
Kiekis:

Žemiau pateikiame CD garso įrašų sąrašą.
Nusipirkę šios kompaktinės plokštelės garso įrašus mūsų elektroninėje parduotuvėje, galėsite juos perklausyti tiesiog šioje svetainėje (tinklalapyje).
Šiuo metu galite perklausyti tik pirmąjį garso įrašą, kuris reprezentuoja visą kompaktinę plokštelę.
Norėdami įsigyti šiuos CD garso įrašus, įsidėkite prekę į pirkinių krepšelį ir įvykdykite užsakymą.
Kai užsakymo statusas (po sėkmingo apmokėjimo) bus pakeistas į įvykdytas, Jūs galėsite parsisiųsti visus CD garso įrašus mp3 formatu.
Įsigiję CD garso įrašus, galėsite bet kada juos perklausyti mūsų parduotuvėje prisijungę su savo vartotojo duomenimis arba parsisiuntę į savo laikmeną.

Nr.
Pavadinimas
Trukmė
1
1. Bach. In C (BWV 1061) Allegro

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C (BWV 1061) Allegro
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:07:05
2
2. Bach. In C (BWV 1061) Adagio ovvero Largo

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C (BWV 1061) Adagio ovvero Largo
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:05:53
3
3. Bach. In C (BWV 1061) Fuga

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C (BWV 1061) Fuga
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:05:41
4
4. Bach. In C minor (BWV 1060) Allegro

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C minor (BWV 1060) Allegro
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:04:39
5
5. Bach. In C minor (BWV 1060) Adagio

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C minor (BWV 1060) Adagio
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

 

00:05:59
6
6. Bach. In C minor (BWV 1060) Allegro

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C minor (BWV 1060) Allegro
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:03:34
7
7. Bach. In C minor (BWV 1062) Allegro

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C minor (BWV 1062) Allegro
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:03:47
8
8. Bach. In C minor (BWV 1062) Andante

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C minor (BWV 1062) Andante
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:07:18
9
9. Bach. In C minor (BWV 1062) Allegro assai

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto for Two Pianos And Orchestra In C minor (BWV 1062) Allegro assai
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:04:56
10
10. Bach. In F minor (BWV 1056) Allegro

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto For Piano And Orchestra In F minor (BWV 1056) Allegro
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:03:42
11
11. Bach. In F minor (BWV 1056) Largo

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto For Piano And Orchestra In F minor (BWV 1056) Largo
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:03:17
12
12. Bach. In F minor (BWV 1056) Presto

J.S. Bach "Clavier concertos"
Clavier Concerto For Piano And Orchestra In F minor (BWV 1056) Presto
Ruta & Zbignevas Ibelhauptas

00:03:14


J. S. Bacho klavyriniai koncertai

Su Lietuvos kameriniu orkestru skambina Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, diriguoja Saulius Sondeckis 



Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninis duetas susikūrė 1989 m. Abu atlikėjai baigė Lietuvos muzikos akademiją ir ten pat asistentūrą-stažuotę.

1982 m. tarprespublikiniame M. K. Čiurlionio pianistų konkurse Zbignevas pelnė pirmąją, o Rūta – antrąją premiją. 1 991 m. Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai tapo tarptautinio Valentino Bucchi fortepijoninių duetų konkurso Romoje laureatais.

Duetas nuolat dalyvauja Nacionalinės filharmonijos, Kompozitorių sąjungos, Muzikos akademijos renginiuose, grojo tarptautiniuose festivaliuose Rusijoje, Ukrainoje, koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru. 1 995 m. su šiuo kolektyvu j rašė kompaktinį diską (J. S. Bacho koncertai dviem fortepijonams ir orkestrui). Dueto rečitalių buvo surengta Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje, padaryta nemaža radjjo ir televizijos įrašų.

Fortepijoninio dueto repertuare – kūriniai dviem fortepijonams ir fortepijonui keturioms rankoms nuo baroko epochos iki mūsų dienų, jo koncertuose skamba retai atliekami kūriniai.

Nesitenkindami koncertine veikla. Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai dirba Lietuvos muzikos akademijoje – dėsto pianistams specialybės bei fortepijoninio ansamblio disciplinas.

I 997 m. R. ir Z. Ibelhauptų duetui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.

Saulius Sondeckis 1960 m. įkūrė Lietuvos kamerinį orkestrą. Dirigentas S. Sondeckis tuomet nemanė, kad labai greitai jo orkestras taps elitiniu, bene labiausiai pasaulyje žinomu Lietuvos kolektyvu, dažniau grojančiu užsienyje negu namuose. Per 38 metus prof. S. Sondeckis ir jo orkestras sukaupė milžinišką visų epochų ir stilių kūrinių repertuarą, įrašė daugybę plokštelių ir CD Lietuvoje ir užsienyje.



J. S. BACHO KLAVYRINIAI KONCERTAI

J. S. Bacho klavyriniai koncertai – ankstyvoji žanro užuomazga. Barokinio muzikavimo tradicijos išskirtinio dėmesio reikalavo instrumentų ansamblio balsų skambesio vienovei ir tik atskiroms temos plėtotėms buvo būtinas vieno instrumento išskyrimas iš bendro ansamblio. Būtinojo (obligatinio) balso funkcijų galėjo atlikti bet kuris ansamblio instrumentas, taip pat ir klavesinas, klavikordas, cembalo ar spinetas (visi šie klavišiniai instrumentai XVII a. buvo vadinami vienu bendru pavadinimu – klavyras). 1730 m. Bachas labai daug rašė orkestrui. Savo kūrinių atlikimui kompozitorius vadovaudavo dažniausiai prie cembalo sėdėdamas pats. Greta išsidėsčiusiais klavesinais skambindavo kuris nors vienas, o kai kada ir iš karto keli jo sūnūs. Būtent dėl muzikavimo drauge – kaip repertuaras bendrai interpretacijai – ir gimė tuo laikotarpiu sukurti septyni koncertai vienam, trys – dviem, du – trims ir vienas – keturiems klavyrams ir orkestrui (beveik visi jie buvo perdaryti iš smuiko koncertų). Koncertuose išlaikoma vėliau tradicine tapusi dalių kaita: greita – lėta – greita. Kiekviena dalis pasižymi nenutrūkstamu muzikinės minties dėstymu, ryškiomis melodijomis (joms būdingi žanriniai elementai: sicilianos, žigos, arijos bruožai), taip pat ir šventiškomis, dažnai žaismingomis nuotaikomis, ypač jaučiamomis finaluose.

Dvigubą koncertą C-dur (BWV 1061) daugelis muzikų vadina pačiu geriausiu klavyrinių koncertų. Tai vienintelis iš koncertų, sumanytas ir parašytas specialiai klavyrams su išplėtotomis ir savarankiškomis jų partijomis. „Tai jau ne orkestrinis koncertas su dviem koncertuojančiais cembalo, bet koncertas dviem klavesinams su orkestro pritarimu", – teigia žymusis J. S. Bacho kūrybos tyrinėtojas Albertas Schweitzeris. Pirmojoje kompozicijos dalyje pavyksta pasiekti retą tembrinę įvairovę viena kitą papildančiose solistų ir orkestro partijose. Subtilios garso gradacijos daro jspūdj ir antrojoje koncerto dalyje – Andante owero Largo. Tylios, malonios jos intonacijos sukuria švelnaus liūdesio būseną. Finalas – tribalsė fuga, griežta ir puikiai techniškai meistro atlikta – ypač koncertiška ir tuo išsiskirianti iš kitų dalių. Išradingi joje ne tik solistų ir orkestro priešpastatymo epizodai, bet ir atrasti „duetiškumo“ elementai abiejų solistų atliekamose partijose.

Dvigubo koncerto c-moll (BWV 1060) šaltiniu tapo Bacho koncertas obojui ir smuikui arba dviem smuikams. Pirmoji jo dalis – Allegro – kupina dramatizmo, ryžto ir energijos. Ji grindžiama viena tema, atliekama paeiliui solistų ir orkestro. Adagio – tarytum susimąstymas, sukurtas dialogo forma. Styginių akompanimento pizzicato fone skamba imitacinis-polifoninis vienas kitam perduodančių dainingą melodįją solistų duetas. Finalo – Allegro – struktūra artima monoteminei senosios sonatos kompozicjjai. Ritminis piešinys kiek primena burė, tačiau dramatinis charakteris šokio bruožus niveliuoja.

Koncertas c-moll BWV 1062 – koncerto dviem smuikams ir orkestrui d-moll perdirbimas. Pirmoji dalis – tipiškas concerto grosso, kuriame valinga tema dramatiškai plėtojama visame procese aktyviai dalyvaujant orkestrui. Apie antrąją dalį Albertas Schweitzeris yra sakęs: „Ir kaip ryžosi Bachas skirti klavesinui, turinčiam trumpą, trūkinėjantį garsą, dviejų dainingų balsų atlikimą iš smuikų koncerto Largo dalies? Telieka tai jo sąžinei". Klavyriniame smuikų koncerto variante antrajai daliai skiriamas kiek gyvesnis tempas – Andante, tai leidžia transformuoti dainingumą į išraiškingą, tembrų turtingą deklamaciją. O galbūt (apie tai galime tik svarstyti) tokiame kompozitoriaus poelgyje jau slypėjo gerokai tobulesnio instrumento – fortepijono ateities nuojauta? Klavyrais atliekamas Andante jsimena kaip vienas iš giliausių, jautriausių bachiškosios lyrikos puslapių, retų savo subtilumu, intymumu ir jausmų betarpiškumu. Virtuozinis finalas tarytum skelbia busimuosius Ludwigo van Beethoveno koncertų fortepijonui finalus.

Koncertas klavyrui ir orkestrui f-moll BWV 1056 – taip pat smuiko koncerto (beje, prarastoj transkripcija). Dabar dažnai atliekama atvirkštinė transkripcijos versija (iš fortepijono į smuiko). Dramatinė įtampa ir išraiškos lakoniškumas (šis koncertas pats trumpiausias) nuo pirmųjų koncerto taktų prikausto klausytojo dėmesį. Pirmosios dalies pagrindinė tema grindžiama charakteringomis „aido“ sąšaukomis tarp fortepijono ir orkestro. Tai puikus dramatinio tematizmo pavyzdys. Solo partijai būdingas improvizaciškumas, padedantis išryškinti kulminacinius minties plėtotės momentus. Antroji dalis – Largo – poetiška. Bendram lyriniam koloritui talkina instrumentuotės skaidrumas: puiki melodija, apipinta figūracijų, patikėta solistui, kurį lydi tik lengvi akompanuojančių styginių akordai. Trečioji dalis – Presto – vėl grąžina dramatines būsenas. Pagrindinė tema savo intonacijomis kiek artima pirmosios dalies riturnelėms. Čia taip pat vartojamas „aido“ efektas. Tačiau finalui būdingi ir šokio bruožai – greitas motorinis trijų dalių metro judėjimas.
 

„Bacho kūriniai gali veikti klausytoją tik tuomet, kai atlikėjas vienodai ryškiai perteikia ir pagrindines minties linijas, ir detales... Bacho muzika – gotika", – teigia Albertas Schweitzeris.



The Rūta and Zbignevas Ibelhauptas piano duet was formed in 1989. Both performers graduated from the Lithuanian Music Academy.

The Ibelhauptas have received awards at several competitions, including Rūta's second and Zbignevas's first prizes at the M. K. Čiurlionis Competition in 1982, and second prize at the International Piano Duet Competition in Rome in 1991.

They have performed at concerts organised by the National Philharmonic, Composers' Union and the Music Academy. They have also participated in international competitions in Russia and Ukraine. They have played with the Lithuanian Chamber Orchestra, and in 1995 collaborated with it in recording a CD (Bach's concerto for two pianos and orchestra). Touring Switzerland, Italy and Germany, the Ibelhauptas have also been frequent guests at radio and television studios.

Their repertoire includes works for two pianos and for four hands from the Baroque to the present period as well as compositions that have rarely been performed.

In addition to giving concerts, they both teach at the Lithuanian Music Academy.

In 1997 they were awarded the National Prize.

Having founded the Lithuanian Chamber Orchestra in 1960, conductor Saulius Sondeckis then did not even dream that his orchestra would become known all over the world, performing more concerts abroad than at home. During thirty-eightyears Professor Saulius Sondeckis and his orchestra have accumulated an extensive repertoire of all epochs and styles have made lots of recordings and CDs in Lithuania and abroad.



BACH'S CLAVIER CONCERTOS

Bach's davier concertos are early examples of the genre. The Baroque musical tradition required exceptional unity of all sections of an ensemble and the solo instrument was used only to emphasise some importam parts of the themes. The obbligato accompaniment could be played on any instrument, including harpsichord, cembalo or spinet (all these Instruments in the 17th century had only one name – davier).

In 1730 Bach wrote many pieces for orchestra and very often conducted the performance of his compositions from the cembalo. One, or sometimes several, of his sons would play on nearby harpsichords. Thus he left seven concertimVn solos for one, two, three and four harpsichords (one, three, two and onerespectively). AlmostalI ofthemaretranscriptionsof violin concertos. The order and choice of movements (fast – slow – fast) that later became usual is kept to in all of them. Each movement has a continuous development of musical thought. The melodies are distinctive, with elements of folk music (siciliana, gigue, aria) and have a cheerful, even playful, atmosphere that is especially obvious in the finale.

Many musicians say that the double concerto in C (BWV 1061) is the best of the davier concertos. This is the only concerto that was conceived and written specially for daviers. „This is not an orchestrai concerto with two performing cemballos but a concert for two harpsichords to an orchestra accompaniment,“ says Aibert Schweitzer, the expert on Bach's music. In the first part the soloists and the orchestra complement each other and achieve a rare diversity of tone. Subtle gradations of sound are impressive also in the second movement – Andante overro Largo – where soft and pleasant intonations create an atmosphere of serene sadness. The finale is a strict three-voice fugue. If performed faultlessly by a maestro it is especially rich and therefore different from other movements. Not only the episodes with two contrasting parts played by the orchestra and the soloists but also the duet elements in both solo parts are very inventive.

The double concerto in C minor BWV 1060 is based on Bach's concerto for oboe and violin or two violins. Its first part, the Allegro. is full of drama, determination and energy. lt has only one theme, played in succession by the soloists and the orchestra. The Adagio is like a meditation in the form of a dialogue. The imitational-polyphonic duet with the soloists passing the melodious theme from one to another is played to the pizzicato accompaniment of the strings. The finale – an Allegro – is similar to that of the monothemic composition of the early sonata. The rhythmic pattern sounds somewhat similar to bourrėe but the dramatic character of the piece covers up the dance features.

The concerto in c minor BWV 1062 is a transcription of the concerto in D minor for two violins and orchestra. The first part is a typical concerto grosso in which a theme full of resolution is dramatically developed with the active participation of the orchestra. Aibert Schweitzer once asked: „How did Bach make up his mind to entrust two melodic voices from the Largo to the harpsichord, an instrument which has a short, choppy sound? Let's leave it on his conscience.“ The second movement of the davier version of the violin concerto has a slightly faster tempo – Andante – and therefore it is possible to transform the melody into a tonai dedamation. Or maybe the composer did this as a foreboding of a much more sophisticated instrument in the future – the piano. We can only guess. The Andante played on daviers becomes one of his deepest and most impassioned pieces and it is hard to find something equally intimate and spontaneous. In the masterly finale it is already possible to hear intonations of the finale of Beethoven's piano concertos.

The concerto in F minor for davier and orchestra (BWV 1056) is also a transcription of a violin concerto (that, by the way, has been lost). Now very often the reverse transcription is performed (from piano to violin). Emotive tension and epigrammatic expression (this is the shortest concerto) attracts attention from the very first bars. The main theme of the first part is based on a characteristic „echo“ – a dialogue between the piano and the orchestra. This is a perfect example of dramatic monothematism. The improvisational qualities of the solo part emphasise the high points of the development. The second part – Largo – is poetic. The darity of instrumentation accentuates the general lyrical colouring of the piece – a brilliant melody is entrusted to the soloist who is accompanied by light chords on the strings. The third part – Presto – is a return to the world of dramatic passions. The main theme and its intonations are somewhat similar to the ritornello of the first part. The „echo“ effect is also used here. However, the finale also has some dance features: fast movement and a three- part metre.

„Bach's composition can have an effect on the listener only if the performer conveys both the main theme and details equally suggestively... Bach's music is Gothic,“ Albert Schweitzer says.

2019 Rugsėjis
P A T K Pn Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
Perkamiausios prekės
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €