Šioje kompaktinėje plokštelėje surinkta net keturių dešimtmečių lietuviškos Johanno Strausso šedevrų interpretacijos antologija. Teoriškai kiek baugu buvo prisiliesti prie Vienos orkestrų nuosavybės. Bet pasiklausius pavyko išgirsti ir žavių lietuviškos versijos ypatybių. Tikimės, jog ši plokštelė papuoš ir melomanų - kolekcininkų archyvus. Elena Čiudakova ir Aldona Mikšytė, dar tik studijas baigęs Sergejus Larinas ir Jolanta Čiurilaitė, pirmą kartą po svaiginančios sėkmės Europoje į Lietuvą grįžusi Violeta Urmanavičiūtė ir Virgilijus Noreika. Ne ką mažiau įdomus ir dirigentų bei orkestrų pristatymas: Juozas Indra su Kauno muzikinio teatro orkestru, Algis Žiūraitis - su Didžiojo teatro, Gintaras Rinkevičius - su Valstybiniu simfoniniu, Aloyzas Končius - su Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru, Romas Balčiūnas - su “Trimitu” ir daugiausia Strausso valsų ir polkų įgrojęs (bent jau LRT įrašų fonduose) Juozas Domarkas su Nacionaliniu simfoniniu orkestru. O kur dar nuostabiai žavus epizodas - skrabalais Regimanto Šilinsko atliekama polka „Trik trak“.

Johannas Straussas. Vienos pokylis

Turinys

1.Valsas “Žydrasis Dunojus”. LNSO diriguoja Juozas Domarkas. Įrašyta 1995.12.31. - 09’40’’
2.Valsas “Vienos miško pasaka”. Atlieka Elena Čiudakova. LRTV lengvosios muzikos orkestrui diriguoja Aloyzas Končius. Įrašyta 1967 m. - 05’55’’
3.Safi ir Barinkajaus duetas (iš operetės “Čigonų baronas”). Atlieka Jolanta Čiurilaitė ir Sergejus Larinas. LNSO diriguoja Juozas Domarkas. Įrašyta 1985.12.29. - 04’23’’
4.Operetės “Šikšnosparnis” uvertiūra. DT diriguoja Algis Žiūraitis. Įrašyta 1983 m. - 07’19’’
5.Valsas “Rožės iš pietų”. LNSO diriguoja Juozas Domarkas. Įrašyta 1996 m. - 09’34’’
6. Polka “Trik trak”. Atlieka Regimantas Šilinskas (skrabalai) ir LMA mušamųjų ansamblis. Įrašyta 1999 m. - 02’37’’
7. Radeckio maršas. Atlieka “Trimitas”. Diriguoja Romas Balčiūnas. Įrašyta 1997 m. - 2’28’’
8.Adelės kupletai (iš operetės “Šikšnosparnis”). Atlieka Aldona Mikšytė. KMTO diriguoja Juozas Indra. Įrašyta 1964 m. - 02’49’’
9.Polka “Ana”. TVR lengvosios muzikos orkestrui diriguoja Aloyzas Končius. Įrašyta 1983 m. - 02’06’’
10.Barinkajaus kupletai (iš operetės “Čigonų baronas”). Atlieka Virgilijus Noreika. Groja ir dainuoja LNSO, diriguoja Juozas Domarkas. Įrašyta 1997.12.31. - 03’23’’
11.Rozalindos čardašas (iš operetės “Šikšnosparnis”). Atlieka Violeta Urmanavičiūtė. LVSO diriguoja Gintaras Rinkevičius. Įrašyta 1995 m. - 04’27’’
12. Valsas “Vienos kraujas”. LNSO diriguoja Juozas Domarkas. Įrašyta 1985 m. - 08’31’’
13.Polka “Medžioklėje”. LNSO diriguoja Juozas Domarkas. Įrašyta 1986 m. - 02’47’’
14. Valsas “Pavasario balsai”. LNSO diriguoja Juozas Domarkas. Įrašyta 1995.12.31. - 06’02’’

TT: 72’51’’

Sukasi poros, žėri šimtai šviestuvų, šaunus kapelmeisteris virtuoziškai valdo orkestrą, vienas kitą keičia valsas, kadrilis, galopas, vėl valsas… Žinoma, tai – Viena. Vienos pokylis. Prašmatnu, linksma, gražu. O gal – tuštybių tuštybė?

Vienos pokylis susijęs su… turkais ir kava! 1683 m. išvadavus Vieną iš turkų, lenkų tautybės kapitonui Kolšickiui atiteko nepaprastas trofėjus: 300 maišų kavos pupelių. Kapitonas žinojo, kad turkai su malonumu iš mažų puodelių gardžiauja stiprų, kartų gėrimą. Tad, išsinuomojęs pusrūsį, jis pastatė mažus staliukus, patiesė kilimus. Taip Vienoje gimė pirmoji Europos kavinė. Ją lankyti netrukus tapo madinga. Ir, žinoma, joje atsirado muzikantų. Koks poilsis be muzikos! Čia skambėjo ir šokių muzika: čekų polka, vengrų čardašas ir ypač vieniečių pamėgtas lendleris – trijų dalių metro liaudies apeiginis piršlybų šokis iš pietvakarinių Vokietijos ir Austrijos rajonų. Būtent jis ilgainiui įėjo į istoriją valso vardu.

Labai greitai kavinės valsui tapo per ankštos. Ir štai XIX a. pradžioje Vienoje buvo atidarytos pirmosios šokių bei prabangios puotų salės. Buržuazija troško erdvės ir prabangos bei malonumų.

Valsas… Būtent jis yra vienintelis šokis, pagrįstas lygiu, lengvu, sklandžiu sukimusi. Tačiau sukimusi ne vietoje, o judant pirmyn (ir atgal). Tai ir sukuria tobulas valso formos proporcijas, elegantišką atlikimo manierą, vyksmo grožį. Nėra kito tokiu principu pagrįsto šokio.

„Valsų karalius“ Johannas Straussas gimė 1825 m. spalio 25. Tėvas svajojo matyti jį komersantu, tačiau sūnus slapta mokėsi griežti smuiku pas tėvo orkestro koncertmeisterį ir jau šešerių sukūrė pirmąjį valsą pavadinęs jį „Pirmoji mintis“. 1844 m. jis subūrė orkestrą ir debiutavo kaip kapelmeisteris ir kompozitorius. Tikrosios šlovės rytas Johannui-sūnui išaušo 1849 m. – mirus tėvui, jis tuoj pat „tituluojamas“ „Valsų karaliumi“. 

• CD kompaktinės plokštelės