Vincas Kudirka – poetas, kompozitorius, svajotojas

PASTABA: Programos kaina sutartinė

Programa dalyvauja KULTŪROS PASO projekte
Renginys 
https://kulturospasas.emokykla.lt/renginiai/renginys/4445

SUKAKTYS:
2019 m. sukanka 155 metai nuo lietuviškos spaudos uždraudimo ir 115 metų nuo atgavimo (spaudos draudimas 1864-1904).
2019 m. laikraščiui ,,Varpas“ – 130 m.
2020 m. Lietuvos himnui – 100 m.

„Žmogus gali aiškiausią ir artimiausią dalyką – patį save padovanoti labiausiai abejotinam – pačiai Nežinomybei, kurioje jis sukuria savo vietą. Ir tai jau yra žmogaus misterija“ – rašo V. Kavolis savo knygoje „Žmogaus genezė“ apie Vincą Kudirką. Toje pačioje ateities Nežinomybėje Kudirka tikėjo esant laisvos, nepriklausomos Lietuvos vietą ir visomis jėgomis žadino lietuvių tautinę savimonę, grindė realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui.

Programoje Pašauktasis. Dedikacija Vincui Kudirkai pristatoma V. Kudirkos kūryba bei veikla, kuri darė įtaką ne tik meno raidai, bet ir žmonių apsisprendimams. Literatūra, muzikos kūryba, kamerinis muzikavimas draugijoje buvo jo sielos atgaiva ir bendravimo džiaugsmas.

1871–1877 metais, besimokydamas Marijampolėje, V. Kudirka gimnazijos simfoniniame orkestre grojo pirmu smuiku, dainavo chore. Jis pirmasis Sūduvoje (tuomet – Suvalkijoje) XIX a. pabaigoje pradėjo organizuoti instrumentinius ansamblius, įtraukdamas į juos savo draugus ir pažįstamus, pats sėsdavo draugėn su smuiku ar violončele.

Puikiai valdydamas styginius instrumentus, keletą pučiamųjų, skambindamas kanklėmis, fortepijonu, V. Kudirka su jam būdingu užsidegimu ėmėsi dar vienos muzikos srities – kompozicijos. Jis sukūrė daugiau nedidelių pjesių fortepijonui, smuikui ir kitiems instrumentams, tačiau išliko tik 6 fortepijoniniai, du smuikui solo su fortepijonu ir vienas chorinės muzikos kūrinys – Tautinė giesmė. (1898), kuriai buvo lemta tapti Lietuvos valstybės himnu, kurio 100-ąsias metines minėsime 2020 metais.

Programoje skamba ir kompozitoriaus Č. Sasnausko sukurta daina pagal V. Kudirkos eilėraštį "Karvelėli".

Literatūrinis scenarijus sukurtas remiantis literatūriniu palikimu: poezija, proza, satyra, publicistika, amžininkų prisiminimais, laiškais, autobiografinėmis žiniomis, literatūrologų ir istorikų (A. Zalatorius, V. Kavolis, M. Šidlauskas) knygomis. Atskleidžiamas šiuolaikiškas, gyvybingas, aktualus V. Kudirkos portretas, keliaujama rašytojo kūrybos ir gyvenimo keliu. Programa išspręsta, atliepiant XIX a. madingam ir V. Kudirkos mėgstamam literatūriniam – muzikiniam salonui. Dialogiškas pasakojimas suteikia žiūrovams ne tik daug pakilių minčių, jausmų, emocijų, bet yra ir paveikus, žadinantis kiekviename kūrybines galias, suteikiantis pasitikėjimą savo jėgomis, duodantis viltį, auginantis meilę artimui ir Tėvynei, LIETUVĮ LIETUVYJE ŽADINANTIS...

Susitikimus vainikuos kompaktinių plokštelių, skirtų V. Kudirkos atminimui ir svarbioms Lietuvos valstybės datoms paminėti dovanos mokyklų bibliotekoms, archyvams.

Scenarijaus ir sumanymo autorė Virginija Kochanskytė.
V. Kudirkos kūrinius fortepijonui atlieka Inga Maknavičienė.

Virginija Kochanskytė – LMS narė, aktorė, režisierė, garsiausių šalies režisierių spektakliuose sukūrusi įsimintinų vaidmenų, pagal sutartis vaidina valstybiniame Klaipėdos dramos teatre ir Vilniaus mažajame dramos teatre, pelniusi apdovanojimus už vaidmenis, poetinio žodžio sklaidą, kamerinius spektaklius, visuomeninę veiklą.

V. Kochanskytė yra inicijavusi, režisavusi ir drauge su kitų sričių menininkais įgyvendinusi daugybę projektų, kuriuos žiūrovai mato tiek prestižiniuose šalies meno renginiuose, tiek ir atokiausių Lietuvos miestelių kultūros namų, bibliotekų, muziejų, mokyklų salėse, sakralinėse erdvėse. Siekdama stiprinti lietuvybę su savo programomis V. Kochanskytė ne kartą yra gastroliavusi JAV, Kanadoje, Čekijoje, Estijoje, Rusijoje. Menininkė, nuolat stebina gerbėjus ne tik ekspresijos sklidina tekstų interpretacija, bet ir jos kuriamų projektų intelektualumu, muzikos ir žodžio derme, teatrine žaisme.
Daugiau informacijos >>>

Pianistė Inga Maknavičienė – LMS narė, tarptautinių konkursų laureatė, Klaipėdos universiteto docentė, ekspertė, tarptautinių konkursų vertinimo komisijų narė, tarptautinių festivalių ir konkursų organizatorė, dalyvė... 2003 m. ir 2006 m. už veiklą meno ir menotyros srityse doc. Inga Maknavičienė apdovanota Klaipėdos universiteto menininko ir KLASCO premijomis ir kt.

Baigusi 1994 m. LMTA asistentūrą-stažuotę prof. K. Grybausko fortepijono klasėje, keletą kartų buvo išvykusi tobulintis į Šveicariją. Kaip solistė, fortepijoninis duetas su prof. K. Grybausku, trio, kvartetas (taip pat su kt. Lietuvos ir užsienio pianistais) koncertavo Šveicarijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rusijoje, EPTA konferencijose Čekijoje (Praha, 1993), Belgijoje (Namur, 1995), Austrijoje (2003), Norvegijoje (2014), per 70-yje tarptautinių festivalių. Iš viso kaip pianistė solistė ir su kitais pripažintais menininkais (aktoriais, instrumentalistais, dainininkais, istorikais, literatais...) yra surengusi daugiau nei 900 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Daugiau nei 20 kūrinių fortepijonui arba 2-3 fortepijonams (I partija) yra atlikusi su Lietuvos kameriniais orkestrais bei Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru, diriguojant Lietuvos ir užsienio dirigentams – prof. S. Sondeckiui, G. Mais (Vokietija), S. Domarkui, R. Šervenikui, T. Ambrozaičiui, A. J. Lukoševičiui ir kt. Lietuvos televizijos ir radijo fonduose saugomi pianistės atliekami Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrinių įrašai (1991–2019), kompaktinės plokštelės (8).

Daugiau informacijos >>>

,,Man, kaip kūrėjai, auditorija yra svarbi, nes garsiai tariamo žodžio prasmės visada veriasi čia ir dabar. Ir veriasi taip, kaip skaitant vienumoje niekad neatsivertų. Balsas turi sukurti ne tik eilėraščio, bet ir vakaro atmosferą, kaip kokią vientisą melodiją, o joje svarbus ne tik balso tonas, bet ir pauzė, tyla, įsiklausymas į žodžius, kuriuos tik ką pasakei, kuriuos kas nors išgirdo. Tai ir yra poezijos skaitymo menas, kuriamas žmonių akivaizdoje ir daug nuo jų priklausomas. Galima svarstyti, ar pateikiama kūrinių interpretacija, kuri atrodo svarbi ir įdomi tau, tokia pat pasirodys ir klausytojams. Tačiau esu ne kartą įsitikinusi: kai kalbi apie tai, kas iš tiesų tau rūpi, būni išgirsta ir suprasta, nes provokuoji esminę pokalbio situaciją. Intensyviame poezijos aktoriaus ir jos klausytojų dialoge iškyla iki tol nepastebėtos kūrinių prasmės. Taip man atsitiko rengiant jubiliejinę Vinco Kudirkos programą. Ilgai negalėjau perprasti šio autoriaus, suvokti dabar įmanomo jo literatūrinės kūrybos bei visuomeninių idėjų gyvybingumo. Buvau jau bepasiduodanti, tačiau sugalvojau paskaityti Kudirkos - absoliutaus idealisto - tekstus mokyklose jauniems žmonėms. Ir būtent po šio susitikimo išgirdau Kudirkos balsą - silpną ir vienišą, švelnų ir aistringą, vitališką ir galingą. Jam kūryba buvo būdas materializuoti gyvenimo patirtį - suteikti formą savo dvasiai, jausmams, mintims.“

Virginja Kochanskytė

MUZIKOS PASLAPTYS II

150.00 €

• Koncertai