Bendraukime
 

Paulina Nalivaikaitė. Kilmingųjų Orfėjo stygų burtai

Paulina Nalivaikaitė.  Kilmingųjų Orfėjo stygų burtai 2015-09-23

Šių metų “Banchetto musicale” festivalio paantraštė – “Orfėjas ir mitologija”, kas koncertuose leido tikėtis kūrinių mitologine tematika, lyg ir pabrėžiant Orfėjo liniją. Tiesiogiai su Orfėju buvo susijęs vos vienas koncertas (Claudio Monteverdi opera “Orfėjas”), o kiti koncertai, sakykime, su šiuo graikų dainiumi teturėjo bendrumo abstrakčiame lygmenyje (simbolizmas Orfėjo atliekamos muzikos kaip raminančios ar net stebukladarės). Paskutinis festivalio koncertas, pavadintas “Kilmingosios Orfėjo stygos”, kvietė pasigėrėti Renesanso epochos anglų kompozitorių kūriniais, o kodėl koncerto pavadinimas susietas su garsiuoju graikų dainiumi, liko ne visai aišku, nes kompozicijos buvo susijusios su mitologija apskritai, o ne su Orfėju – nebent vėlgi tai muzikos magiją įkūnijantis simbolis, nors tokiu atveju šitaip turėtume teisę vadinti kone kiekvieną koncertą.

“Banchetto musicale” vainikavęs vakaras buvo trijų narių ansamblio dovanota šventė – tai tarptautinės sudėties, skirtingų tautybių atlikėjų kolektyvas: tenoras iš Didžiosios Britanijos Thomas Hobbs, violos da gamba atlikėja iš Austrijos Romina Lischka ir liutnininkė iš Belgijos Sofie Vanden Eynde. Pastarosios muzikantės, be kitų aukštojo mokslo institucijų, yra studijavusios ir Schola Cantorum muzikos akademijoje Bazelyje, skirtoje specialiai senosios muzikos ir istorinio atlikimo studijoms.

Anglų muzika jau ir šiaip neturi tvirtesnių pozicijų koncertų repertuaruose, ne išimtis yra ir senoji muzika – ir Renesanso laikų kompozicijos, ir, juo labiau, baroko (pastaruoju atveju aiškiai dominuoja italų, prancūzų, vokiečių muzika). Todėl ansamblio pasirinkimas pristatyti anglų vėlyvojo Renesanso muzikinės kūrybos puslapius neabejotinai yra sveikintinas vien jau edukaciniu, akiračio praplėtimo požiūriu. Kaip ir, žinoma, visas “Banchetto musicale” festivalis – prasminga iniciatyva, džiuginanti smalsius muzikos mėgėjus ir profesionalus, nors porai savaičių teikianti alternatyvą vyraujančiam koncertiniam repertuarui.

Aptariamąjį vakarą girdėjome ir vokalinius kūrinius su instrumentiniu pritarimu, ir tik instrumentinius (šie dažniau buvo skirti liutniai). Skambėjo vėlyvojo anglų Renesanso kompozitorių – o kartu ir muzikantų, dažniausiai – liutnininkų ar violininkų – Francis Pilkingtono, Johno Danyelo, Tobias Hume‘o, Williamo Corkine‘o, Johno Dowlando ir Alfonso Ferrabosco jaunesniojo miniatiūros – dainos ir instrumentinės pjesės (šokiai, fantazijos). Koncerto programa buvo sudaryta iš atskirų “blokų” (viso 6) – po keletą sugrupuotų kūrinių; šias grupes atlikėjai suvokė kaip vientisą ciklą (apie tai bylojo ir jų prašymas tarp atskirų bloko kūrinių neploti). Manyčiau, tai liudija kolektyvo narių sąmoningumą sudarant programą, ko kartais koncertuose išties pritrūksta, kai gretinami ar tiesiog “sumetami į krūvą” nežinia kokį ryšį turintys kūriniai (ypač jei tai – smulkūs žanrai). Kiekvienas koncerto metu nuskambėjęs kūrinių blokas - tai naratyviškai ar idėjiškai vieninga trumputė balsu ar instrumentu įgarsinta istorija. Atlikėjams programą pavyko sudėlioti tematiškai ir muzikine prasme logiškai.

Atliepiant mitologinę tematiką, apie atlikimą būtų galima tarti, jog muzikantai pasistengė klausytojus jei ne pabuvoti, tai bent priartėti prie Arkadijos idiliškosios būties. Nė nemėginsiu slėpti susižavėjimo tenoru T. Hobbsu, kurio lygus, aksomiškai švelnus tembras puikiai tiko atliktai kamerinei programai. Kartu su juo – subtilumo, lanksčios dinamikos, sklandžios frazuotės ir glotnios garso tėkmės derinys, kuris kiekvieną dainininko atliktą kūrinį pripildė estetiškai ir meniškai paveikių potyrių – tokių, kurie verčia gėrėtis kiekvienu garsu ir sukelia slaptą viltį, kad kūrinys dar ilgai nesibaigs. Be abejo, negalima nepaminėti ir T. Hobbsą papildžiusių muzikančių R. Lischkos ir S. V. Eynde – pastaroji taip pat turėjo nemažai solo epizodų, kuriuose kai kur demonstravo savo techniką, o kai kur artistiškai pateikė lyrišką ir dainingą liutnią, tačiau nestokodama iš tauraus muzikavimo kylančio kilnaus išdidumo.  

Paskutinis „Banchetto musicale“ koncertas iš tiesų buvo tarytum muzikinė puota – nors ir negausi svečių, ryškiai kamerinė skambėjusios muzikos pobūdžiu, tačiau nekasdienių patirčių ir atradimų šventė.

2019 Spalis
P A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
Perkamiausios prekės
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €