Bendraukime
 

„Moniuška. Kompendiumas“ – muzikinis kompozitoriaus palikimas ir jo tyrimo problemos

„Moniuška. Kompendiumas“ – muzikinis kompozitoriaus palikimas ir jo tyrimo problemos 2019-06-10

Prof. Ryszard Daniel Golianek, muzikologas, Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto ir Lodzės Gražinos ir Kęstučio Bacevičių muzikos akademijos profesorius

***

2019-uosius Lenkijos Senatas yra paskelbęs Stanislavo Moniuškos metais, tad kompozitoriaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti skirta daug meno ir mokslo renginių. Palaikydama šią idėją Lenkų muzikos leidykla (Polskie Wydawnictwo Muzyczne) nusprendė išleisti knygą „Moniuška. Kompendiumas“ („Moniuszko. Kompendium“), skirtą kompozitoriaus gyvenimui ir darbams apžvelgti. Tai įvairių autorių 16 tekstų rinkinys, apimantis šiuos aspektus: 1) kompozitoriaus biografiją; 2) jo operinę kūrybą; 3) kitų žanrų muziką; 4) šiandieną ir reikšmę. Šiame pranešime pristatomi knygos tikslai, apimtis ir rezultatai.

Lenkijos muzikos bendruomenė, pasitikdama 200-ąsias Moniuškos gimimo metines, ėmėsi meninės ir mokslinės veiklos, susijusios su šio kompozitoriaus gyvenimu ir kūryba, kuri ypač svarbi lenkų tautinei muzikai. Specialiai sukurtame interneto portale www.moniuszko200.pl galima rasti informaciją apie visus koncertus, spektaklius, susitikimus, kitus Moniuškos metų renginius. Viena iš veiklų yra minėta Lenkų muzikos leidyklos iniciatyva parengti ir išleisti straipsnių rinktinę apie kompozitoriaus gyvenimą ir darbą, kurioje būtų išsamiai pateiktos dabartinės žinios ta tema.

Mintis išleisti kolektyvinį darbą „Moniuška. Kompendiumas“ jau įgyvendinama – leidinys šiuo metu ruošiamas spaudai. Bendradarbiauti buvo pakviesta 16 muzikologų, muzikos teoretikų, muzikų ir teatrologų, mokslinis redaktorius – Ryszardas Danielis Golianekas. Tikimasi, kad knyga 2019 metų viduryje bus išleista lenkų, o kitais metais – ir anglų kalba.

Rengiant leidinį siekta atsižvelgti į naujausias žinias, remtis šaltiniais ir patikimais tyrimais. Stengėmės mokslinį stilių derinti su patraukliu ir įtaigiu literatūriniu požiūriu, kad darbas būtų prieinamas ir suinteresuotiems muzikos mėgėjams, moksleiviams, studentams, klausytojams. Dėl šios priežasties buvo atsisakyta svarstymų, susijusių su metodika, šaltinių ir redakcinėmis detalėmis bei išsamiu tyrimų aprašymu.

„Kompendiumą“ sudaro 16 tekstų, įvadas, bibliografija, asmenų ir darbų rodyklė, jame taip pat yra daug natų pavyzdžių ir iliustracijų. Išsamus leidinys suskirstytas į keturias dalis, skirtas: 1) kompozitoriaus biografijai, 2) operinei kūrybai, 3) kitiems žanrams ir tendencijoms ir 4) jo muzikos suvokimui šiandien. Atrodo, kad pavyko aptarti visus esminius aspektus, susijusius su Moniuškos asmeniu ir veikla, bei pateikti jų analizę ir interpretaciją, todėl galima tikėtis, kad „Kompendiumas“ taps žinių apie lenkų kompozitorių visuma, jame skaitytojas galės rasti atsakymus į visus jį dominančius klausimus.

Daugiausia Moniuškos biografijos duomenų per pirmuosius du dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo surinko Witoldas Rudzińskiˊs, jis atliko intensyvius šios srities tyrimus ir paskelbė nemažai darbų apie kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą. „Kompendiumas“ aiškiai rodo, kad Rudzińskiˊo knygos tebėra pagrindinis atskaitos taškas, o tai patvirtina tiek šio autoriaus išvadų svarbą, tiek ir tai, kad Moniuškos tyrimai apleisti. Keletą dešimtmečių po Rudzińskio darbų paskelbimo naujų tyrimų nepasirodė, nors jie būtų buvę reikalingi bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, Rudzińskiˊs neturėjo galimybių susipažinti su įvairia medžiaga, sukaupta buvusios Sovietų Sąjungos archyvuose, t. y. Rusijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje. Antra, Rudzińskiˊo kūriniai buvo sukurti socialistiniame ideologiniame ir socialiniame kontekste, kuriame vertybines interpretacijas lemdavo nacionalinis ir politinis aspektai bei cenzūruojami faktai. Atrodo, kad nuodugni XIX amžiaus spaudos medžiagos tiek lenkų, tiek užsienio (daugiausia rusų) kalbomis analizė yra vienintelis būdas patikrinti įvairius kompozitoriaus biografijos iškraipymus, supaprastinimus ir paplitusius stereotipus.

Moniuškos operiniai darbai yra kūrybinių pasiekimų sritis, nulėmusi jo vietą lenkų muzikos ir kultūros istorijoje. Dėl pusantro amžiaus Moniuškai priklausančio garbingo lenkų operos tėvo vardo būtina gilesnė šios jo darbo srities analizė, atsižvelgiant ir į muzikologinius, ir į libretologinius, teatrinius bei atlikimo aspektus. Ši Moniuškos kūrybos mokslinių tyrimų sritis plėtojama labiausiai, prie to ypač prisideda Muzikinio teatro tyrimų centras (Centrum Badań nad Teatrem Muzycznym), veikiantis Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. Beje, šis centras bendradarbiauja su tyrėjais iš visos Lenkijos.

Tačiau tam, kad būtų galima atlikti visapusišką Moniuškos operų estetikos ir stilistikos analizę, vis dar trūksta šaltinių. Mat neįmanoma pasakyti, kiek šie veikalai, parengti kitų žmonių, atitinka kompozitoriaus idėjas, o kiek jie yra redaktorių įsikišimo rezultatas. Pats Moniuška taip pat dažnai darydavo pakeitimus ir redaguodavo ne tiek dėl estetinių priežasčių, kiek dėl būtinybės partitūrą pritaikyti konkretiems atlikėjams. Kai kurių arijų tonacijos ar instrumentų keitimas neleidžia giliau interpretuoti šių kūrinių tonacijos simbolikos ar garsų charakteristikos aspektais.

Kiti kūrybos žanrai ir tendencijos „Kompendiume“ apibūdinti tekstuose, skirtuose operetėms ir vodeviliams, baleto ir teatro muzikai, choriniams kūriniams, oratorinėms kantatoms, religinėms kompozicijoms, dainoms ir instrumentiniams darbams. Per pastarąjį pusę amžiaus lenkų muzikologinėje literatūroje pasirodė daugiausia darbų, kuriuose Moniuškos repertuaro temos nagrinėjamos gana siaurais aspektais ir tik retsykiais pasitaikydavo rimtesnių veikalų, pavyzdžiui, Sviatlenos Niemahaj ir Grzegorzo Zieziulos novatoriški tyrimai apie operetes, Mieczysławo Tomaszewskio dainų interpretacijos ar Stanisławo Dąbeko analitinė Aušros vartų litanijų studija. Kalbant apie šią repertuaro dalį, daugiausia operetes bei vodevilius, sunku tikėtis atradimų, kurie papildytų esamą labai trūktiną šaltinių rinkinį, todėl pastaruoju metu bandymai į sceną grąžinti šį repertuarą išplėtojant partijas orkestrui tikriausiai yra vienintelis būdas jį išgelbėti nuo visiškos užmaršties.

Šiandiena ir reikšmė yra ketvirtosios knygos dalies problematikos sritis. Joje aptariama Moniuškos fonografija (muzikos įrašai), taip pat pateikiama kompozitoriaus kūrinių kritikos analizė ir kalbama apie jo vietą muzikos kultūros istorijoje bei kūrybos reikšmę. Iš šių tekstų matyti kompozitoriaus paveikslas, kuris, atrodo, siejamas vien su Lenkija ir yra stipriai ribojamas ideologiškai bei politiškai. Agnieszka Topolska, dviejų knygų, skirtų Moniuškos įvaizdžiui kultūroje ir visuomenėje, autorė, nagrinėjo „Baisiojo dvaro“ (lenk. Straszny dwór) kūrėjo kaip tautos žynio mito formavimosi procesą; dėl šio mito neįmanoma kritiškai diskutuoti apie Moniuškos kūrinio meninę vertę. Taigi būsimų mokslininkų ir populiarintojų kartų laukia užduotis iš naujo įvertinti kompozitoriaus kūrybą, taip pat atskirti ją nuo ideologinių kontekstų, kurie pusantro šimto metų dažniausiai lėmė rašymo apie šį kūrėją būdą ir sudarė jo vertinimo pagrindą.

Tačiau pagrindinė problema ta, kad šiandien koncertuose skamba mažai Moniuškos kūrinių. Ji kyla dėl to, kad kompozitoriaus stilius neidiomatiškas, palyginti įprastas, taip pat dėl socialinių bei kultūrinių pokyčių, įvykusių XX ir XXI a. Užtenka pasakyti, kad, pavyzdžiui, Moniuškos idėja išleisti „Namų dainyną“ galvojant apie muzikavimą namuose šiandien jau yra labai pasenusi dėl naujųjų medijų, tarptautinio repertuaro pasiekiamumo ir masinės kultūros.

Jubiliejaus proga parengtas veikalas „Moniuška. Kompendiumas“ pateikia ne tik žinių apie kompozitorių spektrą, bet ir atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų spragas bei apibrėžia būsimų tyrimų ratą. Teigiamas šio projekto aspektas – Moniuškos kūrybos problemų susisteminimas, mintis konsoliduoti tyrinėtojų, besidominčių šiais klausimais, veiklą, taip pat noras populiarinti Moniušką kaip asmenį ir jo darbus ateinančių kartų publikai. Galbūt praėjus dviem ar trims dešimtmečiams bus galima parašyti patikimesnį „Kompendiumą“, kuris visais aspektais bus grindžiamas sistemiška šaltinių dokumentacija. Tačiau kol tai įvyks, pristatytasis leidinys neabejotinai taps atskaitos tašku visai Moniuškos tyrinėtojų veiklai, suteiks gausių žinių XIX amžiaus muzikos mėgėjams ir visiems, kurie domisi šia tema.

2019 Biržėlis
P A T K Pn Š S
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Perkamiausios prekės
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €