Bendraukime
 

Sėkmės bruožai arba Kaune, bet Lietuvoje

Sėkmės bruožai  arba  Kaune, bet Lietuvoje 2016-01-05

Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorės Sabinos Martinaitytės ir koncertmeisterės, docentės Audronės Eitmanavičiūtės pedagoginės veiklos 25-metis pažymėtas dideliu ir įspūdingu koncertu spalio 17 dieną Kauno filharmonijos salėje. Gausi ir neabejinga muzikinio jaunuolyno likimams publika išgirdo turtingą žanrais ir kūriniais koncertą, kuriame kartu dainavo ir profesorė, ir jos vedamų įvairių kursų studentai, absolventai, magistrantai,. Man teko garbė koncerto eigą moderuoti, tad dar kartą įsitikinau – turime unikalią lietuvišką vokalinės mokyklos atmainą, kuri pasižymi keliais bruožais, vertais atskiro aptarimo.

Prof. Sabina Martinaitytė ir koncertmeisterė Audronė Eitmanavičiūtė per tuos 25 pedagoginio darbo sezonus suformavo vokalistų ugdymo metodiką, leidžiančią bemaž neklystamai formuoti jaunuosius dainininkus šiuolaikine teatro ir koncertinės veiklos dvasia. Kaip to siekiama? Visų pirmiausia – atranka, kuri remiasi ne vien nuojautomis, bet ir didžiule praktine abiejų dėstytojų patirtimi. Mažame balse jos girdi galingą, ateityje prasiskleisiantį bosą, gi kitame tas mažas balsas tikėtina taps puikiu kamerinio dainininko darbų pamatu. Kitas svarbus ugdymo elementas – neatsiejama būtinybė šalia studijų klasėje aktyvi koncertinė ir konkursinė veikla. Šie nemažai organizacinio darbo reikalaujantys studijų elementai tapo neatskiriama viso proceso dalimi. Studentai nuolatos koncertuoja, žinoma, įvertinant to momento galimybes. Konkursai tampa stipriomis treniruotėmis, padedančiomis įveikti stresus, sėkmės svaigulį ir nesėkmių kartelį. Ši praktika pasiteisina su kaupu – jubiliejiniame koncerte neteko regėti, kad kas iš studentų jaustų scenos baimę ar nežinotų po sudainuotos arijos kur išėjimas iš scenos. Trečiasis itin brangintinas prof. Sabinos Martinaitytės vokalinės mokyklos bruožas – neužsiciklinimas. Jei matosi (ar girdisi), kad studentui gali geriau sektis su aukštesniam balsui tinkamu repertuaru, nei manyta pradžioje, tai ir daroma. Jei medžiaga gera, bandoma eiti įvairiais keliais sekant, ar tuose keliuose studentas gerai jaučiasi, ar jam patogu duotame diapazone, ar jam siūlomų kūrinių stilistika dera su jo tuometėmis galimybėmis. Štai ir ketvirtas svarbus bruožas – tinkamai parenkamas repertuaras. Šiais laikais tai didžiausia ir daugybei puikių pedagogų sunkiai įveikiama sritis. Mano giliu įsitikinimu, šiuolaikinėje muzikos ugdymo filosofijoje neturėtų būti vietos kažkokiems muziejiniams įsitikinimas, kad yra „patogus“ ir „nevokalinis“ repertuaras. Nežinau nei vieno kompozitoriaus, kuris vokalistams specialiai rašytų taip, kad būtų neįmanoma sudainuoti. Gal tuo metu ir šokiruoja, stebina, neberandama techninių ar dar kokių priemonių to nežinomo kūrinio atlikimui, tačiau jei prisiminsime muziko istoriją, tai ir G.Verdi ar G.Puccini muzika kažkiek skiriasi nuo J.Ph.Rameau ar F.Hendelio operų. Tad kiekviena nauja vokalistų generacija turi atrasti viską, kas buvo iki dabar, ir tai, kas gimsta dabar – lygiai su tokia pačia pagarba, kaip ir rodoma tiems, kuriuos ką tik paminėjau. Taigi – penktasis bruožas – pagarba šiuolaikinei muzikai. O su tuo – ir stilistikos įvairovė. Ar blogai, jei šiuolaikinis vokalistas įvaldo plačias interpretavimo technikas, sugeba dainuoti operų, operečių, miuziklų arijas, siekia suvokti oratorinio ir kamerinio dainavimo skirtumus, išmoksta stilingai dainuoti tiek liaudies dainą, tiek ir saikingo džiazo kompoziciją. Tiesa, yra ir tokia nuomonė, kad kuo siauresnė kvalifikacija, tuo didesni tuose baruose pasiekimai. Gal ir taip. Sutinku, kad barokinės muzikos atlikėjams, jei jie siekia pasaulinių standartų, reikia užmiršti R.Wagnerio arP. Čaikovskio arijas. Tačiau visi geriausi baroko ar to paties R.Wagnerio operų atlikėjai puikiai dainuoja ir kitų stilių muziką, nes kuo platesnis profesinis akiratis, tuo smagiau siekti puikių rezultatų ir vienoje kurioje, dominuojančioje srityje. Taigi, paminėsiu ir šeštąjį bruožą – intelektualumas. Nebepriminsiu čia tų pašiepiančių juokelių, kuo mąsto balerinos ir iki kiek gali suskaičiuoti dainininkai. Tuomet galėtume juoktis ir iš altistų, kurie , paklausti, ką veikia medyje, atsako, kad „groja iš lapo“... Apie mus, kompozitorius irgi yra nemažai juokų – štai eina „nepradėtų simfonijų autorius“ arba „jo kūriniai puikūs tuo, kad trumpi“ ir pan. Šiuolaikinio muzikanto akiratis, domėjimosi pasauliu laipsnis, socialinio angažuotumo ir misijos suvokimas – tai tik dalis tų rūpesčių, kurie gula ant visų mūsų pečių ir didina mūsų veiklų atsakomybę. Ne vien dainuoti ar smuikuoti, ne vien daineles ar operas kurti esame pašaukti, tačiau ir meno kalbos paslaptimis žmonėms nešti viltį, džiaugsmą, harmonijos pojūtį, laiko tėkmės grožį ir mūsų veiksmų svarbą.

Neprailgęs vakaras patvirtino mano lūkesčius – į Lietuvos muzikinį gyvenimą iš Kauno kopia nauja, stipri ir įdomi savitų solistų karta. Nemažai jų jau galima išgirsti operos ir muzikiniuose teatruose, koncertų salėse, festivaliuose ir konkursuose, iš kurių jie nepratę grįžti tuščiomis rankomis. Palinkėkime prof. Sabinos Martinaitytės ir docentės, koncertmeisterės Audronės Eitmanavičiūtės studentams sėkmių, o dėstytojoms – sveikatos ir energijos, kuria jos taip dosniai dalinasi su darbų nebijančių mūsų jaunimu.

 

NUOTRAUKA IŠ JUBILIEJINIO KONCERTO

Jubiliejiniame koncerte dainavo:

Kristina Siurbytė – Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistė. Sukūrė virš 15 vaidmenų. Dainuoja ir vaidina A.Cholinos šokio ir Kauno Nacionalinio dramos teatro spektakliuose. Nuolatinė tarptautinių muzikos festivalių „Operetė Kauno pilyje“ dalyvė. Paruošė ir atlieka daug įdomių koncertinių programų.

Rūta Černiūtė – tarptautinio dainininkų konkurso laureatė, laimėjo stipendiją dalyvauti Floridos (JAV) miuziklinio dainavimo kursuose. Dalyvavo aktorinio meistriškumo kursuose Italijoje, Anglijoje. Veda klasikinio dainavimo kursus miuziklų atlikėjams JAV ir Meksikoje.

Simona Radišauskaitė – 3 tarptautinių konkursų laureatė. Dalyvauja įvairiuose miuziklų pastatymų projektuose Lietuvoje.

Andrius Apšega – 19 tarptautinių ir respublikinių dainininkų konkursų laureatas, VDU Garbės stipendijos stipendiatas, Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistas. KVMT sukūrė jau 11 vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose. Intensyviai koncertuoja Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Italijoje, Portugalijoje ir kt. Daugelio tarptautinių muzikos festivalių dalyvis. Aktyvus šiuolaikinės lietuvių kompozitorių vokalinės muzikos propaguotojas.

Egidijus Bavikinas - 4 tarptautinių dainininkų konkursų laureatas beveik kiekvieną vakarą dainuoja operose, operetėse ir miuzikluose Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė apie 20 vaidmenų. Kviečiamas dainuoti Klaipėdos ir Panevėžio muzikiniuose teatruose. Intensyviai koncertuoja Lietuvoje ir ne tik. Kauno Sakralinės muzikos mokyklos dainavimo mokytojas.

Liudas Mikalauskas – 11 tarptautinių dainininkų konkursų laureatas, Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistas. Dainuoja Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre Klaipėdos ir Panevėžio muzikiniuose teatruose. Iš viso sukūrė jau apie 30 operinių, operetinių ir miuziklinių vaidmenų. Gastrolės Švedijoje, Izraelyje, JAV, Lenkijoje ir kt. Nepaprastai intensyvus koncertinis gyvenimas: įvairių projektų dalyvis ir vadovas. Koncertinė geografija: Lietuva, Lenkija (K.Pendereckio stambios vokalinės formos), Rusija ir kt. Jo repertuare apie 22 įvairių epochų ir stilių stambių formų vokalinės partijos. Kviečiamas koncertuoti su Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvais, Kauno simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Camerata Klaipėda kameriniu orkestru, Varšuvos Nacionalinės operos simfoniniu orkestru, Poznanės operos teatro simfoniniu orkestru, Katowice filharmonia Śląska simfoniniu orkestru, Filharmonia Sudecka simfoniniu orkestru. Taip pat koncertuoja su Kauno styginių kvartetu, Valstybiniu Vilniaus kvartetu, styginių grupėmis „Mettis“, „Bass Arco“, pučiamųjų sekstetu „Brass bravo“. Savo koncertinėse programose dainuoja itin daug lietuvių kompozitorių vokalinės muzikos.

Ieva Goleckytė (2 magistro k.) – 7 tarptautinių dainininkų konkursų laureatė, VDU Garbės ir 2015 m. Lietuvos respublikos vardinės Prezidentų stipendijos stipendiatė, Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistė (E.Calmann, „Marica“ – Marica, P.Abraham, „Balius Savojoje“ – Deisy, A.Jasenka, „Dryžuota opera“ – Smuiko Raktas, F.Wildhorn, miuz. „Grafas Montekristas“ - Valentina. Alytaus Miesto teatre sukūrė Monikos vaidmenį G.Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“. Dainuoja A.Cholinos šokio spektaklyje „Ana Karenina“. Dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje. Koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kt. Dainuoja stambias vokalines formas (J.S.Bach, „Pasijos pagal „Matą“, J.S.Bach „Kalėdinė oratorija).

Jurgis Jarašius (4 bakalauro k.) – 2 tarptautinių dainininkų konkursų laureatas, 2014 m. gavo vardinę Lietuvos Respublikos prezidentų stipendiją, sėkmingai koncertuoja Lietuvoje, Portugalijoje ir Italijoje. Kauno Valstybiniame teatre sukūrė du vaidmenis F. Wildhorno miuzikluose „Grafas Montekristas“ ir „Karmen“, Alytaus miesto teatre –Rolando vaidmenį G.Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“. Kviečiamas dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose ir projektuose (Didysis Muzikos paradas 2015, Pažaislio muzikos festivalis, šiuolaikinės muzikos festivalis „iš arti“ ir kt.).

 

2019 Rugsėjis
P A T K Pn Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
Perkamiausios prekės
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €