Bendraukime
 

„Don Karlas“ LNOBT sceną kaitins aistrų liepsnomis

„Don Karlas“ LNOBT sceną kaitins aistrų liepsnomis  2016-02-05

Liepsnojantis tikėjimas ar deganti neapykanta? Greičiausiai šie klausimai bus svarbiausi naujajame Giuseppe’s Verdi operos „Don Karlas“ pastatyme Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Premjera numatyta kovo 4, 5, 6 d.

Spektaklį kuria originaliu sceniniu mąstymu pasižymintis iškilus vokiečių režisierius Günteris Krämeris. G. Verdi muzikai suskambėti padės daugelyje pasaulio teatrų diriguojantis Pierre’as Vallet, dainuos Lietuvos ir užsienio solistai.

Kaip G. Krämeris įprasmina siužetus apie tikėjimo, valdžios ir meilės peripetijas, Vilniaus publika jau žino: prieš gerą dešimtmetį vokiečių režisierius LNOBT statė panašios draminės įtampos kupiną J. F. Halevy operą „Žydė“. Šis spektaklis ilgam įsitvirtino Lietuvos publikos sąmonėje kaip konceptualaus estetiškumo operoje pavyzdys.

Šį kartą G. Krämeris (jis kuria ir šviesų dizainą) taip pat žada netikėtų sprendimų ir sąsajų. Režisierių paveikė ir inspiravo roko kultūros žvaigždės Davido Bowie priešmirtinė atsisveikinimo žinutė – dainos „Blackstar“ vaizdo klipas ir jo prasmės. Režisieriui dirbant su „Don Karlu“, kurio viena centrinių scenų – Ispanijos inkvizicijos surengta autodafė, „Blackstar“ įvaizdžiai tapo savotišku atspirties tašku. Tiesa, ar tai paliks pėdsaką „Don Karlo“ scenovaizdyje, sužinosime tik išvydę premjerą.

Bet kuriuo atveju galima tikėtis stipraus poveikio spektaklio. O ar galėtų būti kitaip? Juk G. Verdi „Don Karlas“ – priskiriamas „didžiosios operos“ (grand opera) žanrui – yra stiprus veikalas ne tik nuostabia muzika, bet ir istorinių personažų charakteriais, dramatišku siužetu. G. Verdi „Don Karlo“ premjera įvyko 1867 m. Paryžiuje, opera sukurta pagal Friedricho Schillerio pjesę „Don Karlas, Ispanijos infantas“, kurios centre – uždraustos meilės istorija XVI amžiaus Ispanijos karališkajame dvare.

Žinoma, daugelis prisimena ankstesnio LNOBT „Don Karlo“ pastatymo Liudo Truikio scenografiją – ji išliks teatro istorijoje. Tačiau naujasis pastatymas galbūt suteiks naujų, šiuolaikinių prasmių. Spektaklio scenografas Herbertas Schäferis (Vokietija), kostiumų dailininkė Isabel Ines Glathar (Vokietija).

Spektaklio dirigentas – Martynas Staškus, choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas. Vaidmenis rengia: Pilypas II – Askar Abdrazakov (Rusija), Luciano Batinic (Kroatija), Liudas Mikalauskas ir Liudas Norvaišas; Don Karlas – Adam Diegel (JAV) ir Eric Fennel (JAV); Markizas Poza – Eugenijus Chrebtovas ir Valdis Jansonas (Latvija); Elizabetė Valua – Viktorija Miškūnaitė, Regina Šilinskaitė, Julija Stupnianek ir Raminta Vaicekauskaitė; Princesė Eboli – Jovita Vaškevičiūtė, Eglė Šidlauskaitė ir Marta Lukošiūtė; Tebaldas – Gunta Gelgotė ir Rita Petrauskaitė; Didysis Inkvizitorius – Egidijus Dauskurdis, Flamandų deputatai – Vladas Bagdonas, Arūnas Malikėnas, Rokas Šveisteris, Deividas Staponkus, Šarūnas Šapalas. 

2019 Rugsėjis
P A T K Pn Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
Perkamiausios prekės
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €