Bendraukime
 

ŠVĘSTI, DEJA, NEGALĖSIME – TIK MINĖSIME

ŠVĘSTI, DEJA, NEGALĖSIME – TIK MINĖSIME 2020-03-26

Vytautui Blūšiui – 90

1930 metais Lietuva iškilmingai minėjo 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Šalyje kilo graži patriotinė banga tais metais gimusiems berniukams suteikti Vytauto vardą. Marijampolės apskrities Liudvinavo valsčiaus Ūdrupio kaime Blūšių šeimoje gimusiam berniukui tėvai taip pat išrinko Vytauto vardą. Pasirinkimą, matyt, dar labiau stiprino ir gimimo diena – vasario šešioliktoji.

Vytautas lankė Kūlokų pradžios mokyklą ir Liudvinavo progimnaziją, Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje (dabar – konservatorija) 1948–1952 m. pas dėstytoją Andrių Kairį mokėsi choro dirigavimo, 1952–1956 pas dėstytojus Vytautą Klovą ir Algimantą Daunorą – kompozicijos.

Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) studijavo chorvedybą doc. Jono Vadausko klasėje, 1961 m. gavo choro dirigento diplomą.

Dirbo muzikos vadovu Kauno vaikų darželiuose, vadovavo vidurinių mokyklų chorams ir orkestrams, buvo vaikų muzikos mokyklos mokytojas, direktoriaus pavaduotojas, Kauno vidurinės meno mokyklos, Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos direktorius.

Kaune V. Blūšius dirbo ne tik pedagoginį ir administracinį darbą, jis daug laiko skyrė meninei veiklai. Vadovavo Kauno medikių, Profsąjungų rūmų vaikų, Mėsos kombinato, Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) ansamblio „Nemunas“, Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) chorams arba buvo jų chormeisteris. Parengė ir dirigavo L. van Beethoveno Fantaziją chorui, fortepijonui ir orkestrui, oratoriją „Kristus alyvų kalne“, B. Smetanos kantatą „Čekiškoji giesmė“ ir kt. Surengė per 300 koncertų Lietuvoje ir užsienyje.

1973 m. V. Blūšius buvo pakviestas dirbti į Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus (dabar – LMTA Klaipėdos fakultetas). Dirbo Chorvedybos katedros vyresniuoju dėstytoju, vadovavo muzikos mokytojų specialybės studentų mišriam chorui. 1975 metais buvo išrinktas Kultūros fakulteto dekanu. Nuo 1987 metų – docentas. 1987–1995 m. – fakultetų prorektorius, nuo 1995 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros docentas. Dėstydamas dirigavimo ir aranžavimo chorui dalykus, parengė būrį profesionalių chorvedžių.

Nuo pirmųjų darbo Klaipėdoje metų V. Blūšius įsitraukė į miesto kultūrinį, visuomeninį gyvenimą. Aktyviai ėmėsi S. Šimkaus chorų konkurso (vyksta nuo 1976 m.) organizavimo darbų, kartu su bendraminčiais jį iškėlė iki tarptautinio lygio. Pastačius Klaipėdos vasaros estradą, buvo vienas iš nuolatinių ir aktyvių miesto dainų švenčių organizatorių. Tuomet vykdavo tradicinės miesto, Klaipėdos zonos, moksleivių dainų šventės, buvo surengtos proginės šventės kompozitorių Juozo Karoso, Jono Švedo jubiliejinėms sukaktims paminėti. Jo indėlis buvo įvairus – režisuodavo, diriguodavo, rūpindavosi eitynėmis, kai kurioms šventėms parašė scenarijus, parengė leidinius.

V. Blūšius režisavo ir 1980 m. Lietuvos dainų šventės Dainų dieną, 1987 m. – Lietuvos moksleivių dainų šventės Dainų dieną, 1990 m. – Lietuvos tautinės dainų šventės Dainų dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštųjų mokyklų studentų šventes „Gaudeamus“ (1978, 1982, 1988, 1991, 1995).

Dirbdamas Klaipėdoje V. Blūšius surengė tris autorinės kūrybos koncertus, juose dalyvavo solistai ansambliai, chorai, simfoninis ir kitokie orkestrai. Uostamiestyje ir kitose Lietuvos vietovėse surengė per 50 koncertų.

Šalia aktyvios pedagoginės, meninės, visuomeninės veiklos V. Blūšius parašė nemažą pluoštą dainų solistams, mišriems, moterų ir vyrų chorams („Motinos daina“, „Ar tu jau pamiršai?“, „Obuoliukas“, „Mano žemė“, romansą smuikui arba altui ir fortepijonui), kūrinių lietuvių liaudies instrumentams, muziką animaciniam filmui „Vilkas ir siuvėjas“. Chorai mielai dainuoja jo harmonizuotas ar aranžuotas lietuvių liaudies dainas. Kartu su Elena Jokūboniene ir Aušra Svirskiene parengė Algimanto Daunoro (1927–1967) kūrybos leidinius: „Kūriniai fortepijonui“, „Solo ir choro dainos“, „Sonata violončelei ir fortepijonui“, „Kasdienės mišios / Missa quotidiana. Gedulinės mišios / Requiem aeternam“.

V. Blūšiaus plunksnai priklauso metodiniai leidiniai „Muzikos instrumentai“, „Instrumentavimas ir aranžavimas“, „Chorinė aranžuotė“, Roberto Schumanno knygos „Gyvenimo taisyklės ir patarimai jauniesiems muzikantams“ vertimas iš vokiečių kalbos, proginiai leidiniai „Po mūzų stogu“ (LVK Klaipėdos fakulteto 25-mečiui), „Kauno Juozo Gruodžio konservatorija“, „Ir teka... Ir skamba... ALNA“. Kartu su A. Svirskiene ir E. Jokūboniene parengė monografiją „Elena Martinonienė- Navickaitė“, su Robertu Varnu ir Algirdu Šumskiu – „Lietuvos vakarų krašto chorinės kultūros metraščius“, su Vytautu Alensku ir Vytautu Petruliu – leidinį „Klaipėdos Vytautų klubui – 20“.

Ir tai dar ne viskas. V. Blūšius buvo Kauno ir Klaipėdos miestų chorvedžių tarybos pirmininkas, Lietuvos dainų švenčių chorų konsultantas, apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, Klaipėdos Vytautų klubo prezidentas. Jis labai mėgo darbuotis sode, kartu su žmona Elena (taip pat muzike), vaikais ir vaikaičiais gražiai švęsti šventes. Vylėmės, kad šių metų vasarį švęsime jo 90-mečio jubiliejų. Deja, 89-ąjį gimtadienį praleido ligoninėje, o 2019 m. vasario 18 d. išėjo Amžinybėn. Tad jubiliejiniame renginyje jį jau tik minėsime.

V. Blūšius, nepaprastai kuklus žmogus, sulaukė ir pripažinimo bei pagarbos ženklų. Jis buvo švietimo ir kultūros žymūnas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, jam suteiktas meno kūrėjo statusas.

 

2020 Biržėlis
P A T K Pn Š S
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930     
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €