Bendraukime
 

Apie pavasarį, meilę ir jūrą (su video)

Apie pavasarį, meilę ir jūrą (su video) 2016-03-02

Alyvų ir rožių žydėjimo metas nebegrįš į mūsų širdis šį pavasarį... / Pasikeitė vėjas ir dangus, / Jau niekad drauge nesidžiaugsime žiedų grožiu. / Kur tu, švelnus ir linksmas pavasari, / Pernai nutvieskęs mus saule?“, – šios Maurice’o Bouchoro eilės iš eilėraščio „Alyvų metas“ skambės šio šeštadienio koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) su meno vadovu ir vyr. dirigentu Modestu Pitrėnu ir soliste Asta Krikščiūnaite kviečia sutikti pavasarį programa „Meilės ir jūros poema“.

Koncerto pavadinimui pasitelktas programoje skambėsiantis Ernesto Chaussono kūrinys – dviejų dalių vokalinis ciklas „Meilės ir jūros poema“ („Poème de l’amour et de la mer“), kuriame prancūzų autorius panaudojo vaizdingas Maurice’o Bouchoro bei nežinomo poeto eiles. Šį dainų ciklą apie meilę ir jūrą E. Chaussonas kūrė dešimt metų (1882–1892), dedikavo jį Henri Duparcui. Kūrinys išsiskiria savo poetiškumu, regis, ne tik žodžiuose, bet ir garsų sąskambiuose išnyra menininką įkvėpę vaizdiniai – subtiliosios alyvos, jūros ir dangaus žydrynė, vėjo plaikstomi krentantys lapai ar mėnesiena, o oras pritvinkęs žiedų aromato. Iš tiesų tai simbolistinė kompozicija – garsinėmis ir gamtos vaizdų asociacijomis Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.

Atlikti šį emocionalų poetinį muzikos kūrinį su LNSO – ilgai brandinta vienos ryškiausių lietuvių solisčių, Nacionalinės premijos laureatės, soprano Astos Krikščiūnaitės svajonė. Įsimintinomis soprano partijų stambios formos veikaluose bei vokalinių ciklų interpretacijomis garsėjanti solistė, imdamasi E. Chaussono kurs pavasario šventę ir sau, ir publikai.

Poemą sudaro dvi vokalinės dalys, skiriamos instrumentinio interliudo. Vokalinis ciklas taps visos programos „Meilės ir jūros poema“ ašimi. O simbolinę pavasario kelionę garsų jūros platybėmis išplės lietuvių muzika. Maestro Modesto Pitrėno diriguojamas LNSO atliks Ramintos Šerkšnytės „Aisbergą“simfoniniam orkestrui ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Simfoninę poemą „Jūra“.

Apie koncerto pradžioje skambančią simfoninę partitūrą R. Šerkšnytė mąstė nuo pat studijų pradžios. Tai kompozitorės magistrantūros baigiamasis darbas, pirmoji, vandens stichijai skirta „Kalnų“ trilogijos dalis, inspiruota didingo peizažo: „Bekraščiame vandenyne boluojanti nugrimzdusio ledkalnio viršūnė, apsupta povandeninių srovių...“ (R. Šerkšnytė). Kiek kitaip jūros tematika interpretuojama kito lietuvių kūrėjo – tai M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, kurioje poetinės gamtos refleksijos – rami ir šėlstanti, žaisminga ir rūsti jūra simbolizuoja žmogaus ieškojimus.

Modesto Pitrėno diriguojamo LNSO ir soprano Astos Krikščiūnaitės parengta preograma „Meilės ir jūros poema“ skambės kovo 5 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

Iš vaizdo archyvų: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema "Jūra", Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Juozas Domarkas.

 

2020 Sausis
P A T K Pn Š S
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €