Bendraukime
 

Birštonas Jazz‘2016 dienoraštis

Birštonas Jazz‘2016 dienoraštis 2016-04-01

ĮŽANGA. Šiemet smagiai įsibėgėjus pavasariui balandžio 1-ąją jau 19-ą kartą Birštone startuoja seniausias Lietuvos džiazo festivalis, kuris rengiamas kas antri metai. Spaudos konferencijoje festivalio organizatorius Zigmas Vileikis, pristatydamas šiųmečio festivalio programą, akcentavo, kad daugelis atlikėjų būtent specialiai festivaliui rengia premjerinius projektus. Šiemet tokių projektų 10 iš 16. Kitas išskirtinis festivalio bruožas – dominuojantys Lietuvos atlikėjai, užsienio atlikėjai čia patenka tik bendruose projektuose su lietuviais. Pasak Zigmo Vileikio, festivalio programos su muzikantais jau buvo pradėtos derinti praeito festivalio metu, pirmasis savo projektą festivalio organizatoriams pateikė saksofonininkas Kęstutis Vaiginis, kuris šįsyk pasirodys su trimis išskirtiniais amerikiečių atlikėjais. Festivalyje pasirodys ir kiti tarptautiniai projektai, kuriuose gros mūsų atlikėjai Pranas Kentra, Arkadijus Gotesmanas, Janas Maksimovičius.

Z. Vileikis paminėjo bent keletą unikalių festivalio projektų. Tai - trombonininkų Vytauto Pilibavičiaus ir Jievaro Jasinskio sumanytas trombonų kvinteto projektas, kuriam talkins vokalistė Girmantė Vaitkutė, kitą unikalų dar negirdėto žanro „eccojazz“ projektą parengė po ilgesnės pertraukos į festivalį sugrįžtantis kompozitorius Linas Rimša. Šiųmetis festivalis priima ir debiutantus – su Artūro Anusausko trio pasirodys dvi jaunos dainininkės – Marija Grabštaitė ir Rūta Jakulytė. Savo debiuto šiame festivalyje 1996 metais 20-metį pažymės ir Dainius Pulauskas su savo grupe. Šiemet debiutuoja ir jauna menininkė Irma Mickevičiūtė, kuri sukūrė festivalio scenografiją.

Tradiciškai festivalyje pasirodantys Kauno bigbendas šįsyk pirmąją festivalio dieną parengė išskirtinę premjerą su Jievaro Jasinskio grupe „Renless“.

Festivalis nebūtų pilnas, jei čia nepasirodytų jo senbūviai Olegas Molokojedovas, Petras Vyšniauskas, Leonidas Šinkarenka ir  Gediminas Laurinavičius. Festivalio gyvasis klasikas Vladimiras Čekasinas vėl muzikuos su savo auklėtiniais iš Vilniaus kolegijos bei Latvijos J.Vytuolo muzikos akademijos studentais, tad siurprizai klausytojams garantuoti. Manau, kad tikrą siurprizą parengė Liudas Mockūnas, Eugenijus Kanevičius ir Vladimiras Tarasovas, kurie pristatys ne bet ką,  o naujai išleistą savo vinilinę plokštelę.

Zigmas Vileikis paminėjo nemenką festivalio rėmėjų būrį, be kurio festivalis tiesiog neįvyktų. Apie trečdalį festivalio biudžeto sudaro Lietuvos kultūros tarybos skirta parama.

Šiandien festivalį pradeda jaunoji karta, tai trimitininko Vytauto Skudo sumanytas projektas legendinio Miles Davis‘o atminimui (šiemet sukanka 25-eri, kai M.Davis išėjo Anapilin).

Taigi, bičiuliai, keliame bures ir skrendame į Birštoną! Gero garso!

Atidarymo vakaras.

Bene primą kartą Birštonas Jazz prasidėjo ne tradicinį paskutinį kovo savaitgalį su tradiciniais laikrodžių persukinėjimais ir koncertų pramiegojimais, tačiau balandžio 1-ąją, tad jau ši pokštų ir humoro diena tarsi iš anksto nuteikė gerai nuotaikai ir netikėtumams.

Nebūsiu labai subjektyvus, jei pasakysiu, kad festivalio startui organizatoriai pasirinko ko gero patį drąsiausią projektą, skirtą Miles Daviso atminimui. Prieš 25-erius ši legenda išėjo Anapilin.  „Remembering Miles Davis“  - taip pavadino projektą jo sumanytojas jaunosios kartos trimitininkas Vytautas Skudas, kuris neslėpdamas įvardijo, kad M.Daviso kūryba jam yra vienas svarbiausių įkvėpimo šaltinių, veikiausiai patį Vytautą ir pastūmėjęs į džiazo pasaulį. Šiam projektui su Vytautu susibūrė tikrai šauni komanda – saksofonistas Remigijus Rančys, pianistas, aranžuotojas ir kompozitorius Paulius Zdanavičius, gitaristas Paulius Volkovas, bosistas Domas Aleksa ir pats Linas Būda prie būgnų.  Sakydamas „pats drąsiausias projektas“, turiu omeny visų pirma paties M.Daviso kūrybinę asmenybę ir tą būtiną visapusišką profesinę kūrybinę potenciją pasiryžusiems atlikti jo kūrybą, kurios daugiaplaniškumas turbūt dar šiandien nėra pilnai ištirtas. Galiu tik pasidžiaugti, kad visumoje ši komanda tai ir patvirtino. Nors visi ansamblio nariai yra skirtingo emocinio ir mąstymo plano bei patirties, galima buvo jausti bendrą kūrybinę krypti ir suvokimą. Be abejonės šio projekto šerdis buvo ritmo grupė -  puikus, stilingas (tiesiog afroamerikietiškas) Domo Aleksos bosas, tiesiog jau gyvasis klasikas Linas Būda ir Paulius Zdanavičius su savo elegantiškais pasažais ir taikliais solo breikais. Technine instrumentine prasme taip pat nepriekaištingai pasirodė ir Vytautas Skudas bei Remigijus Rančys (pastarajam gal net erdvės pasireikšti trūko), gal kiek blankiau šia prasme man pasirodė Paulius Volkovas. Muzikalioji projekto pusė buvo stipri, tačiau labai svarbiems „pauzuojantiems“ ritmo grupės intarpams pritrūko stipresnės emocinės įkrovos (nesu rasistas, bet vis dėl to baltaodžiai...), tad tobulėjimui erdvės dar yra.

Pranas Kentra į šiųmetį Birštono festivalį pasikvietė savo tarptautinio trio narius – olandų bosistą Marką Haanstrą ir bulgarą būgnininką Stefaną Goranovą. Ši trijulė prieš metus Nyderlanduose išleido savo debiutinį albumą „Vague Memoirs“. Šiemet Birštone prie jų prisijungė olandų vokalistė Hiske Oostervijk, su kuria trio šiemet išleido antrąjį albumą (vėl Nyderlanduose) „Centrifuge“. Šiam albumui kompozicijas kūrė visi grupės nariai, jas ir girdėjome festivalio koncerte. Pati kompozicinė P.Kentros ir jų kolegų mintis man atrodo patraukli, susišaukianti su geromis free jazz tradicijomis, atskirais momentais lengvai aliuzuojanti į gitaros metrų Al di Meolos ar Pat Matheny kūrybą. Spalvingai nuskambėjo šiose kompozicijose ir keli violončelininko Dominyko Digimo intarpai. Galbūt ne pilnai atsiskleidė Hiskės Oostervijk vokalinės galimybės, kita vertus, turint omeny stilistinį kontekstą blankokai man atrodė bendras techninis instrumentinis visos grupės išbaigtumas, nors pretenzija tam buvo....

Trečiajame festivalio atidarymo vakaro projekte pasirodė Lietuvos-Italijos džiazo kvartetas, į kurį susibūrė Lietuvos džiazmenai -  pianistas Andrejus Polevikovas, kontrabosininkas Vytis Nivinskas bei italai – gitaristas Filippo Cosentino ir būgnininkas Andrea Marcelli. Birštono scenoje buvo tik antrasis viešas grupės pasirodymas, o jų kūrybinė pažintis užsimezgė Berlyno džiazo festivalyje. Kvartetas pasikvietė ir jau gerai festivalio klausytojams pažįstamą birštonietę vokalistę Laurą Budreckytę, kuri praėjusiame Birštono festivalyje sėkmingai pasirodė su jos suburta grupe „CinAmono“.   Visi dabartinės grupės nariai yra skirtingi savo patirtimi, gal ir meninėmis preferencijomis, tačiau visi yra puikūs solistai improvizatoriai ir sykiu puikiai jaučiantys ansamblinės improvizacijos specifiką (tuo tikrai galėjome įsitikinti), kuriantys originalias kompozicijas. Ir šiame koncerte skambėjo išimtinai grupės narių originalios kompozicijos. Be užuolankų ir net neišklausius iki galo viso šiųmečio festivalio galiu pasakyti, kad tai buvo vienas stipresnių festivalio projektų.

Vis dėl to svarbiausią “vinį“ pirmąjį festivalio vakarą įkalė trombonininko Jievaro Jasinskio grupė „Reinless“ su Kauno bigbendu. Grupė debiutavo prieš du metus. Dabar grupėje be Jievaro Jasinskio groja saksofonininkas ir Kauno bigbendo dirigentas Liutauras Janušaitis, trimitininkai  Valerijus Ramoška, Laurynas Lapė, klavišininkas Vytis Smolskas, gitaristas Paulius Volkovas, bosistas Paulius Vaicekauskas, būgnininkas Jonas Gliaudelis. Šiam projektui Jievaras pasikvietė džiazo vokalistę Simoną Jakubėnaitę ir du puikius „klasikos“ perkusininkus Pavelą Giunterį ir Sigitą Gailių.  Jievarą Jasinskį kaip įdomų kompozitorių ir puikų instrumentininką įsidėmėjau kažkada seniau - grupės „Bekešo vilkai“ laikais, dabar net neprisiminčiau -  kada tiksliai. Jievaras turi ir didelę aranžuotojo patirtį su įvairiomis grupėmis. Prieš keletą metų vėl teko išgirsti jį ir jo originalių kompozicijų festivalyje Kaunas Jazz Kauno bigbendo sudėtyje. Tada pamaniau – laikas tam vaikinui išeiti į didesnį projektą ir platesnius vandenis. Tas laikas atėjo šiemet  Birštone. Jievaro kompozicijas apibūdinčiau kaip polistilistinį minimalizmą „pakrautą“ tiesiog atomine ritmine energija ir  ekspresyviais improvizacijų proveržiais. Tai yra minimali muzikinė materija (horizontalės ir vertikalės prasme) su maksimalia partitūra ir akustine išraiška, tačiau kompoziciniu požiūriu tokia materija visada yra gaivalas, kurį suvaldyti reikia jau nemenkos meistrystės ir išmonės. Kompozicine prasme Jievaras tai ir padarė. Abejonių man sukėlė nebent kai kurie akustiniai sprendimai ir įgarsinimas. Galingoje garsų lavinoje tirpo Simonos Jakubėnaitės vokalas, nors jis tikrai išsiskiria ir jėga, ir spalvomis. Galbūt ši projekto grandis dar tobulintina.

 

 

 

 

2020 Liepa
P A T K Pn Š S
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €