Bendraukime
 

Savaitgalis su muzika

Savaitgalis su muzika 2021-10-11

Spalio 8 d. dirigentas Julius Geniušas ir pianistas Petras Geniušas drauge su Valstybiniu simfoniniu orkestru Valdovų rūmuose pristatė įdomią, labai gražios muzikos programą – „Naktys Ispanijos soduose“: Maurice‘o Ravelio „Ispaniška rapsodija“, M. de Falla. „Naktys Ispanijos soduose” fortepijonui ir orkestrui, O. Respighi. Simfoninės poemos „Romos pinijos“ ir „Romos fontanai“ iš „Romos trilogijos“. Smagu, kad orkestrui keliaujant per skirtingas sales Didžioji renesansinė menė buvo pilna nemąžtančių kolektyvo sekėjų. Retas atvejis brolius Geniušus koncerte girdėti kartu.

„Ispanų kultūra ir muzika mano yra labai mėgstama – ji surišta su flamenko tradicija, kartais su arabišku, kartais su čigonišku atspalviu. „Naktys Ispanijos soduose“ – labai egzotiškas kūrinys, čia skamba neįtikėtinai spalvinga, autentiška muzika, kurios pagrindas – ispanų liaudies motyvai. Bet Ispanija – didelė, tad ir muzikoje atsispindi daugybė stilių, kuriuos kompozitorius labai įdomiai ir skirtingai panaudoja. M. de Falla daug laiko praleido Paryžiuje, draugavo su Claude‘u Debussy, M. Raveliu, tad neabejotinai jaučiama ir šių kompozitorių įtaka – toks šiek tiek prancūziškas prieskonis“, – Ievai Bačiulytei pasakojo pianistas. Ką tik kūrinį atliko gražioje Torunės miesto salėje.

Vienas kitas nederėjimas orkestro įvaizdžio negadino. Puiki muzika, tačiau jai atsiskleisti pristigo dirigento muzikavimo, tos kibirkšties, kuri uždega orkestrą. Gal anspaudą taip stipriai uždėjo dirigavimas vadinamoje „duobėje“ teatro spektakliams? Platus mostas, aiškios schemos, bet kur muzika, kuri gimsta, rutuliojasi, dega ir gęsta spalvų žaižaravime? Retas atvejis, kad tokiose ryškiose partitūrose liko keistai nesuprastas kelias į finalinius apibendrinimus ir galutinį tašką. Net publika likdavo nesupratusi, kad ši muzika baigėsi ir reikia ploti... Tokia buvo ir bendra brolių koncepcija. Ir bisui paskambintas Chopinas buvo keisto manieringumo proveržis.

Manieringumas atsirado ir diriguojančio Modesto Pitrėno judėjime prie pulto. Tačiau jis davė muzikos gimimo impulsus orkestrui (jei tik lėtąsias frazių pradžias pradėtų diriguoti siekiant visiems įstoti kartu!). Spalio 9 d. Nacionalinio simfoninio orkestro koncerte skambėjo C. M. Weberio operos „Oberonas“ uvertiūra, Jeano Sibeliuso Pirmoji simfonija.

Labai tituluotis seserys iš Latvijos – smuikininkė Kristine ir violončelininkė Margarita Balanas atliko Johanneso Brahmso „Double Concerto“ smuikui, violončelei ir simfoniniam orkestrui a-moll. Kūrinį yra groję Jacques Thibaud ir Pablo Casalsas, Jascha Heifetzas ir Emmanuel Feuermannas, Davidas Oistrachas ir Mstislavas Rostropovičius, Zino Francescattis ir Pierre`as Fournier, kiti didieji menininkai. Klausant balkone, puikiai, Brahmso stiliui pritinkančiu garsu ir raiška, grojo Margarita. Tačiau tikro ansamblio pristigo negirdint tuo pačiu atliepiančio smuiko. O juk šio „Dvigubo koncerto“ („Double Concerto“) esmė – abiejų solo instrumentų sąveika unisonuose, oktavose, kuri dažnai sujungia plačios skambesio skalės linijas, kad sukurtų tarsi vieno styginių instrumento, turinčio penkių oktavų diapazoną, ryškių dialogų efektą. Aišku kūrinys sukurtas įvertinant orkestro raiškos galias ir nepaliktas tik akompanuojančiu partneriu. Gražios medinių pučiamųjų replikos, klarneto/fagoto ansambliai. Tačiau vietomis orkestro buvo daugoka, neįsiklausant į solistų žaismės ar antrosios dalies solisčių skleidžiamą kantilenos grožį. Efektingai skambėjo solisčių bisui atliktas Antonio Vivaldi „Metų laikų“ fragmentas smuikui ir violončelei. Puikus perdirbimas.

A. Dvořako Romansą smuikui ir orkestrui f-moll griežė Algimantas Peseckas. Garbė Filharmonijai, kuri pirmą kartą padoriai atsisveikino su 28 metus orkestro koncertmeisteriu buvusiu smuikininku. Ir didžiausia negarbė Lietuvos kultūros ministerijai, kuri 70-metį pažyminčiam A. Peseckui įteikė raštą, kuriame pagrindines pareigas po dirigento orkestre einantį muzikantą įvardijo kaip „pirmų smuikų grupės“ vedlį.

A. Peseckas – aktyvus muzikas, orkestre grojantis jau penkis dešimtmečius. Jam patikėtas koncertmeisterio postas išvykus kitam ryškiam smuikininkui – Michailui Melničenkai ir jį keisdavusiai Kristinai Jagminaitei. Negalima pamiršti ir kitų praeityje buvusių orkestro koncertmeisterių, „dešiniosios dirigentų rankos“ kolektyve. A. Peseckas daug grojo ne tik šiame simfoniniame orkestre, klausytojai girdėdavo ir raiškius jo solo, bet buvo kviečiamas ir į operos teatro orkestrą, kuriame visada buvo laukiamas kaip smuikininkas-solistas. Ypač baletų spektakliuose. Grojo ir Jono Aleksos suburtame kameriniame orkestre. Su bendraminčiais sukūręs ne vieną kamerinį ansamblį Peseckas koncertuoja Lietuvoje ir užsienio šalyse. O dabar paliko ir pamainą – Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro koncertmeisteriu konkurso keliu tapo jo sūnus 37-erių metų smuikininkas Dainius, Briuselio karališkosios akademijos absolventas, kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ dalyvis.

Įdomu buvo išgirsti M. Pitrėno interpretuojamą Jeano Sibeliuso Pirmąją simfoniją. Kažkodėl pranešėja pristatydama akcentavo kažkokius revoliucinius įvykius. Tačiau tereikia prisiminti kompozitoriaus norą pradėti kūrinį nuo „kloniais nuvilnijančio vėjo gūsio“. Ypač pamėgtu smuiku norėjo išdainuoti savas gamtos ir jausmų pajautas. Todėl simfonijoje tiek daug romantikos, besiliejančios kantilenos. Tai stengdavosi išryškinti daugel kartų simfoniją dirigavusi Margarita Dvarionaitė.

M. Pitrėno santykis kiek kitoks. Turėti kitokį požiūrį į interpretaciją – atlikėjo valia. Ypač reikšmigos jam buvo nuorodos espressivo, allegro energico, piu stretto. Kaip ir timpanų ir tūbų akcentai, sf. Efektingos buvo trombonų ir styginių sąšaukos. Gerai grojo dirigento aktyvumo inspiruojamas niuansams paslankus orkestras. Aišku solistai – ypatingą morendo (apmirštant) pagrojo A. Taločka, antrojoje dalyje fagoto/klarneto, prisijungiančio obojaus/ fleitos ansambliai.

Sekmadienį Nacionalinės filharmonijos salėje įvyko 30 metų jubiliejų pažyminčio Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas. Orkestro kapelmeisterio majoro Justino Jonušo pastangomis suburtam kolektyvui šiuo metu vadovauja orkestro kapelmeisteris mjr. Egidijus Ališauskas, jam talkina dirigentas kpt. Dainius Pavilionis. Kasmet orkestras dalyvauja apie 90-tyje renginių. Orkestro repertuaras talpina Lietuvos ir pasaulio kompozitorių populiarią orkestrinę, originalią šiuolaikinę muziką bei klasikinių kūrinių aranžuotes. Kaip sveikindamas sakė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, „kariuomenė be muzikos neįsivaizduojama“.

Šį kartą jubiliejiniam koncertui skirta gan keista programa. Labai gerai grojantis pūtikų orkestras greta kelių netradicinių lietuviškos muzikos kūrinių drauge su dainuojančiais Vilniaus kolegijos Menų ir technologijų fakulteto Muzikinio teatro studijų programos auklėtiniais atliko L. Bernsteino miuziklo „West Side Story“ sceninę kompoziciją. Marijos partiją dainavusi Valerija Iljinaitė pasirodė kaip viena perspektyviausių atlikėjų. Gerai atlikta kūrinio partitūra sudėtinga pučiamųjų orkestrui, reikalaujanti meistriškumo ir stilistikos pajautos. Tačiau norėjosi dar ir Lietuvos kariuomenės orkestrui būdingų lietuviškų akcentų.

 

2021 Spalis
P A T K Pn Š S
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €