Bendraukime
 

L. Ruokytė-Jonsson: „Gintautas Kėvišas turi pasitraukti pats“

L. Ruokytė-Jonsson: „Gintautas Kėvišas turi pasitraukti pats“ 2017-03-10

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson: „LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas prarado pasitikėjimą ir turi pasitraukti pats“. LR Seimo Kultūros komitetas taip pat pritarė kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson pareiškimui, raginančiam LNOBT generalinį direktorių G. Kėvišą trauktis iš užimamų pareigų.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui Gintautui Kėvišui skiriama pastaba. Taip nusprendė Kultūros ministerijoje sudaryta komisija.

Kultūros ministerijos komisija dėl galimo darbo drausmės pažeidimo išnagrinėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo veiksmus ir priėmė sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą – pastabą.

Komisija buvo sudaryta po Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, kuriose teigiama, kad LNOBT vadovas, vykdydamas viešųjų pirkimų procedūras, kurių metu buvo sudarytos sutartys su įmone, kuriai vadovauja jo artimas giminaitis, nuo pirkimų procedūrų nusišalino tik formaliai.

 Atsižvelgdama į šias išvadas, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pareikalavo Gintauto Kėvišo raštiško pasiaiškinimo, kurį gavus buvo sudaryta komisija dėl galimo darbo drausmės pažeidimo.

Komisija, įvertinusi tyrimui svarbias aplinkybes, patvirtino, kad G. Kėvišo vadovaujamas teatras ne kartą pirko paslaugas iš jo artimam giminaičiui priklausančios įmonės ir šitaip, anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, neišvengė korupcijos rizikos veiksnio.

Atsižvelgdama į konstatuotus pažeidimus, komisija pasiūlė kultūros ministrei skirti LNOBT generaliniam direktoriui drausminę nuobaudą – pastabą.

„Nacionalinių kultūros įstaigų vadovams turi būti keliami patys aukščiausi etikos reikalavimai. Šis tyrimas parodė, kad ponas Kėvišas šių etikos reikalavimų nesilaiko. Konstatuoju, kad jis prarado mano pasitikėjimą ir turi trauktis iš pareigų“, - teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Kultūros ministrė taip pat akcentavo, kad būtinos įstatymų pataisos, kurios panaikintų galimybes nacionalinių ir kitų biudžetinių įstaigų vadovams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

LR Seimo Kultūros komitetas taip pat pritarė kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson nuomonei dėl LNOBT generalinio direktoriaus G. Kėvišo. Kovo 10 d. posėdyje svarstydamas klausimą „Dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus G. Kėvišo“, komitetas nusprendė pritarti paskelbtam kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson pareiškimui, raginančiam LNOBT generaliniam direktoriui G. Kėvišui trauktis iš užimamų pareigų.

 

G. Kėvišo sūnaus organizuotiems koncertams - ir Vilniaus savivaldybės parama

G. Kėvišo sūnaus organizuotiems koncertams - ir Vilniaus savivaldybės parama

patikslinta (82) Ignas Jačauskas, BNS 2017 m. kovo 9 d. 13:16

Vilniaus savivaldybė, remdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) koncertus, skyrė 30 tūkst. eurų paramą ir LNOBT vadovo Gintauto Kėvišo sūnaus įmonės rengtam koncertui, dėl kurio organizavimo skaidrumo teatras sulaukė ir valstybės institucijų, ir politikų kritikos.

Savivaldybės atstovai aiškinasi, ar šios aplinkybės buvo žinomos Vilniaus savivaldybės viešajai įstaigai „Vilniaus festivaliai“, per kurią ir buvo skirta parama, ir neatmeta svarstyti kasmetinės paramos LNOBT nutraukimą.

Savivaldybės duomenimis, iš viso LNOBT rengtiems įvairių žymių pasaulyje orkestrų ir atlikėjų koncertams 2010-2017 metais iš Vilniaus biudžeto skirta per 200 tūkst. eurų. Iš jų - 30 tūkst. eurų pernai vykusiam Londono simfoninio orkestro koncertui, kurį organizavo LNOBT vadovo Gintauto Kėvišo sūnaus įmonė. Sprendimas priimtas dar 2015-aisiais, tačiau jau atėjus naujajai Remigijaus Šimašiaus liberalų paskirtai administracijai. Beje, parama, kaip ir ankstesniais atvejais, skirta ne tiesiogiai, o per „Vilniaus festivalius“.

Savivaldybės pateikti dokumentai rodo, kad 2015-aisiais jau buvo numatytos ir konkrečios koncertų sąmatos. Kaip BNS patvirtino „Vilniaus festivalių“ direktorius Remigijus Merkelys, sąmatas rengia koncerto organizatoriai ir šiuo atveju tai daryti turėjo vieninteliai įgalioti Londono simfoninio orkestro atstovai Lietuvoje - Kipre registruota bendrovė „Riverside music“, kurios akcininkas yra G.Kėvišo sūnus Martynas. Savo interesų deklaracijoje G.Kėvišas skelbia, kad kitos, Lietuvoje registruotos bendrovės „Riverside music“ akcininkė yra ir jo žmona Rūtelė Kėvišienė.

Pats G.Kėvišas anksčiau žurnalistams teigė ne iš karto sužinojęs, kad koncertą organizuos jo sūnaus įmonė ir vos tik tai sužinojęs nusišalino. Tyrimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba buvo priešingos nuomonės ir konstatavo, kad G.Kėvišui šis faktas buvo žinomas iš anksto, o nusišalinimas buvo formalus.

 

Savivaldybė tenkino ne visus prašymus

Dėl paramos keturiems koncertams LNOBT į savivaldybę kreipėsi dar 2015-ųjų birželį. Kreipimąsi, adresuotą naujai išrinktam merui Remigijui Šimašiui, pasirašė pats G.Kėvišas. Jame prašyta paremti LNOBT 2016-2017 metais planuojamus koncertus, tarp jų - du G.Kėvišo sūnaus įmonės „Riverside music“ vėliau suorganizuotus pasirodymus: Londono simfoninio orkestro koncertą su dirigentu Antonio Pappano (Antonijumi Papano) bei smuikininku Nikolajumi Znaideriu, taip pat Didžiosios Britanijos Karališkojo filharmonijos orkestro koncertą su dirigentu Charles Dutoit (Šarliu Diuto). Vis dėlto 30 tūkst. eurų skirta tik Londono simfoniniam orkestrui atvežti į Vilnių - bendra koncerto sąmata siekė 180 tūkst. eurų, likusi dalis surinkta iš rėmėjų, teatrui skiriamo finansavimo. Parama, kaip teigia savivaldybė, skirta ne tiesiogiai LNOBT, o per savivaldybės įsteigtą viešąją įstaigą „Vilniaus festivaliai“. Jai vadovauja Remigijus Merkelys.

Prieš 15 metų įvairių kultūrinių renginių rėmimui sukurtos įstaigos „Vilniaus festivaliai“ vadovas pabrėžia, kad toks pinigų skyrimas kultūriniams renginiams yra įprasta savivaldybės praktika nuo pat šios įstaigos įkūrimo. Jis sako žinantis, kad LNOBT į savivaldybę kreipėsi dėl tiesioginės paramos, tačiau to padaryti administracija negali, nes tuomet tektų rengti viešąjį pirkimą.

„Tokiu atveju procedūros labai užtruktų ir galbūt tuomet išvis neišeitų paramos skirti. Savivaldybėje yra per 300 įstaigų, per kurias savivaldybė remia įvairius kultūros, socialinius, edukacinius projektus“, - BNS aiškino R.Merkelys.

Dar vienas LNOBT kreipimasis į savivaldybę gautas 2016-ųjų gegužę. Šįkart - direktoriaus pavaduotojos Laimos Vilimienės vardu. Ji prašė Vilniaus vicemero Lino Kvedaravičiaus 30-čia tūkst. eurų paremti Didžiosios Britanijos Karališkojo filharmonijos orkestro su dirigentu Charles Dutoit (Šarliu Diuto) koncertą. Beje, šį koncertą, kurio numatyta sąmata -vėl 180 tūkst. eurų, taip pat organizavo G.Kėvišo sūnus. Remiantis savivaldybės pateiktais dokumentais, pageidaujama parama nebuvo skirta.

 

Paramą skyrė ir ankstesnės valdžios

Savivaldybės atstovai BNS informavo, kad Vilniaus miestas paramą LNOBT skiria nuo 2010-ųjų, įgyvendindamas projektą „Garsiausi pasaulio orkestrai Vilniuje“. 2010-aisiais miestui vadovavo merai konservatoriai Vilius Navickas ir iš jo postą perėmęs Raimundas Alekna. 2010-aisiais 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų) parama skirta vienam - Niujorko filharmonijos orkestro koncertui. 2011-2014 metais, kuomet sprendimus priiminėjo dabartinio Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderio mero Artūro Zuoko administracija, skirta apie 500 tūkst. litų (145 tūkst. eurų), R.Šimašiaus vadovavimo metu 2015 ir 2016 metais buvo patvirtinta po 30 tūkst. eurų parama kasmet.

Be pernai ir užpernai įvykusių Milano La Scalos, Lonono orkestro koncertų, planuota dar 30 tūkst. skirti Vienos filharmonijos orkestro koncerto organizavimui, tačiau, kaip informavo savivaldybė, paramos neprireikė ir ji nebuvo skirta.

Parama kasmet numatoma savivaldybės biudžete, pasiūlymą rengia savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komitetas. Jo vadovas, mero bendrapartietis liberalas Vytautas Mitalas sako, kad komitetas neturėjo jokios informacijos, jog pinigai skiriami G.Kėvišo sūnaus įmonei.

„Ne, neturėjome tokios informacijos svarstydami klausimą komitete (...). Kad G.Kėvišas yra „Vilniaus festivalio“ meno vadovas, man atrodo, yra faktas, kad gerbiamas Kėvišas bendradarbiauja su „Vilniaus festivaliais“. Tai, aš manau, kad bus pradėtas, ir aš inicijuosiu tyrimą, kuris ir atsakys, ar iš tiesų „Vilniaus festivaliai“ žinojo, ar nežinojo ir ką tai reiškia, kokią atsakomybę jiems tai užtraukia“, - sakė V.Mitalas.

Mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas sako, kad R.Šimašius šiuo metu yra Vokietijoje ir situacijos kol kas pakomentuoti negali. „Bet manau, kad dabar svarstysime, ar sprendimą peržiūrėti“, - teigė jis.

 

„Vilniaus festivalių“ vadovas sako nežinojęs, kad parama teko G.Kėvišo šeimos įmonei

Pats R.Merkelys taip pat sako nežinojęs, kad pernai per jo vadovaujamus „Vilniaus festivalius“ savivaldybės skirti 30 tūkst. eurų pagal LNOBT sutartį atiteko G.Kėvišo šeimos įmonei, kuri savo ruožtu atsiskaitė su Londono orkestru ir atlikėjais.

„Mes renginio bendradarbiavimą vykdėme su LNOBT, jokių kitų duomenų, vidinių detalių, kiek už lėktuvo bilietus buvo mokama, koks buvo viešbučio apmokėjimas, kitos išlaidos - tokių detalių neturėjome“, - sakė jis.

R.Merkelys pabrėžia, kad „Vilniaus festivalių“ steigėja ir vienintelė dalininkė yra savivaldybė, o vienintelė sąsaja su tuometinio Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovo G.Kėvišo 1997-aisiais sumanytu muzikos renginiu „Vilniaus festivalis“ yra pavadinimų panašumas. Nuo „Vilniaus festivalių“ įkūrimo jiems vadovaujantis R.Merkelys taip pat sako nepamenantis, koks buvo G.Kėvišo, tuomet buvusio tarp sostinės tarybos valdančiųjų, indėlis kuriant įstaiga.

„Kiek aš prisimenu, tai buvo berods mero Artūro Zuoko ir mūsų kultūrininkų, kokių 5-6, iniciatyva, jie įtikinėjo merą, kad reikia tokios įstaigos. Čia Kėvišo vadimens negaliu prisiminti ir pasakyti, ar jis buvo lemiamas, ar labai didelis“, - pasakojo R.Merkelys.

 Su pačiu G.Kėvišu BNS nepavyko susisiekti. Jis žinute informavo, kad šiuo metu yra užsienyje ir grįš tik po savaitės. Kaip skelbta anksčiau, pagal sutartis su „Riverside music“ LNOBT pernai surengė solistų Angelos Gheorghiu (Angelos Georgiju), solisto Marius'o Brenciu (Mariaus Brenciu) ir dirigento Cipriano Teodorascu (Kipriano Teodorasku) koncertas, Londono simfoninio orkestro su dirigentu Antonio Pappano (Antonijumi Papano) ir smuikininku Nikolajumi Znaideriu koncertas, taip pat Didžiosios Britanijos Karališkojo filharmonijos orkestro su dirigentu Charles Dutoit (Šarliu Diuto). Iš viso „Riverside music“ sumokėta 390 tūkst. eurų, kokia dalis atiteko atlikėjams, nei LNOBT, nei pats

G.Kėvišas neskelbia. G.Kėvišas sutarties nepasirašė - tai už jį padarė pavaduotojas Naglis Stancikas. Tokią praktiką nepalankiai įvertino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pažymėdamos, kad nusišalinimas tebuvo formalus ir neužtikrino sprendimų skaidrumo. Po tarnybų išvadų G.Kėvišo pasiaiškinimo pareikalavo kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson, Seimo opoziciniai konservatoriai ragina G.Kėvišą trauktis iš pareigų, taip pat prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos įvertinti G.Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša.

Skaitykite daugiau:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/g-keviso-sunaus-organizuotiems-koncertams-ir-vilniaus-savivaldybes-parama.d?id=73991950

 

G. Kėvišo vadovaujamo teatro užkulisiai: gyvenimas ten visai nesaldus

Birutė Davidonytė Aktualijų žurnalistė 2017 m. kovo 10 d. 05:30

G. Kėvišo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) negaili pinigų užsienio atlikėjų pasirodymams. Dalis koncertų už šimtatūkstantines sumas yra perkami iš G. Kėvišo sūnaus įmonės. Tačiau lietuvių solistams teatre gyvenimas ne toks saldus, jiems buvo nemenkai sumažinti atlyginimai.

 

Skaudi tiesa apie teatrą

Į DELFI redakciją kreipėsi teatre dirbantis asmuo, kuris atskleidė daug dalykų, kurie iš tiesų dedasi užkulisiuose. (Vardas ir pavardė redakcijai žinomi. Redakcija, saugodama darbuotoją, neatskleis nei vardo, pareigų, nei lyties, toliau tekste asmuo vadinamas šaltiniu).

Šaltinio duomenimis, sausio pabaigoje kažkur penki lietuvių solistai, kurie teatre dirba jau daugybę metų, pamatė, kad jų atlyginimai buvo sumažinti. Šaltinio teigimu, niekas apie tokį sprendimą jų neperspėjo, niekas nepaaiškino situacijos, kad jų atlyginimai buvo sumažinti, žmonės sužinojo tik pamatę savo algalapius.

Pasakojama, kad nuolat teatre dirbančių operos solistų alga susideda iš kelių dalių: fiksuotos atlyginimo dalies, kuri nekinta bei dalies už meistriškumą bei spektaklių skaičių. Šaltinio teigimu, buvo sumažinta būtent ši dalis už meistriškumą. Solistai stebėjosi, nes jie teatre dirba jau daugybę metų, koncertuoja ir Lietuvos, ir tarptautinėse scenose, yra patyrę menininkai, gerbiami ir už teatro ribų, todėl neaišku, kodėl jų meistriškumas staiga sumažėjo.

Šaltinio teigimu, atlyginimas sumažėjo maždaug 300-ais eurų. Menininkai pasijautė įskaudinti dėl tokio sprendimo, ne tik dėl finansinio atlyginimo sumažėjimo, bet ir dėl to, kad pasijautė nevertinami ir niekam nereikalingi, niekas net nesiteikė jiems pagrįsti šio sprendimo. Be to, dar galima suprasti, kad jų meistriškumas po daugybės metų patirties staiga sumažėjo. Šaltinio teigimu, lietuvių solistai bijo dėl savo ateities teatre, nes juos bandoma išstumti ir atsivežti užsienio atlikėjus.

 

Scena už milijonus? Ji neveikia tobulai

Šaltinis tik nusijuokė paklaustas, kaip vertina, kad LNOBT scenos remontui jau panaudoti 15 milijonų eurų, dabar vėl skiriami pinigai projektui, o iš viso scenai bus skirta 22 milijonai eurų.

Šaltinis pasakojo, kad buvo spektaklių, kurių ne laiku užstrigusi ar neveikianti scenos įranga vos nesugadino. Tuomet patiems artistams teko suktis iš padėties.

Pasak šaltinio, scena tikrai neveikia tobulai, nors ir mažiau nei prieš dešimtmetį buvo suremontuota už didžiules sumas.

 

Nevieši teatro susirašinėjimai: menininkams siūlo pasirašyti už G. Kėvišą

Kilus skandalui, yra ieškoma būdų, kaip apginti vadovą. DELFI pasiekė LNOBT vidiniai susirašinėjai, kuriuose teatro vadovybė siūlo menininkams ir teatro darbuotojams pasirašyti kreipimąsi į kultūros ministrę, siekiant išsaugoti G. Kėvišą poste. Laiškuose pabrėžiama, kad jokios prievartos nėra, bet jeigu darbuotojai mano, kad informacija apie G. Kėvišą nėra visai teisinga, turėtų pasirašyti.

„Pastaruoju metu itin aktyviai viešumoje aptarinėjamas LNOBT Generalinis direktorius G. Kėvišas. Pateikiamas požiūris yra vienpusis ir pateikiamas be Generalinio direktoriaus bei LNOBT veiklos vertinimo konteksto. Teatro meninių kolektyvų vadovų iniciatyva norime Kultūros ministerijai bei visuomenei pateikti ir priminti Generalinio direktoriaus veiklos LNOBT rezultatus nuo pat 2002 metų iki dabar.

Šiuo metu yra rengiamas viešas kreipimasis į Kultūros ministrę su palaikymu Teatro Generaliniam direktoriui. Kreipimosi tekstas bus parengtas šiandien. Kadangi bus parengtas tekstas yra galimybė šį tekstą pasirašyti norintiems ir Generalinį direktorių palaikantiems teatro darbuotojams.

Jokios prievartos, bet jei manote, kad Gerb. Kėvišas ir toliau turėtų vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui ateikite“, - rašoma G. Kėvišo pavaduotojo Naglio Stanciko pasirašytame laiške teatro darbuotojams.

 

LNOBT: penkiems solistams atlyginimas sumažėjo, dviem – padidėjo

LNOBT atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė pripažino, kad penkiems solistams atlyginimas sumažėjo. Teatras aiškino, kaip yra skaičiuojama atlyginimo dalis už meistriškumą ir kad kokybė jiems yra svarbiausia.

„LNOBT kūrybinio personalo (operos ir baleto solistų) meistriškumo vertinimas yra įprastinis, dukart per metus vykstantis procesas. Meistriškumo koeficientas nuolat kinta, jis gali tiek didėti, tiek mažėti priklausomai nuo darbo kokybės. Bet kuriuo atveju jis daro įtaką tik nedidelei kintamo atlyginimo daliai. Solistų darbą kiekviename spektaklyje stebi, vertina ir savo ataskaitas vėliau teikia meno ekspertų komisija. Dukart per metus ataskaitos peržiūrimos ir apžvelgiama kiekvieno solisto darbo meninė kokybė. Ji aptariama Darbo grupėje, kurioje dalyvauja visi teatro meno vadovai.

Atkreipiame dėmesį, kad koreguojant meistriškumo koeficientą, nuolatinio solistų atlyginimo dydis nesikeičia. Konkretus kintamas priedas prie atlyginimo paprastai yra skiriamas pusės metų laikotarpiui. Jam pasibaigus, iš naujo vertinami veiklos rezultatai“, - komentavo R. Baltrušaitytė.

Ji įvardijo, kad penkių solistų meistriškumo balas sumažėjo: „2017 m. sausio viduryje, suvedus teatro 2016-2017 m. sezono pirmojo pusmečio (rugsėjo-gruodžio mėn. laikotarpio) veiklos rezultatus, meistriškumo koeficientas kolegijos sprendimu buvo pakoreguotas septyniems operos solistams. Penkiems iš jų koeficientas sumažėjo, dviem – padidėjo.

Aukšta meninė kokybė – svarbiausias kiekvienos meno organizacijos siekis, tiesiogiai įtakojantis visuomenės susidomėjimą, publikos plėtrą, finansavimo paieškas ir, aišku, teatro pajamas. Todėl visas LNOBT kolektyvas suinteresuotas tuo, kad kiekvieno spektaklio kokybė būtų aukščiausio lygmens. Taigi šiam – kokybės – kriterijui nedarome kompromisų.“

Lietuvių solistams atlyginimas mažėja, o užsieniečiams negailima šimtų tūkstančių

Nors lietuvių solistams atlyginimai buvo sumažinti, žiniasklaidoje neseniai nuskambėjo skandalas, kai G. Kėvišo vadovaujamo teatro pirkimus laimėdavo jo sūnaus Martyno Kipre registruota įmonė „Riverside music Limited“.

Pagal sutartis su „Riverside music Limited“ LNOBT pernai surengė solistų Angelos Gheorghiu, solisto Marius'o Brenciu ir dirigento Cipriano Teodorascu koncertas, Londono simfoninio orkestro su dirigentu Antonio Pappano ir smuikininku Nikolajumi Znaideriu koncertas, taip pat Didžiosios Britanijos Karališkojo filharmonijos orkestro su dirigentu Charles Dutoit.

Iš viso įmonei „Riverside music Limited“ sumokėta 390 tūkst. eurų, kokia dalis atiteko atlikėjams, nei LNOBT, nei pats G. Kėvišas neskelbia. G. Kėvišas pats papildomai dirba šioje įmonėje, deklaruoja užsiimantis konsultavimo veikla bei gauna iš jos pajamas. G. Kėvišas atskleidė, kad iš šios įmonės jis gauna didesnes pajamas nei iš teatro atlyginimo ir tai padėjo jam sukaupti turtus.

Tokią praktiką nepalankiai įvertino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pažymėdamos, kad nusišalinimas tebuvo formalus ir neužtikrino sprendimų skaidrumo. Po tarnybų išvadų G. Kėvišo pasiaiškinimo pareikalavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Seimo opoziciniai konservatoriai ragina G. Kėvišą trauktis iš pareigų, taip pat prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įvertinti G. Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau naujausios deklaracijos nėra viešos. G. Kėvišas žadėjo nurimus skandalui viską paviešinti.

Beje, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kiek anksčiau tyrusi, ar nėra interesų konflikto, kai G. Kėvišo vadovaujamo teatro viešuosius pirkimus laimi jo sūnaus įmonė vienintelė išplovė G. Kėvišo mundurą ir konstatavo, kad įstatymų pažeidimų nebuvo, nes sutartis su sūnaus įmone pasirašė ne pats G. Kėvišas, o jo pavaduotojas. Dabar VTEK vadovas Romas Valentukevičius paskelbė, kad netrukus trauksis iš posto.

Naujausiai paaiškėję faktai rodo, kad G. Kėvišo sūnaus įmonė valstybinių pinigų gavo ne tik iš teatro. Vilniaus savivaldybė, remdama LNOBT koncertus, taip pat skyrė 30 tūkst. eurų paramą G. Kėvišo sūnaus įmonės rengtam koncertui.

 

Kultūros ministerija: darbuotojų atlyginimai – įstaigų vadovų atsakomybė

Kultūros ministerijos teigimu, darbuotojų atlyginimams ji įtakos daryti čia negali. „Įmonių ir įstaigų darbuotojų atlyginimai yra tų įmonių ir įstaigų vadovų kompetencija ir atsakomybė“, - DELFI komentavo Kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Paklaustas, ar ministrę tenkina G. Kėvišo pateiktas paaiškinimas dėl sūnaus įmonės laimėtų pirkimų, ministrės patarėjas komentavo: „LNOBT vadovas ponas Kėvišas pirmadienį pristatė pasiaiškinimą kultūros ministrei. Bus atliekamas tarnybinis tyrimas, kuris turi nustatyti, ar pasiaiškinimas pakankamas ar ne, ir jei nepakankamas, kokia drausminė nuobauda turi būti taikoma.“

 

Scenai vėl teka milijonai, finansavimo teatrui netrūksta

Nors teatre sumažėjo atlyginimai penkiems solistams, finansavimu teatras skųstis neturėtų. DELFI jau skelbė, kad teatrui vėl teka milijonai iš valstybės biudžeto scenos rekonstrukcijai, kuri prieš mažiau nei dešimtmetį buvo suremontuota už didžiulę sumą ir sulaukė teisėsaugos tyrimų.

Šių metų sausio mėnesį naujoji „valstiečių“ paskirta kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo iš Valstybės investicijų programos daugiau nei 1,7 milijono eurų paskirta LNOBT scenos rekonstrukcijai. Tai pačiai scenos rekonstrukcijai pinigų skyrė ir buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis 2015 bei 2016 metais.

Kuriozas yra tas, kad prieš mažiau nei dešimtmetį LNOBT scenos rekonstrukcijai jau buvo skirta 22 milijonai eurų, o panaudota pusė šios sumos (apie 15 milijonų eurų), 2009 metais teatrą purtė skandalas dėl šios rekonstrukcijos, o prokuratūros tyrimas tęsiasi iki šiol. Nepraėjo nė dešimtmečio, o LNOBT scenai jau tęsiamos investicijos. Per pastaruosius trejus metus projektui jau skirta 4,5 milijono eurų.

Ministerija pranešė, kad 2017 metų Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų auditavimo plane yra numatytas LNOBT veiklos ir finansinis auditas.

 

Teisėsaugos tyrimai tęsiasi iki šiol

Valstybės kontrolė 2010 metais buvo nustačiusi, kad rekonstruojant teatrą buvo ne kartą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas: už scenos įrangą mokėta brangiau nei numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai pirkta darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 4 milijonai eurų). Atsižvelgiant į šias išvadas G. Kėvišui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos. Buvo pareikšti įtarimai 5 asmenims, žiniasklaidoje skelbta, kad tarp jų buvo ir G. Kėvišas.

Scenos rekonstrukcijos darbus atliko Vokietijos kompanija, ir Lietuvos teisėsauga daugybę metų negavo teisinės pagalbos iš Vokietijos ir taip negalėjo pasiekti jiems reikiamų dokumentų. Po penkerių metų tyrimo, 2013 metais, ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo nutrauktas.

Tačiau 2015 metų vasarą šioje istorijoje įvyko dar vienas posūkis – po daugybės metų buvo gauti reikalingi dokumentai iš Vokietijos ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Tyrimas vyksta iki šiol ir jame taškas dar nėra padėtas.

 

Sugebėjo sukaupti didžiulius turtus

DELFI jau rašė, kad keturiolika metų dirbdamas teatre, o anksčiau filharmonijoje ir visuomet besisukęs valstybės tarnyboje G. Kėvišas su šeima sugebėjo sukaupti didžiulius turtus.

Jo ir šeimos nekilnojamasis turtas yra gausus: sklypas, įsigytas 2004 metais ir namas viename prabangiausių Lietuvoje Laurų kvartale, saugoma ir itin privati sodyba ant Bebrusų ežero kranto Molėtų rajone, butas Vilniuje, pagal deklaracijas vertas 800 tūkstančių litų, ir padovanotas sūnui, G. Kėvišo tėvų namas Kaune, paliktas sūnėnui, dar vienas sklypas nežinomoje vietoje už 252 tūkstančius litų, pirktas iš žiniasklaidos magnato Gedvydo Vainausko.

Žinoma, piniginių lėšų bei kitokio turto teatro vadovas turi dar daugiau. Žiniasklaidoje buvo svarstyta, kad G. Kėvišo namas Laurų kvartale buvo statomas būtent tuo metu, kai Operos ir baleto teatre vyko skandalingoji scenos rekonstrukcija. Statybų inspekcijos aktas apie statybų užbaigimą 2009-aisiais metais patvirtina, kad statybų laikas sutapo su didžiuoju skandalu.

2007 metais G. Kėvišas deklaruoja iš banko gavęs beveik 3 milijonų litų paskolą, kuri buvo daug didesnė už visą jo turtą. Iki 2010 metų (faktiškai per dvejus metus) G. Kėvišas grąžino beveik 1,3 milijono litų paskolos, o šeimos turtas išliko milijoninis ir beveik toks pats, kaip prieš pasiimant paskolą. Metinės G. Kėvišo pajamos iš atlyginimo turėjo siekti apie 84 tūkstančius litų, jo žmona buvo muzikos mokytoja, o jokio turto pardavimo nebuvo deklaruota. Tiesa, yra deklaruota papildomi 600 tūkstančių litų pajamų iš sūnaus įmonės 2010 metais, bet įmokėta paskolos suma vis tiek yra daug didesnė. Tais pačiais metais teatrą krėtė skandalas dėl scenos rekonstrukcijos.

2016 metų rugsėjį G. Kėvišas laimėjo naują konkursą Operos ir baleto teatro vadovo pareigoms eiti ir teatrui vadovaus dar penkerius metus. Konkursas buvo paankstintas beveik puse metų ir jį rengė dar praėjusi valdžia. Dabar opozicija reikalauja konkursą atšaukti, bet, pasak ministerijos, tokių teisinių galimybių nėra.

Pats G. Kėvišas neatskleidžia, kiek vidutiniškai per metus gauna papildomų pajamų iš savo sūnaus įmonės „Riverside Music Limited“, kuri laimėjo LNOBT viešuosius pirkimus ir kurioje jis deklaruoja užsiimantis individualia veikla, G. Kėvišas teigė: „Aš skaičiais nenorėčiau vardinti, nes ir neprivalau.“

G. Kėvišas aiškino, kad pajamos iš teatro sudaro mažąją dalį jo pajamų. Skelbiama, kad oficialus jo atlyginimas yra kiek didesnis nei 2 tūkstančiai eurų.

Jis teigė, kad 1992-1994 metais dirbo Monako Kunigaikštystėje, vadovavo įstaigai. 2001-2002 metais gyveno ir užsiėmė veikla Monake. Tačiau, pagal senas G. Kėvišo turto deklaracijas, kai jis buvo politiku: kultūros ministru ir Vilniaus savivaldybės tarybos nariu, atrodo, kad jo šeimos turtas sparčiausiai pradėjo augti gerokai vėliau, kai G. Kėvišas jau buvo grįžęs iš Monako ir dirbo teatre. G. Kėvišas žadėjo visas savo deklaracijas paviešinti vėliau.

 

Skaitykite daugiau:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/g-keviso-vadovaujamo-teatro-uzkulisiai-gyvenimas-ten-visai-nesaldus.d?id=73996660

2020 Rugsėjis
P A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930    
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €