Bendraukime
 

Pažintinė doc. dr. Vilmantės Aleksienės paskaita „Apie muzikos terapiją“

Pažintinė doc. dr. Vilmantės Aleksienės paskaita „Apie muzikos terapiją“ 2017-03-10

2017 m. kovo mėn. 18 d. Lietuvos muzikų sąjungoje (Gedimino pr. 32-2, Vilnius) vyks pažintinė doc. dr. Vilmantės Aleksienės paskaita „Apie muzikos terapiją“ ir patyriminis muzikos terapijos užsiėmimas.

Muzikos terapija - artima mums sritis, kurios veiklose galime pamatyti ir save.

Pažintį su muzikos terapija ir mūsų bendruomenės narių veiklos galimybes tęsime. Tad kviečiame nepraleisti progos.

Į renginį būtina registruotis.
Elektroniniu paštu: info@muzikusajunga.lt
Telefonu: +370 61448314 

***

Kai daugybė žmonių filharmonijos salėje klausosi talentingo muzikos atlikėjo kocerto, dauguma jų patiria terapinį muzikos poveikį – atsipalaidavimą, užsimiršimą, malonumą. dvasinį bendrumą. Ne vienas, pasibaigus koncertui, pasako: „Man tai buvo tikra muzikos terapija!“. Ar tai muzikos terapja?

Kai SPA centre patogiuose krėsluose žmonių grupelė klausosi ramios klasikinės ar relaksacinės muzikos - vieni jų pasineria į prisiminimus, kiti kažką malonaus įsivaizduoja, o kai kurie trumpam užsnūsta. Dalyviai po seanso dar kažkurį laiką jaučia savyje lyg daugiau tylos, darnos, susikaupimo. PA vadybininkai tokią paslaugą vadina muzikos terapija, bet ar tai muzikos terapija?

Žinomo „Spalvų orkestro“ muzikantai  - žmonės, turintys negalę. Jie  kasdien bendrauja, mokosi groti ir koncertuoja. Gyvenimas pilnavertis ir jame daug laimės patyrimo. Muzikavimas stiprina, palaiko sveikatą. Ar tokia veikla vadinama muzikos terapija?

Lietuvoje populiarėja „maudynės gonge”, garso masažas tibetietiškais dubenimis, obertoninis dainavimas ir panašios šamanistinių kultūrų dvasinių praktikų ir tradicijų šiuolaikiškos apraiškos. Kuo skiriasi garso terapija ir muzikos terapija?

Pažintinė paskaita „Apie muzikos terapiją“ ir patyriminis muzikos terapijos užsiėmimas vyks š.m. kovo mėn. 18 d. Lietuvos muzikų sąjungos patalpose, Gedimino pr. 32-2, Vilnius.

Programa:

9.00 – 10.15 I dalis. “Šiuolaikinė muzikos terapijos samprata”

10.15 – 10.30 kavos / arbatos pertrauka

10.30 – 12.00 II dalis. “Muzikos terapijos taikymas”

12.00 – 12.15 kavos / arbatos pertrauka

12.15–14.30 III dalis. Patyriminis muzikos terapijos užsiėmimas

Lektorė: doc. dr. Vilmantė Aleksienė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė

 

Ar muzika gali gydyti? 

Ar kada susimąstėte, kaip muzika veikia žmogaus savijautą? Lapkričio 15-oji – Europos muzikos terapijos diena. Šia proga 2014 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos ir Lietuvos psichiatrų asociacijos iniciatyva įvyko tarptautinė muzikos terapijos konferencija „Muzikos terapija psichiatrijoje“. Renginyje dalintasi žiniomis apie muzikos terapijos paslaugas Lietuvoje ir užsienyje, naujausių tyrimų rezultatus ir muzikos svarbą gydant pacientą. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dvi dienas trukusioje konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos muzikos ir medicinos sričių specialistai, svečiai iš Austrijos, Norvegijos bei Estijos. Konferencijos dalyviai taip pat galėjo sudalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, diskusijose ir debatuose. Konferencija buvo baigta dalyvių muzikine improvizacija „Gyvenimo ritmai“, kuriai vadovavo Lietuvos muzikos terapijos asociacijos atstovė, kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė ir „Stalo teatro“ režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė. 

Muzikos terapija Lietuvoje 

„Pradėdami planuoti šią konferenciją prieš metus, tikėjomės, kad jau galėsime pasidžiaugti muzikos terapijos studijomis Lietuvoje. Deja, įstatymai taip greitai neišleidžiami. Tačiau džiaugiamės, kad judame tinkama linkme“, – taip apie muzikos terapijos plėtrą Lietuvoje pasakoja profesionali muzikos terapeutė Vilmantė Aleksienė. 

Lietuvoje muzikos terapija pradėta praktikuoti maždaug prieš 34 metus Druskininkų sanatorijose. Vėliau muzikos klausymas, kaip gydymo priemonė, pradėtas taikyti ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Prieš 17 metų buvo įkurta Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacija (dabar – Lietuvos muzikos terapijos asociacija), o prieš metus įsteigtas Muzikos terapijos paslaugų centras. Akivaizdu, kad muzikos terapija Lietuvoje vis giliau įleidžia šaknis. Dar didesnės muzikos terapijos plėtros tikimasi kitais metais, nes planuojama įsteigti muzikos terapijos magistrantūros studijas. 

Su kokiomis problemomis muzikos terapija Lietuvoje susiduria šiandien? 

Profesionalių muzikos terapeutų trūkumas. Nors muzikos terapeuto pareigybes dar tik planuojama įteisinti, tačiau muzikos terapija taikoma daugelyje institucijų. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje dirba tik 4 profesionalūs muzikos terapeutai. Atlikus tyrimą, kurio metu buvo tirta 171 institucija, paaiškėjo, kad muzikos terapiją dažniausiai veda socialiniai darbuotojai, kiek rečiau muzikos mokytojai, psichologai, specialieji pedagogai bei slaugytojai. Dauguma jų nurodė, kad kompetenciją įgijo praktiniame darbe, dalyvaudami seminaruose ir kursuose Lietuvoje, savarankiškai studijuodami literatūrą.
 
Dalinis muzikos terapijos paslaugos tikslo supratimas. Didžioji dalis tyrime dalyvavusiųjų, muzikos terapijas vedančių neprofesionalių specialistų, kaip pagrindinius muzikos terapijos tikslus nurodė:

- atsipalaidavimą,
- užimtumą, laisvalaikį, saviraišką,
- bendravimą.

„Užimtumo terapija ir muzikos terapija – ne tas pats. Muzikos terapija gali padėti įveikti daugelį sutrikimų, ne tik užimti laisvalaikį. Ji padeda geriau suvaldyti stresą, išgyventi traumas, palengvina fizinį ir dvasinį skausmą, padeda valdyti emocijas ir jų raišką, geriau pažinti save ir priimti tinkamus sprendimus, koreguoti fizinę ir psichosocialinę raidą ir pan.“, – teigia V. Aleksienė.
 
Per didelis pacientų skaičius užsiėmimuose. Dėl nepakankamų lėšų muzikos terapijos užsiėmimai įvairiose įstaigose dažniausiai vykdomi didelei žmonių grupei. Kadangi pacientų emocinio intelekto būklė labai skirtinga, todėl būna sunku ne tik jiems, bet ir terapeutui. 

Kaip muzika veikia žmogų? 

Konferencijoje buvo pristatyti konkretūs muzikos poveikio žmogui įvairiose situacijose tyrimo rezultatai. Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras Rytis Leonavičius aptarė keletą savo paties atliktų tyrimų, kurių metu buvo aiškinamasi muzikos įtaka skausmo suvokimui, sporto rezultatams, nemigos gydymui ir nerimo kontrolei. 

Muzika ir skausmas. Šio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti muzikos galimybes didinant skausmo slenkstį. Tiriamieji buvo analizuojami prieš ir po muzikinės intervencijos. 67 studentai dalyvavo 4 val. trukmės diskotekoje, kurios metu visų tiriamųjų plaštakos buvo suspaustos specialiais spaustukais, turinčiais skirtingas padalas (kuo didesnė padala, tuo žnyplės labiau spaudžia odą). Vertinant skausmą buvo laikomasi subjektyvios skausmo skalės nuo 0 iki 10 (0 reiškė, kad skausmo nejaučiama, 10 – jaučiamas milžiniškas skausmas).

Tyrimo rezultatai parodė, kad diskotekos pradžioje skausmo slenkstis buvo apie 4 balus, po diskotekos – apie 7 balus, vadinasi, skausmo suvokimas gerokai pasikeitė. Įdomiausia tai, kad muzika moteris veikė daug stipriau nei vyrus. Vyrų skausmo suvokimas prieš ir po tyrimo kito nestipriai, o moterys, paveiktos muzikos, žymiai lengviau pakėlė didesnį skausmą negu prieš diskoteką.

Taip pat pastebėta, kad skirtinga studentų kilmė lemia skirtingą skausmo suvokimą. Prieš diskoteką mieste augusių studentų skausmo slenkstis buvo gerokai didesnis nei iš kaimo kilusių studentų. Pasibaigus diskotekai miestiečiams užfiksuotas daug stipresnis muzikos poveikis nei iš kaimo kilusiems studentams.

Muzika padeda gerinti sporto rezultatusMuzika ir sportas. Šio tyrimo metu buvo iškelta tokia hipotezė: muzika padeda įveikti didesnius krūvius ir didina ištvermę. Sporto klubuose buvo tiriami 42 sportininkai mėgėjai, kurie bėgo bėgimo takeliu 8 km/val. greičiu. Tyrimas vykdytas dviem etapais: pirmuoju tiriamieji bėgo klausydami muzikos, antruoju – be muzikos.

Paaiškėjo, kad muzika pagerino tiriamųjų sportinius rezultatus: vidutiniška bėgimo trukmė klausant muzikos buvo 21 min., bėgant tyloje – 17 min. Taip pat prieita prie išvados, kad muzikos poveikis vyrų sportiniams rezultatams daug didesnis negu moterų ir muzika labiau veikia vyresnio amžiaus tiriamųjų sportinius rezultatus.

Muzika ir nemiga, nerimas. Šio tyrimo metu buvo iškelta tokia hipotezė: lakštingalos giesmė mažina nerimą ir gerina miegą. Tikslas: įvertinti lakštingalos giesmės poveikį nerimui ir miegui. Specialiai šiam tyrimui buvo įrašytas 2 val. trukmės lakštingalos giedojimas. Tiriamieji – 47 neurozių skyriaus pacientai. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais: pirmuoju tiriamiesiems buvo duodama klausytis lakštingalos giedojimo įrašo, antruoju buvo tiriami tie pacientai, kurie nesiklausė lakštingalos įrašo.

Džiuginančios tyrimo išvados – lakštingalos giesmė reikšmingai mažino tiriamųjų nerimą ir gerino miegą.

Kokie instrumentai taikomi muzikos terapijoje?

„Viso seanso metu gydytoja su pacientu nieko nekalbėjo, nedavė jam jokių nurodymų, tiesiog leido jam groti.“ Muzikos terapeutė iš Austrijos Elena Fitzthum pasidalijo savo patirtimi ir paklausta, kokiais muzikos instrumentais jų šalyje dažniausiai naudojamasi per muzikos terapijos seansus, patikino, kad muzikos terapijai tinka patys įvairiausi instrumentai, bet vis dėlto išskyrė pianiną, kaip padedantį sukurti dialogą tarp paciento ir terapeuto. Taip pat paminėjo būgnus, kurie itin patinka jaunimui.

Muzikos terapeutė parodė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas muzikos terapijos seansas su būgnais. Viso seanso metu gydytoja su pacientu nieko nekalbėjo, nedavė jam jokių nurodymų, tiesiog leido jam groti. Pradžioje pacientas būgno beveik nelietė, su lazdele lėkštę užgaudavo vos vieną kitą kartą, tai darė neritmingai. Po kurio laiko priešais sėdinti gydytoja savo būgnus pradėjo mušti šiek tiek intensyviau, tačiau jokių nurodymų jaunuoliui nedavė. Palaipsniui pacientas taip pat pradėjo mušti būgnus stipriau, dar po kurio laiko tarp gydytojos ir paciento grojimo užsimezgė tarsi dialogas – jaunuolis iniciatyvumu visiškai nenusileido gydytojai.

Matyt, kiekvienam derėtų suvokti muzikos svarbą ir pasidomėti muzikos gydomosiomis savybėmis. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad muzikos terapija – labai individualus dalykas, tad nėra vieno atsakymo, kokia muzika padeda įsimylėti, kokia muzika gydo, o kokia susargdina, koks muzikos stilius yra geras ar blogas. Vieną žmogų jūros ošimas gali nuraminti, kitam priminti tragiškus įvykius ir netgi sukelti psichozę. Taigi muzikos terapija nėra „muzikinė tabletė“, kuri tinka visiems. Nebijokite ieškoti, klausytis ir atrasti tokią muziką, kuri teigiamai veiks būtent jus.

 

Alicija Eiliakas: „Gongo garsas suteikia galimybę suvokti, kad esame ne tik fizinis kūnas“

 

Pirmą kartą psichologijos studiją „Menas būti“, įsikūrusią Užupyje, nevietiniams rasti nelengva. Juolab kad jau tamsu. „Maudynės Gonge“ (taip vadinasi garso terapijos sesija) prasidės septintą, tačiau ateiti jos įkūrėja psichologė-psichoterapeutė Alicija Eiliakas paprašo anksčiau. „Septintą rakiname duris, kad niekas netrukdytų“, – sako ji, kai kalbamės telefonu. 

Ateinu viena iš pirmųjų. Studijoje dega žvakės ir groja švelni muzika. Tvyro visiška ramybė. Po truputį renkasi žmonės. Iš to, kaip džiugiai jie sveikinasi su studijos šeimininke, suprantu, kad lankosi čia ne pirmą kartą. Kol smalsiai apžiūrinėju gongus ir bandau atspėti paruoštų instrumentų pavadinimus, Alicija visus kviečia arbatos. Virtuvėje puodeliais tarškina jos vyras Ričardas. Šiandien terapijos seansą jie ves kartu. 

Kai visi dalyviai sugula ant grindų patiestų kilimėlių ir šiltai apsikloja, Alicija išjungia muziką ir paprašo užsimerkti. Tam, kad galėtume pasikalbėti apie garso terapiją, su Alicija sutariame susitikti kitą dieną. Po „Maudynių Gonge“ metu patirtų neįprastų pojūčių būtų sunku bendrauti. 

Šiandien dar kartą lankausi jūsų studijoje. Po seanso, kuriame dalyvavau, garso terapija man pasirodė su niekuo nepalyginamas dalykas. Kaip ją atradote? 

Dabar suvokiu, kad viskas tiesiog savo laiku ir ateina. Iki tol užsiėmiau įvairiom meno terapijos sritim: dailės, pasakų, dramos, mandalų terapija. Po to į mano gyvenimą atėjo garso terapeutas Tomas Čartoryskis, organizavome pirmąjį gongų terapijos seansą Baltijos šalyse. Tada ir įsmylėjau gongus. 

Turbūt daugelis turi tam tikrą išankstinį įsivaizdavimą, kas yra garso terapija. Tačiau po dalyvavimo vienoje iš jų, vis dėlto turiu paklausti, kas tai yra? Kuo ji skiriasi nuo kitų terapijos rūšių? 

[Gongų terapija] Garso terapiją galima priskirti prie meno terapijos metodų. Garsas švelniai apeina psichikos gynybinius mechanizmus ir iškelia į paviršių pasąmonėje užbluokuotus jausmus ir patyrimus. Garso sesijos dalyvis gali juos išgyventi ir išjausti netraumuodamas savęs iš naujo (jam nebūtina prisiminti skausmingas traumas) ir paleisti šią sustingusią energiją. 

Garsas taip pat veikia mūsų fizinį kūną švelniai jį masažuodamas, atpalaiduodamas. Garso terapijos metu dalyviai tarsi keliauja į gilias sąmonės būsenas. Vyksta gilus atsipalaidavimas ir regeneracija, imuninė sistema veikia didesniu pajėgumu. Nupasakoti viso garso terapijos poveikio ir įtakos neužtektų dviejų dienų seminaro (šypsosi Alicija). 

Pastebėjau, kad naudojate daug muzikos instrumentų. Gongo tikrai su niekuo nesupainiosi, tačiau kokie kiti instrumentai? Kokiems garsams išgauti jie skirti? 

Naudojame „dainuojančius“ tibetietiškus ir krištolinius dubenis, dambrelius, šamanų būgną, fleitas, varpelius, kalimbą ir daugelį kitų archainių bei šiuolaikinių instrumentų, kurie skleidžia Visatos ir gamtos garsus. 

Terapijos metu viena garso banga užkloja kitą, tarp jų pradeda atsirasti kiti, netikėti garsai. Žmogus jaučiasi tarsi garso kokone ir, kai nurimsta jo protas, pradeda girdėti garsus tarp garsų, – taip vadinamą sferų muziką. Kadangi žmogus linkęs viską vertinti ir priimti asociatyviai, kiekvienas girdi kažką skirtingo ir unikalaus. 

Terapija vadinasi „Maudynės Gonge“, reikia suprasti, kad gongui teikiama daugiausiai reikšmės? Kuo jis ypatingas, kokia jo istorija? 

Pačiu pirmuoju gongu turbūt galima būtų vadinti akmenį, kurį daužė mūsų protėviai. Dabartinio gongo atitikmuo atsirado maždaug prieš 6 tūkst. metų Mesopotamijoje (Vidurio Rytai). Pasakojama, kad į juos senovės išminčiai įlydydavo nukritusių meteoritų dalis. 

Gongai skirstomi į planetų ir simfoninius. Pavyzdžiui, planetų gongai rezonuoja su kosmoso ciklais. Jie nukaldinti taip, kad skleistų tam tikros planetos vibraciją. Tarkim, Žemės gongo pagrindinis tonas yra toks, kaip mūsų širdies energetinio centro. 

Gongo skambėjimas – tai holistinis rezonansas. Negali nustatyti, iš kur jis sklinda, garsas yra aplink tave. Ne tik girdi garsą, bet ir jauti jo vibraciją. Visi kūnai vibruoja, mes taip pat turime savo dažnį. Gongas padeda mums susiderinti su Visata, kurios dalis esame. 

Tikėta, kad gongo garsas padeda išsaugoti odos jaunystę ir leidžia atsikratyti mirties baimės. Gongo garsas suteikia galimybę suvokti, kad esame ne tik fizinis kūnas.

„Maudynių Gonge“ metu sesijos dalyviai guli ant kilimėlių ir užmerktomis akimis apie pusantros valandos klausosi garsų. Kaip jie reaguoja? Ką pasakoja po to? 

Kartais žmonės užmiega, pradeda giliau ir garsiau kvėpuoti. Pasitaiko, kad apsiverkia, nes ateina aibė įvairių emocijų ir pojūčių. Dalyviai pradeda jausti savo pačių užspaustus jausmus. Bet to nereikia bijoti. Tai reiškia, kad jūs valotės nuo neigiamų emocijų ir patirčių. 

Jei žmogus labai jautriai reaguoja, prieinu ir jį įžeminu: priglaudžiu prie grindų jo stuburą, pėdas. Po sesijos žmonės paprastai būna nekalbūs, neskuba keltis. Šiuos patyrimus sunku apibūdinti žodžiais. Fiziškai žmonės gali jausti, kaip kaista delnai, ausys, pasunkėja rankos ir kojos. Pirmoji, didesnė gongo banga sukelia įtampą, kuri po to atslūgsta ir ateina palengvėjimas. Vėliau grojame tarsi kosminę lopšinę, kurioje žmonės ilsisi ir keliauja. 

„Man gongo terapija padėjo išsigydyti migreną. Taip pat padeda ten, kur kaupiasi užblokuota energija: gydo stuburo, sąnarių skausmus.“Smalsu, o kokį gydomąjį poveikį Gongo terapija daro kūnui ir sielai? 

Fizinio kūno ligos ir skausmai yra glaudžiai susiję su mūsų psichika, su užslopintomis emocijomis ir traumomis. Žmogus yra įsitempęs, nemoka atsipalaiduoti. Gongo garsas iškelia tuos jausmus, parodo juos, o po to padeda paleisti. 

Man gongo terapija padėjo išsigydyti migreną. Taip pat padeda ten, kur kaupiasi užblokuota energija: gydo stuburo, sąnarių skausmus. Garsas pašalina įtampą, gelbsti nuo nerimo, baimės, vienišumo jausmo, harmonizuoja, išvalo, suderina mus su Visatos vibracija. 

Ar ji tinkama visiems be išimties? 

Taip, ji tinka visiems, bet tai priklauso ir nuo žmogaus ketinimų. Kartais mamos skambant gongui migdo vaikus. Jo pasiklausyti ateina naminiai gyvūnai, atskrenda paukščiai. Grupinių gongo sesijų nerekomenduočiau psichikos ligoniams, taip pat sergantiesiems epilepsija. Studijoje būna prieblanda, dega žvakės, sklinda keisti garsai. Tokiems žmonėms labiau tiktų individualūs užsiėmimai su atitinkamai pasirengusiais garso terapeutais. 

Manęs dažnai klausia, ar gongo terapijos gali klausytis nėščios moterys ir onkologiniai ligoniai. Gongo garsas kūdikiui primena motinos širdies plakimą, – pirmąjį gongą, todėl yra visiškai natūralus. Galbūt atsargiau reikėtų elgtis besilaukiančioms pirmąjį trimestrą, kai viskas dar labai jautru, arba susilaikyti ir paskutinį mėnesį, jeigu nėštumo metu niekada nebuvo praktikuota tokia terapija, jeigu kyla kokių nors baimių. 

Onkologinėmis ligomis sergančiųjų dažniausiai klausiu, kuo jūs tikite? Kaip minėjau, garsas dirba su mirties baime, atkuria pasitikėjimą, duodą viltį, atpalaiduoja, regeneruoja. Tačiau jei žmogus tiki tuo, ką dažnai sako medikai, jog jam negalima stiprinti imuninės sistemos, negalima lankyti masažų (nors tai būtų nekontaktinis garso masažas), geriau nereikia rinktis tokios terapijos, nes kur nukreiptas mūsų dėmesys, ten slypi ir mūsų energija. 

Terapijos metu minėjote, kad kiekvienas turime savo gongą – tai mūsų balsas. Ar tai reiškia, kad galime gydyti save balsu? 

Taip, sveikame kūne – sveikas garsas (šypsosi). Balsas yra labai stiprus instrumentas. Užgniaužtos emocijos tarsi surakina gerklę, mūsų balsas pasikeičia, negalime pasakyti, kaip jaučiamės. Išlaisvindami balsą išlaisviname savo susikaupusias emocijas. Kai rezonuojame pilnu rezonansu, galime gydyti save ir kitus. Reikia dainuoti. 

Kadangi esame sveikatos portalas, galbūt galite pasiūlyti mūsų skaitytojams kokį nors nesudėtingą pratimą savijautai gerinti? 

Pasiūlysiu pratimą, skirtą atverti širdžiai. Turite atsisėsti tiesiai, kad abi pėdos būtų pastatytos ant žemės, o stuburas tiesus. Giliai įkvėpti, o iškvepiant minkštai dainuokite garsą [A]. Kartokite iki trijų minučių. Kadangi tokios praktikos metu yra svarbios ir mūsų mintys, šiuo atveju teisinga saviįtaiga būtų „aš myliu save“. Nuo meilės sau prasideda ir meilė kitiems. 

Po tokių prasmingų žodžių atsisveikiname su Alicija, kuri viso pokalbio metu nuoširdžiai stengėsi perteikti tai, kas beveik neįmanoma, – nupasakoti garso terapijos galią. Tačiau geriau kartą išgirsti, negu dešimt kartų perskaityti, todėl savo skaitytojams pateikiame įrašą iš garso meditacijos, skirtos Motinai Žemei. 

https://www.youtube.com/watch?v=uMhafd6M8IY

 

 

 

 

2020 Rugsėjis
P A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930    
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €