Bendraukime
 

Karmeniana. Iš Petro Blaževičiaus knygos „Operos ir meilės glėbyje“

Karmeniana. Iš Petro Blaževičiaus knygos „Operos ir meilės glėbyje“ 2015-04-13

2015 m. spalio 29 d. garsiai operos solistei, Lietuvos liaudies artistei, Rokiškio krašto garbės pilietei Irenai Jasiūnaitei sukaks 90 metų. Šiai datai skirta ir nauja Petro Blaževičiaus knyga „Operos ir meilės glėbyje“, parašyta remiantis operos primadonos dienoraščiais.

Knygos įžangoje autorius rašo: „Mano kartos žmonės turbūt prisimena sovietmečio parfumerijos parduotuvėse stovėjusius kvepalų „Karmen“ buteliukus, ant kurių buvo pavaizduota išskirtinio grožio moteris su rože ir vėduokle. Neseniai, ieškodamas šio buteliuko vaizdo internete, radau straipsnelių, kuriuose rašoma, kad šis buteliukas paskatinęs ne vieną pasidomėti, kas buvo ta Karmen. Taip atsitiko ir man. Įsimenantis Karmen atvaizdas paskatino ne tik perskaityti kūrinį, bet ir susipažinti su to paties pavadinimo opera ir baletu. Tuo metu Lietuvos operos scenoje karaliavo gražioji kraštietė Irena Jasiūnaitė, visus žavėjusi Karmen vaidmeniu…

Kada pirmąsyk ją išgirdau, net nustėrau – koks išskirtinis, gražaus tembro, jaudinantis mecosopranas! Kaip įsijaučiama į atliekamą kūrinį! Kadangi I. Jasiūnaitė buvo kilusi iš Rokiškio, nenuostabu, kad ir vėliau sekiau jos karjerą – beveik keturiasdešimt metų!“

ROKIŠKIO KARMEN

Labai įdomu, kad populiarios novelės „Karmen“ autoriaus ryšiai atveda iki Irenos Jasiūnaitės gimtinės – Rokiškio.

XVIII amžiuje Rokiškis priklausė Europoje žinomai grafų Tyzenhauzų giminei. Garsiais literatūrinių herojų prototipais tapo du jos atstovai: rusų karvedžio Michailo Kutuzovo žentas Fiodoras Tyzenhauzas (Andrejus Balkonskis L. Tolstojaus romane „Karas ir taika“) ir jo dukra Darja (Tatjana Larina A. Puškino „Eugenijuje Onegine“). Lietuvos gvardijos šefas Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822), paveldėjęs garsaus bevaikio dėdės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko ir karališkųjų ekonomijų administratoriaus Antano Tyzenhauzo turtą, pavertė Rokiškį Tyzenhauzų rezidencija. Ignoto dukra Sofija (1790–1878), mėgusi dažnai viešėti pas tėvą Rokiškyje (jos tėvai buvo išsiskyrę), 1818 m. su prancūzu Oktavijumi de Šuazeliu-Gufjė susituokė būtent Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje. Ji garsėjo kaip viena gražiausių to laikotarpio moterų, jos kerams neatsispyrė du galingiausi Europos vyrai – imperatoriai Aleksandras I ir Napoleonas Bonapartas. Be to, Sofija tapo pirmąja Lietuvos moterimi rašytoja (rašė prancūzų kalba). Skaitomiausia jos knyga „Reminiscencijos“ išleista 1862 m. Paryžiuje.

Nemažą savo gyvenimo dalį Sofija Tyzenhauzaitė praleido Prancūzijoje, kur susipažino ir artimai bendravo su žymiaisiais to meto šios šalies rašytojais Alexandre´u Dumas tėvu, Alfredu de Musset, Prosperu Mérimée ir kitais. Prosperas Mérimée (1803–1870) buvo susijęs ir su mūsų šalimi – jo paskutinėje novelėje „Lokys“ vaizduojama XIX amžiaus Lietuva. Mérimée niekados nesilankė Lietuvoje, ją įsivaizdavo iš istorinių šaltinių, poeto Adomo Mickevičiaus kūrybos ir iš žmonių, kilusių iš Lenkijos, Lietuvos, pasakojimų. Pasak kai kurių istorikų, jis netgi neblogai mokėjęs lietuvių kalbą <...>

P. Mérimée kūryboje ypatingą vietą užima jo novelė „Karmen“. Pasak kai kurių rašytojo biografijos tyrinėtojų, jis yra turėjęs romaną su George Sand. Tarp ją mylėjusiųjų – ir kitos įžymybės: F. Lisztas, F. Chopinas, G. Flaubert´as, A. de Musset...  Sunku pasakyti, ar kokie nors jos bruožai „papuošė“ novelės heroję, bet ne vienas iš šių kultūros veikėjų, skandalingajai prancūzei, matyt, būtų pritaikęs Mérimée epigrafą: „Bet kokia moteris yra blogis, bet dukart ji būna gera: arba meilės guolyje, arba mirties patale“...

1875 m. George´as Bizet (1838–1875) pagal kiek pakoreguotą P. Mérimée novelės siužetą parašė operą „Karmen“. Pasak B. Baublienės, rašiusios apie operų libretus, „Bizet buvo bohemos žmogus, ne iš knygų pažinojęs Karmen prototipų“. Neretai teigiama, kad toks prototipas jam buvo Céleste Mogador – elitinė kurtizanė, aktorė, rašytoja, grafo de Chabrillano našlė, su kuria operos „Karmen“ autorius susipažino būdamas 28 metų. Kiti įrodinėja, kad G. Bizet Karmen prototipas galėjo būti ir kompozitoriaus žmona Geneviève Halévy, kuriai tenka dalis kaltės dėl to, kad kompozitorius mirė būdamas 37 metų. 

Kaip minėjau, Prosperas Mérimée, susirašinėjęs su Tyzenhauzų-Pšezdeckių šeimų atstovais, buvo pažįstamas ir su laisvę mėgstančia, temperamentinga ir talentinga  grafiene Sofija Tyzenhauzaite-de Šuazel-Gufjė, kuri dažnai lankydavosi Paryžiuje, vyro tėvonijoje Épernay dvare Šampanės departamente. <...> Išsamesnė Tyzenhauzų ir Pšezdeckių archyvų analizė galėtų patvirtinti arba paneigti Sofijos įtakos Mérimée versiją. Tikėtina, kad  ir kompozitorių G. Bizet <...> su Sofija Tyzenhauzaite ir Pšezdeckiais taip pat siejo pažintis. Pasak Kauno valstybinio muzikinio teatro šiai operai 2005 metais išleistoje programoje cituojamo režisieriaus Ginto Žilio, Karmen – neeilinė, ypatinga, neįprasta asmenybė, kurią G. Bizet pradėjo kurti remdamasis P. Mérimée pateiktu portretu, bet sukūrė kiek kitokią. „Karmen netelpa į tradicinio moteriškumo rėmus, jaukus namų židinys ne jai. Ji negali apsiriboti. Karmen siekiamybė – jos laisvės supratimą atliepiantis partneris, o gal ir ją pačią gerokai lenkiantis... Opera „Karmen“ – emocijų korida ir joje dalyvauja visi.“ Drįstu teigti, kad  šis apibūdinimas tinka ir garsiajai Sofijai Tyzenhauzaitei, kurią taip ir norisi pavadinti Rokiškio Karmen...

Daugiau skaitykite čia

 

 

 

2019 Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031 
Perkamiausios prekės
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2019 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €