Bendraukime
 

Mirė Maja Pliseckaja

Mirė Maja Pliseckaja 2015-05-02

Gegužės 2-ąją Vokietijoje po širdies smūgio, eidama 90 metus, mirė Maja Pliseckaja. 

Maja Pliseckaja gimė 1925 m. lapkričio 20 d., Maskvoje. Jos mama yra kilusi iš Lietuvos ir M. Pliseckaja Lietuvą vadino antrąja savo tėvyne.

Rachilė Messerer-Pliseckaja, gimusi 1902 m. Vilniuje mirė 1993 m. Maskvoje, buvo nebyliojo rusų kino aktorė. Majos tėtis Michailas Pliseckis, gimęs 1901 m. Gomelyje, 1938 m. buvo sušaudytas, tačiau reabilituotas Nikitos Chruščiovo laikais.

M. Pliseckaja lankė mokyklą Špicbergene, kur jos tėvas dirbo inžinieriumi, o vėliau paskirtas Tarybų Sąjungos generaliniu konsulu. 

Nuo 1943 iki 1990 m. M. Pliseckaja buvo Maskvos Didžiojo teatro solistė, Romos operos ir baleto teatro, Madrido baleto teatro meno vadovė. 

1943 metais baigusi studijas Maskvos choreografijos mokykloje ji buvo priimta į Maskvos Didžiojo teatro trupę. Ypač išgarsėjo dėl savo sukurtų išraiškingų vaidmenų: Piotro Čaikovskio baletuose „Gulbių ežeras“ ir „Miegančioji gražuolė“, Aleksandro Glazunovo „Raimondoje“, Sergejaus Prokofjevo „Akmeninėje gėlelėje“. 

Maja Pliseckaja išties yra (buvo) ypatinga asmenybė. Buvusi Maskvos Didžiojo teatro prima balerina nusipelno didžiausios pagarbos už ilgą ir aktyvią karjerą: aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga 2005 m. lapkričio mėnesį ji dar pasirodė scenoje. Daugelį metų žavėjusi artistiškumu, muzikalumu ir plastika, garsiausiose scenose kūrusi dramatinius šokio vaidmenis, net ir būdama 89 metų Maja stebino proto aštrumu bei domėjimusi naujovėmis. Ji buvo žingeidi naujiems įspūdžiams ir vietoms. Su vyru žinomu kompozitoriumi Rodionu Ščedrinu ji nuolat keliavo po pasaulį: koncertavo, veda baleto pamokas, pasirodydavo kaip garbės svečiai renginiuose. Įdomu, kad be butų Maskvoje ir Miunchene šeima turi sodybą Trakų rajone Aukštadvaryje, kurioje praleidžia vasaras. Beje, M. Pliseckaja ir R. Ščedrinas yra Lietuvos piliečiai. R. Ščedrinas: „Laikome Lietuvą savo antrąja gimtine, čia mūsų namai, į kuriuos nuolat grįžtame.“

Kompozitorius savo šokančiai Mūzai dedikavo net penkis baletus – tai turbūt unikalus atvejis baleto ir muzikos istorijoje: „Arkliukas Kupriukas", „Dama su šuniuku", „Žuvėdra". Tarp jų ir didžiausią šlovę pelnę, statyti ir Lietuvoje: „Ana Karenina“, 1975 m. pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o autentišką „Karmen Siuitą“ Lietuvos žiūrovai stebėjo Majos Pliseckajos baleto trupės atliktą Trakų festivalyje 1998 metasi. Baletas sukurtas pagal G. Bizet muziką, po premjeros "Karmen Siuita" buvo uždrausta rodyti Maskvoje, o vėliau triumfavo pasaulio scenose. 

M. Pliseckaja apibūdinama kaip labai artistiška balerina. „Artistiškumas balete susijęs su muzikalumu. Mums juk dar būtina muzika. Dramos aktoriams ji nereikalinga, ten kitas ritmas. Bet artistiškumo ir muzikalumo išmokyti, deja, neįmanoma.”

Ypač nuostabiai šoko klasiką, tarkim, „Mirštančią gulbę“ pagal C. Saint-Saëns‘o muziką, kurią, pasak balerinos, jai yra tekę atlikti 20-30 tūkstančių kartų. Ją taip pat traukė baletams neįprasti siužetai, šokyje slypintis turinys, drama. “Mane visada domino įvairovė. Išvydome ją, kai pradėjo leisti gastroliuoti Vakaruose. Paaiškėjo, kad nebūtina visuose spektakliuose stovėti tiksliai penktąja pozicija. Yra ir kitų ne mažiau išraiškingų, o gal ir išraiškingesnių plastinio šokio priemonių. Galbūt pasakysiu ereziją, bet manau, kad pradžioje buvo judesys, nes jis suprantamas visiems, o žodis – ne.”

Su M. Pliseckaja dirbo žinomiausi choreografai, tarp jų Jurijus Grigorovičius, Rolandas Petitas, Maurice‘as Bejart‘as („Bolero“), Alberto Alonsas („Karmen Siuita“) ir kiti, o jai rūbus modeliavo Pierre‘as Cardenas (ypač ryškus darbas - kostiumai baletui „Ana Karenina").

Prisiminimai, nuotraukos, vaizdo įrašai. Daugiau skaityti >>>

Knyga „AŠ, MAJA PLISECKAJA" 

Kompaktinė plokštelė „Karmen Siuita“

2019 Gruodis
P A T K Pn Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €