Bendraukime
 

2018-12-28 | Medijų opera TRAVIATA

Medijų opera TRAVIATA

Muzikos svetainė

Gedimino pr. 32-2, Vilnius, 01104

Pasitikti Naujuosius kviečia įstabioji Giuseppe Verdi „Traviata“, talentingų jaunosios kartos kūrėjų įvilkta į naujausių išraiškos technologijų – medijų operos – drabužį. Paskutines nueinančių metų valandas klausantis užburiančių „Traviatos“ melodijų bus malonu praleisti ir ieškantiems naujų meninių patirčių, ir tiems, kurie ištikimi naujametei tradicijai šampano taures kelti nuskambėjus finaliniams operos garsams.

Analogų Lietuvoje, o gal ir pasaulyje neturintis medijų operos spektaklis žavi netikėtais technologiniais sprendimais: čia nematysite gyvų solistų, o dramatiška Violetos ir Alfredo meilės istorija per valandą papasakojama ant tam tikrų objektų rodant vaizdo projekcijas ir skambant Lietuvos šimtmečio balsams – pradedant legendinių dainininkų Kipro Petrausko, Elenos Kardelienės, Elenos Čiudakovos, baigiant Virgilijaus Noreikos, Vytauto Juozapaičio ir kitų. Taigi ši medijų opera kartu yra ir modernus paminklas pirmajai „Traviatai“, kuria prasidėjo profesionaliosios Lietuvos operos istorija.

Kodėl tuomet jaunai valstybei buvo labai svarbi kultūra? Kodėl, atrodytų, neturint nei reikiamų žmogiškųjų, nei finansinių išteklių buvo ryžtasi steigti savą, lietuvišką operos teatrą, užuot pasitenkinus gastroliuojančių užsienio trupių spektakliais? Kodėl net 81 metus gruodžio 31 d. publika būdavo kviečiama į „Traviatą“ švęsti Lietuvos operos gimtadienio ir kodėl ši prasminga tradicija nutraukta valstybei atgavus nepriklausomybę? Kas buvo Lietuvos profesionaliosios operos kūrėjai ir kodėl savotišku talismanu mums tapo aštuonioliktoji Giuseppe Verdi opera „Traviata“?

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus padės rasti medijų opera „Traviata“ ir jos idėjos autorės, kompozitorės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės įžanga apie „Traviatos“ ištakas, istorines sąsajas, naujosios versijos kūrimo iššūkius.

Medijų operos kūrėjai:
Koncepcijos autorė – Audronė Žigaitytė, režisierė – Marija Simona Šimulynaitė, vaizdo instaliacijų autorius – Rimas Sakalauskas, garso režisierius – Giedrius Litvinas, scenografė – Vita Eidimtaitė.

Garso takeliui panaudoti archyviniai įrašai (1931, 1953, 1955, 1957, 1958, 1988 m.), įamžinę Kipro Petrausko, Elenos Kardelienės, Elenos Čiudakovos, Virgilijaus Noreikos, Kosto Šilgalio ir kitų operos solistų balsus. Naujesni įrašai daryti 2003 metais, tuomet Lietuvos kameriniam orkestrui dirigavo Saulius Sondeckis, dainavo Virgilijus Noreika (Alfredas), Julija Stupnianek (Violeta), Vytautas Juozapaitis (Žermonas), choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas).

2018 Gruodis
P A T K Pn Š S
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31      
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €