Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas), "Sensibile"

Bendraukime
 

Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas), "Sensibile"

Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas), "Sensibile"
Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas), "Sensibile"
Autorius (iai): Mel Bonis , Claude Debussy , Francis Poulenc , Paul Taffanel , François Borne
Atlikėjas (ai): Šviesė Čepliauskaitė , Viktorija Zabrodaitė
Prekės kodas: LMSMBCD-111
Kaina: 10.00 €
Kiekis:
F. Poulenc, A. Caplet, C. Saint- Saens, J. B. Singelee, M. Bonis, C. Debussy, P. Taffanel

Mel BONIS, Claude DEBUSSY, Francis POULENC, Paul TAFFANEL, François BORNE 

Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas)



CD PROGRAMA 

Mel BONIS (1858–1937) Sonata fleitai ir fortepijonui  / Sonata for flute and piano

1. Andantino con moto 

2. Scherzo. Vivace

3. Adagio

4. Finale. Moderato

Claude DEBUSSY (1862–1918)
5. „Siringė“ fleitai solo / Syrinx for solo flute

Francis POULENC (1899–1963) Sonata fleitai ir fortepijonui / Sonata for flute and piano
6. Allegretto malincolico
7. Cantilena: Assez lent
8. Presto giocoso

Claude DEBUSSY (1862–1918)
9. „Džiaugsmo sala“ fortepijonui / L'isle joyeuse for solo piano

Paul TAFFANEL (1844–1908)
10. Fantazija „Frančeska da Rimini“ fleitai ir fortepijonui / Fantaisie Francesca da Rimini for flute and piano

François BORNE (1840–1920)
11. Žėrinti fantazija „Karmen“ temomis fleitai ir fortepijonui / Fantasie Brillante Carmen for flute and piano



VIKTORIJA  ZABRODAITĖ (fleita) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą (doc. Liongino Čiapo  kl.), tobulinosi  prof. Imanto Sneibio (Latvija), prof. Zdeneko Bruderhanso (Čekija) bei kitų žymių fleitos pedagogų meistriškumo kursuose.

Fleitininkė atlieka įvairias programas koncertų cikluose „Mūsų miesteliai“, dalyvauja muzikinio švietimo programoje „Beauštanti aušrelė“. V. Zabrodaitė dažnai matoma įvairių festivalių bei koncertų afišose. Tai – „Sugrįžimai“, „Alma mater musicalis“, „Paežerių“, Pažaislio, „Biržų pilies“, „Netradicinių ansamblių fantazija ir žavesys“, „ Rūmų muzika“, „ Didysis muzikų paradas“. Tarptautiniame festivalyje „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“ fleitininkė grojo kompozitoriaus Vytauto Barkausko misterijoje „Vasara, Druskininkai, 2005“ (2005), ir Giedriaus Kuprevičiaus kūrinio „Echo- Aidas“ premjeroje (2008).

Atlikėja pasirodo su įvairių sudėčių ansambliais, o koncertiniai keliai veda po visą Lietuvą ir toli už jos ribų. Tarp fleitininkės scenos partnerių yra Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas,  pianistė Šviesė Čepliauskaitė, su kuria įkurtas ansamblis „Duo Sensibile“, žymūs Lietuvos ir Vokietijos vargonininkai, akordeonų kvintetas „Modus“, „Duo Strimaitis“, trio „Grazioso“. Su pastaruoju ansambliu, kuriame dar dalyvauja operos solistė Joana Gedmintaitė, bei pianistė Vilma Rindzevičiūtė- Zbinden koncertuota itin daug Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje,  Šveicarijoje, Austrijoje, 2006 m. išleista kompaktinė plokštelė. Taip pat fleitininkės įrašų yra Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.

Atlikėja sėkmingai derina koncertinę atlikėjišką veiklą su pedagogine – yra ilgametė fleitos specialybės pedagogė Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje.



ŠVIESĖ ČEPLIAUSKAITĖ (fortepijonas) baigė asistentūrą stažuotę ir meno aspirantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Jurgio Karnavičiaus kl.), stažavo F. Chopino muzikos akademijoje Varšuvoje (prof. Barbaros Hesse-Bukowskos kl. ).Tobulinosi tarptautiniuose meistriškumo kursuose Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje.

Pianistė dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose užsienyje („Lake District Summer Music“ Didžiojoje Britanijoje, „Lato z Chopinem“,  „Chopin w barwach jesieni“, „Floralia muzyczne“, „Koncerty Chopinowskie w Łazienkach Królewskich“ Lenkijoje) ir Lietuvoje („Sugrįžimai“, „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“, „Muzikos ruduo“, Tytuvėnų vasaros festivalis ir kt.) bei muzikiniuose projektuose („Didysis muzikų paradas“, „Alma mater musicalis“,  „Tebūnie naktis“, „F. Chopino salonas Vilniaus paveikslų galerijoje“ ir kt.). Pianistė yra parengusi kamerinės muzikos bei muzikinių literatūrinių programų su Lietuvos ir užsienio atlikėjais.

Didžiausią Š. Čepliauskaitės solinio repertuaro dalį sudaro romantikų kūriniai. Ypač pianistei artima Fryderyko Chopino kūryba. Ji pirmoji Lietuvoje įrašė visus F. Chopino valsus (2004), parengė unikalias koncertines programas, atskleidžiančias F. Chopino ir Lietuvos kūrėjų sąsajas (CD „CHOPIN LT“ 2010). 2011 m. Š. Čepliauskaitė apdovanota Lenkijos Respublikos garbės ženklu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“. Pianistė aktyviai dalyvauja puoselėjant kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio kūrybą – greta koncertų ir paskaitų šia tema, ji drauge su aktore Virginija Kochanskyte ir dainininke Giedre Zeicaite pirmąkart Lietuvoje įrašė M.K. Oginskio romansus, kūrinius fortepijonui ir savo improvizaciją Oginskio polonezo tema (CD „M. K. Oginskis. Atsisveikinimas su Tėvyne“, 2009).

 

Plačiau apie atlikėją – www.sviese.com ir www.muzikusajunga.lt

 

<p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">XIX–XX amžių sandūros prancūzų muzika, su impresionizmo priešaušriu ir jo zenitu, yra vienas raiškiausių ir nuostabiausių muzikos meno reiškinių. Intelektualusis ir jausminis šios muzikos potencialas, o veikiau šių savybių darna, atrėmusi destruktyvias ekspresionizmo grimasas, paliko iki šių dienų jaučiamą nostalgiją skoningai ir grakščiai muzikos minčiai, neaprėpiamam reikšmių ir simbolių pasauliui. Paalsuoti šios muzikos dvasia kviečia fleitos ir fortepijono duetas, savo dialoguose atskleidžiantis ir kamerinio muzikavimo džiaugsmą, ir instrumentų tembro savitumus, ir kiekvieno autoriaus – puikiai pažįstamo ar primiršto – braižą bei savaip pasakojamą istoriją.</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Viktorijos Zabrodaitės ir Šviesės Čepliauskaitės interpretuojamoje muzikoje girdėti dainingų temų dialogai, žaismingas apsikeitimas pasažų replikomis. Darniu susikalbėjimu grįsta visų plokštelėje įrašytų kūrinių traktuotė, atlikėjoms išlaikant pusiausvyrą tarp abiejų instrumentų, vietomis besikeičiant pirmavimo teise, paryškinant kai kurias frazes, ar tembrinius potėpius. Savo solinį meistriškumą atlikėjos parodo sudėtinguose solo opusuose, šįkart pasirinkę gerai žinomus Claude‘o Debussy kūrybos pavyzdžius. &nbsp;</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif; font-size:16px">Pirmiausiai plokštelėje skamba Lietuvoje menkai pažįstamos prancūzų kompozitorės, Césaro Francko mokinės ir Claude’o Debussy amžininkės Mel Bonis (tikrasis vardas Mélanie Bonis) Sonata fleitai ir fortepijonui. Gimusi kuklioje paryžiečių šeimoje, kompozitorė gyvenime patyrė nemažai negandų, neišsipildžiusią meilę, sudėtingą santuoką ir sunkią ligą. Tačiau jos kūryba klausytojų, kolegų bei kritikų buvo vertinama pagarbiai ir palankiai. Jos muzikinį palikimą sudaro daugybė pjesių fortepijonui (ir keturioms rankoms), religinės giesmės, daug vargoninių kūrinių, du fortepijoniniai kvartetai, fleitos, smuiko, violončelės ir fortepijono sonatos, senovinio stiliaus siuita pučiamiesiems, siuita orkestrui, koncertinė pjesė orkestrui ir kt. Iš esmės grįsta romantine harmonija ir melodika, Mel Bonis muzika ilgainiui įgavo rafinuoto impresionizmo bruožų, praturtėjo ritmo naujovėmis, neretai šviesiu humoru. Jos kūrinius užsakė ir publikavo žinomos Paryžiaus leidyklos: Alphonse’o Leduco, Maxo Eschigo, Maurice’o Sénart’o.</span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif; font-size:16px">XX a. pradžioje Mel Bonis muzika jau grojama kur kas rečiau. Menas sparčiai modernėjo, o kompozitorė buvo per daug akademiška ir trapi, kad prisitaikytų prie besikeičiančios visuomenės estetinių pažiūrų. Ji paniro į religinius apmąstymus, o paskutinius penkiolika gyvenimo metų praleido prikaustyta prie lovos, kenčianti skausmą ir jausdama vienatvę, nors vis dar kurdama jausmingą muziką, kurios jau niekas nebegrojo. Esą prieš mirtį ji savo dukrai rašė: „Mano labiausiai gaila, kad niekada neišgirsiu savo muzikos.“</span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Jaudinantis, jautrus ir skvarbus fleitos – mėgiamo prancūzų kompozitorių instrumento – tembras, puikiai atskleidžia ir Franciso Poulenco muzikos savybes. Niekas taip taikliai neįkūnijo elegancijos, skaidrumo ir XX a. galų dvasios, nei F. Poulencas. Jo Sonatoje fleitai ir fortepijonui (1957) dera kompozitoriui būdingas elegantiškas žavesys ir nekaltumas, rafinuotumas ir natūralumas, atrodytų, sklindantis tiesiai iš bulvaro kavinių kvapo. Nors pavadintas sonata, kūrinys nepretenduoja į šį rimtą žanrą – nė viena iš trijų dalių nėra sonatos formos. Kūrinyje melodingais potėpiais perteikiamas žmogiškų jausmų pasaulis, finale vainikuojamas Bacho „Badinerie“ primenančiais lengvais virtuoziniais fleitos pasažais, plevenančiais ant patikimai fortepijono vedamos temos.</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Kūrinį užsakė JAV „Coolidge fondas“, kompozitorius sonatą dedikavo pianistės ir JAV kamerinės muzikos globėjos Elizabethos Sprague Coolidge atminimui. Kaip pajuokavo fleitininkas Jeanas-Pierre’as Rampalis, su kuriuo kompozitorius atliko kūrinio premjerą, „geriausias dalykas yra tas, kad už kūrinį sumokėjo amerikiečiai.“</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Ryškiausio impresionisto Claude’o Debussy kūrybinių inspiracijų ir simbolikos pasaulyje pajusime įvairių epochų poezijos, dailės, literatūros atšvaitus, poetinius tikrovės įspūdžius, kuriuos kompozitorius perteikia su neišvengiamu subjektyvumo prieskoniu. Impresionistinis jo muzikos spalvingumas labiausiai pasireiškė orkestro skambesiu, bet fleitos solo miniatiūroje „Siringė“ (Syrinx, 1913) jis įrodė, kad ir viena fleita gali būti nepaprastai raiški.</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Siringė – primityvus pučiamasis instrumentas, padarytas iš kelių surištų nendrių vamzdelių, žinomas iš legendos apie nimfą Siringę, paverstą nendre, kuri, vėjo pučiama, skleisdavusi liūdnus garsus. Tokia nendrių švilpyne mėgdavęs groti Panas. Kūrinio istorija šiek tiek komplikuota: Syrinx, iš pradžių pavadintas Flûte de Pan („Pano fleita“), buvo sukurtas kaip muzikos fragmentas spektakliui Psyché ir, kaip manoma, C. Debussy jį dedikavo fleitininkui Louisui Fleury, kuris kūrinį turėjo pagroti per vieną iš spektaklio pertraukų (beje, spektaklis taip ir nebuvo sukurtas). Tačiau įspūdingai skambanti muzika nepaprastai išpopuliarėjo ir tapo tiesiog XX a. pradžios „hitu“. Taip pat įėjo į istoriją kaip pirmas solo kūrinys moderniai fleitai, patobulintai Theobaldo Böhmo.</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Plokštelėje skamba ir C. Debussy pjesė fortepijonui „Džiaugsmo sala“ (L'isle joyeuse, 1904), inspiruota dailininko Antoine’o Watteau (1684–1721), kurio gerbėjas buvo kompozitorius. Žinoma, kad C. Debussy „Džiaugsmo salą“ rašė prieš išvykdamas į JAV ir būdamas Džersyje, o muzika perteikia malonų kraštovaizdį – tikrą ir įsivaizduojamą. Kaip rašė Paulius Robertsas, knygos apie Debussy autorius, „realus kraštovaizdis buvo Džersio sala, į kurią Debussy pabėgo su Emma Bardac 1904 metų vasarą: ši sala gal nuobodesnė nei Cythera – mitinė meilės sala iš A. Watteau tapybos (Watteau, L'embarquement pour Cythère), bet ir Debussy, ir Emmai tai buvo džiaugsminga vieta.“ Klausantis kūrinio tarsi prasiskverbia tas salos oras, persmelktas meile ir viltimi, kur laukinis grožis yra kontroliuojamas, kaip ir žmogaus troškimai. Visa tai galima išgirsti C. Debussy muzikoje, kaip ir pamatyti A. Watteau paveiksle.</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Prancūzų fleitos mokyklos įkūrėjas Claude’as-PaulisTaffanelis buvo vienas žinomiausių XIX a. fleitininkų ir pedagogų, Paryžiaus operos direktorius – pirmasis fleitininkas, užėmęs tokias pareigas. Jis ne tik gaivino Bacho palikimą, plėtė fleitos repertuarą kurdamas šiam instrumentui, bet skatino fleitai kurti ir kitus savo amžininkus. Nors fleitos pirštuotės novatorius Theobaldas Böhmas pats buvo ir kompozitorius, vis dėlto C.-P.Taffaneliui priskiriami nuopelnai naująją fleitą pavertus vienu elegantiškiausių ir ekspresyviausių instrumentų.</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">Iš gausaus autorių, kūrusių istorinės figūros Franceskos da Rimini tematika, būrio, savo Fantazijai C.-P. Taffanelis pasirinko vyresniojo kolegos kompozitoriaus ir ilgamečio Paryžiaus konservatorijos vadovo Ambroise‘o Thomaso to paties pavadinimo operą. Jos temomis grįstą aistringą muzikinę istoriją fleitai ir fortepijonui, atlikėjos pasakoja gretindamos ir dramatiškus, ir kupinus švelnios kantilenos epizodus.&nbsp; &nbsp;</span></span></p> <p style="text-align:justify"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif"><span style="font-size:16px">François Borne buvo pagrindinis Bordo Didžiojo teatro fleitininkas ir Tulūzos konservatorijos profesorius. &nbsp;Žėrinti fantazija Georges’o Bizet operos „Karmen“ temomis fleitai ir fortepijonui (1900) yra bene populiariausias kompozitoriaus kūrinys. Jis skirtas mylimo draugo kompozitoriaus ir vargonininko Ignace’o XavieroJosepho Leybacho atminimui. Virtuoziškumo ir nepaprasto meistriškumo reikalaujančioje fantazijoje kompozitorius supynė populiariausias operos melodijas, fleitos tembrui ir fortepijonui patikėjęs atskleisti jų charakteringumą. Fantazija prasideda uvertiūros fragmentais, vėliau pasigirsta „likimo“, tabako fabriko merginų ir Habaneros temos, peraugančios į čigonų šokius. Galiausiai suskamba energinga Toreodoro daina, apipinta žėrinčiais fleitos pasažais.</span></span></p> <p style="text-align:right"><span style="font-family:arial,helvetica,sans-serif; font-size:16px">Laimutė Ligeikaitė</span></p>
2020 Spalis
P A T K Pn Š S
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031 
Perkamiausios prekės
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
2020 MUZIKOS BARAI - leidinio prenumerata
20.00 €