Antonín Dvořák

Biografija

Antoninas Leopoldas Dvoržakas (1841 m. rugsėjo 8 d. – 1904 m. gegužės 1 d.) – čekų kompozitorius romantikas.

Gimė Nelahozevuose (Nelahozeves) netoli Prahos, kur praleido didžiąją dalį gyvenimo. Mokėsi muzikos Prahos vargonų mokykloje, gerai griežė smuiku ir altu. Grojo altu orkestre, tačiau turėjo pragyventi iš pamokų, todėl jam likdavo mažai laisvo laiko. 1871 m. metė darbą orkestre, kad galėtų rašyti muziką. Pamilęs mokinę, parašė jai dainų ciklą „Kiparisai", tačiau, jai susituokus su kitu, pats 1873 m. vedė jos seserį Aną Cermakovą (Anna Cermakova).

1892–1895 m. Dvoržakas dirbo Nacionalinės muzikos konservatorijos Niujorke direktoriumi. Vėliau Dvoržakas grįžo įPrahą. Nuo 1901 m. iki mirties buvo Prahos konservatorijos vadovas. Gyvenimo gale turėjo finansinių problemų. Palaidotas Prahoje, Vyšehrad kapinėse.

Be muzikos, Dvoržakas labai domėjosi lokomotyvais ir balandžių veisimu.

Dvoržako simfonijos (devynios) parašytos pagal klasikinius modelius, tačiau jis taip pat rašė nauja simfoninės poemos forma, įtakos jo kūrybai turėjo Richardas Vagneris. Ritmiką ir melodiką veikė čekų liaudies muzika: žinomiausias pavyzdys – „Slavų šokiai“. Taip pat Dvoržakas rašė operas (žymiausia – „Rusalka“), kamerinę muziką, muziką fortepijonui. Dvoržako kūrinius katalogizavo Jarmilas Burhauseris.

Dvoržakui esant gyvam, žinomos buvo penkios jo simfonijos. Pirmoji išleista buvo nr. 6. Mirus Dvoržakui, atrastos dar keturios simfonijos. Todėl žymiausias jo darbas – „Iš naujojo pasaulio“ (1893 m.) buvo vadinamas ir 5, ir 8, ir 9-ąja simfonija.

Viešėdamas čekų bendruomenėje Ajovoje, Dvoržakas sukūrė kvartetą F („Amerikietis“) ir styginių kvintetą Es. Taip pat būdamas JAV išgirdo koncertą violončelei, parašytą kompozitoriaus Viktoro Herberto, ir taip susižavėjo violončelės ir orkestro deriniu, kad pats parašė koncertą violončelei h – moll (1895 m.). Dar paliko nebaigtą koncertą violončelei A-dur (1865). A. Dvoržakas sukūrė penkių dainų ciklą vyrų chorui op 27, kuriame buvo panaudoti lietuvių liaudies dainų tekstai iš Liudviko Rėzos lietuvių laiudies dainų rinkinio: „Pet sboru pro muzské hlasy na texty litevských násodních písní“ (Penkios dainos vyrų chorui pagal lietuvių liaudies dainas) Op. 27 (1878).